- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- I-707-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. L. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–7, 29–30) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-06-08 rašte Nr. 5-S-4851 „Dėl laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti“ (toliau – 2016-06-08 raštas) išdėstytą sprendimą ir įpareigoti Departamentą perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūno pensijai (toliau – ir pareigūnų ir karių valstybinė pensija; pensija) gauti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2016-03-31 atsakovui pateikė prašymą apskaičiuoti jo, kaip pareigūno, pensiją. Tarnybos laikas pareigūno pensijai gauti yra savarankiško reikalavimo dalykas, kurio išsprendimas turi teisinę reikšmę visų susijusių garantijų taikymui. Ginčas kilo dėl to, kad buvo atsisakyta apskaičiuoti pensijos dydį bei perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti. Pareiškėjo teigimu, laikotarpis nuo 1999-03-17 iki 2000-06-26, kai pareiškėjas dirbo tardytoju Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Tardymo skyriuje (toliau – ir Ginčo laikotarpis), yra prilygintinas statutinio vidaus tarnybos pareigūno tarnybos laikui ir turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 42–43) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad laikotarpis nuo 1999-03-17 iki 2000-06-26 jau yra įskaitytas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą ir į stažą Lietuvos valstybei. Pareiga Departamentui rengti atitinkamus dokumentus, kuriuos būsimas pensijos gavėjas turi pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) įgaliotai VSDF administravimo įstaigai pensijos skyrimui ir mokėjimui, atsiranda tik išreiškus valią (užpildžius patvirtintos formos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo) gauti pensiją. Galutinį sprendimą atitinkamus tarnybos laikotarpius įskaityti ar neįskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti gali priimti tik pensiją skirianti institucija, t. y. VSDFV įstaiga. Tarp Departamento ir pareiškėjo nėra jokio ginčo, kadangi pareiškėjas prašymo dėl pensijos skyrimo neteikė, o Departamentas jo tarnybos laikotarpių pensijai gauti neskaičiavo ir sprendimo dėl pareiškėjo nurodomo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos laiką pensijai gauti nepriėmė.
Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius atsiliepime (b. l. 33–37) su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad, jei Departamentas neįskaitys dalies pareiškėjo dirbto laiko į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti, pareiškėjas negalės kreiptis į darbdavį, prašydamas išleisti jį į pensiją. Pareiškėjas neturėjo teisės pateikti nustatytos formos prašymo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kadangi su tokiu prašymu galima kreiptis tik prieš 3 mėnesius iki teisės gauti tokią pensiją atsiradimo dienos.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos dalis nutrauktina. Kita skundo dalis netenkintina
5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2016-03-31 prašymu (reg Nr. 5-PR4-373) (toliau – 2016-03-31 prašymas) (b. l. 44–45) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį komisarą, prašydamas suteikti informaciją apie pareiškėjo vidaus tarnybos stažą (jo trukmę, įskaičiuojamus laikotarpius), tarnybos Lietuvos valstybei stažą (jo trukmę, įskaičiuojamus laikotarpius), tarnybos laiką valstybinei pareigūno pensijai skirti (jo trukmę, įskaičiuojamus laikotarpius) bei informaciją, nuo kada pareiškėjas galėtų būti atleistas iš pareigų Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. kada bus laikoma, kad pareiškėjas yra įgijęs teisę į pareigūno pensiją; 2016-03-31 prašyme pateiktoje lentelėje nurodoma, kokias pareigas pareiškėjas ėjo atskirai nurodytais laikotarpiais. Atsakydamas į pareiškėjo 2016-03-31 prašymą, Departamentas 2016-04-19 raštu Nr. 5-S-3499 (toliau – 2016-04-19 raštas) pareiškėją informavo, kad 2016-04-15 pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir vidaus tarnybos stažas yra 22 metai 5 mėnesiai ir 8 dienos, kad 2017-02-20 pareiškėjas bus ištarnavęs 20 metų ir įgijęs teisę į valstybinę pareigūno pensiją (b. l. 54). Prie 2016-04-19 rašto Departamentas pridėjo išvadas dėl jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo bei vidaus tarnybos stažo, taip pat tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo pensijai skirti projektą (b. l. 46–53). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-30 prašymu (reg. Nr. 5-PR4-602) (toliau – 2016-05-30 prašymas) (b. l. 55–57) kreipėsi į Generalinį komisarą, nurodė, kad iš su 2016-04-19 raštu pateiktų dokumentų matyti, jog Ginčo laikotarpis yra įskaitytas į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir į vidaus tarnybos stažą, tačiau nėra įskaitomas į tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti, todėl paprašė šį laikotarpį įskaityti į jo tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti ir išdėstė savo argumentus (b. l. 55–57). Į pareiškėjo 2016-05-30 prašymą Departamentas atsakė skundžiamu 2016-06-08 raštu, kuriame pareiškėjui nurodė, kad Departamente nebuvo gautas nustatytos formos pareiškėjo prašymas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, todėl nėra pagrindo rengti dokumentus šiai pensijai skirti (b. l. 58).
6. Pareiškėjas teismui skundžia Departamento veiksmus nagrinėjant jo 2016-05-30 prašymą, prašo panaikinti Departamento 2016-06-08 raštą ir įpareigoti Departamentą perskaičiuoti jo tarnybos laiką (darbo stažą) pareigūno pensijai gauti.
Dėl Departamento 2016-06-08 rašto
7. Pareiškėjo 2016-03-31 ir 2016-05-30 prašymų turinį įvertinus visų byloje esančių įrodymų kontekste, matyti, kad, juos teikdamas Departamentui, pareiškėjas siekė įgyvendinti savo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinė pensiją už tarnybą. Būtent šio proceso metu Departamentas nagrinėjo 2016-05-30 prašymą, į kurį atsakė skundžiamu 2016-06-08 raštu.
8. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Laikotarpiai, kurie įskaitomi į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įtvirtinti Įstatymo 6 straipsnyje. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas sureguliuotas Įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos VSDF administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų (1 dalis), skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Nuostatais (2 dalis); kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (3 dalis); kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (4 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui, o jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį (5 dalis); VSDF administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų priimti sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (6 dalis). Nuostatų 5 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad prašymą skirti pensiją ir priedą asmuo pateikia VSDFV įgaliotai VSDF administravimo įstaigai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja arba tarnavo paskiausiai. Nuostatų 6, 6.2 punktuose nustatyta, kad kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą, be kita ko, pateikiamas personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas.
9. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad: asmenys, paskiausiai tarnavę vidaus reikalų sistemoje, prašymus dėl pareigūnų ir karių valstybines pensijos prieš tris mėnesius iki teisės ją gauti atsiradimo arba bet kuriuo metu po to turi pateikti VSDFV įgaliotai VSDF administravimo įstaigai per atitinkamą tarnybą, kurioje jis tarnauja arba tarnavo paskiausiai; prieš teikdamas tokį prašymą, asmuo privalo pateikti visus dokumentus, būtinus tokiai pensijai paskirti, įskaitant personalo tarnybos parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) lapą; sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, privalo priimti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui VSDFV įgaliota VSDF administravimo įstaiga; tokie VSDF administravimo įstaigų sprendimai gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
10. Nustatyta, kad pareiškėjas Departamento 2016-04-19 raštu gavo išsamią informaciją apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir vidaus tarnybos stažą bei tai, kad, Departamento nuomone, pareiškėjas bus ištarnavęs 20 metų ir įgijęs teisę į valstybinę pareigūno pensiją 2017-02-20, prie šio rašto buvo pridėtas ir tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo pensijai skirti projektas (b. l. 46–54). Vadinasi, pareiškėjui buvo sudarytos prielaidos, įvertinus gautą informaciją ir vis tiek manant, kad jis turi pakankamą stažą pareigūno pensijai gauti, kreiptis į Departamento personalo tarnybą dėl tarnybos laiko (darbo stažo) lapo ir kitų Nuostatuose nustatytų dokumentų parengimo, o, juos gavus, per Departamentą įgaliotai VSDF administravimo įstaigai teikti prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybines pensijos skyrimo. Tuomet įgaliota VSDF administravimo įstaiga turėtų vertinti pateiktus dokumentus, inter alia (lot. be kita ko) pasisakyti dėl jo stažo pakankamumo, ir priimti vieną iš Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, skundžiamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Departamento 2016-04-19 raštą (prie jo pridėtus dokumentų projektus), Įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka būtų inicijavęs prašymo karių ir pareigūnų valstybinei pensijai gauti pateikimo procedūrą, t. y. pareikalavęs Departamento pateikti Nuostatų 6 punkte nurodytų dokumentų originalus ir, juos gavęs, per Departamentą įgaliotai VSDF administravimo įstaigai teikęs prašymą. Vietoj to, pareiškėjas pateikė 2016-05-30 prašymą Generaliniam komisarui, prašydamas šį laikotarpį įskaityti į jo tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti. Pabrėžtina, kad nei 2016-03-31 prašyme, nei 2016-05-30 prašyme pareiškėjas aiškiai neformulavo, kad jam reikalingi Nuostatų 6 punkte nurodyti dokumentai (įskaitant tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą) ir kad jis ketina nustatyta tvarka teikti prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Juo labiau jis tokio prašymo neteikė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nei Departamento 2016-04-19 raštas, nei skundžiamas 2016-06-08 raštas nėra savarankiški individualūs administraciniai aktai, juo labiau jie negali būti vertinami kaip Departamento atsisakymas įgyvendinti pareigą pateikti pareiškėjui Nuostatų 6 punkte nurodytus dokumentus, ar iš pareiškėjo priimti ir VSDFV įgaliotai VSDF administravimo įstaigai perduoti jo prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (Nuostatų 5 punkto 1 pastraipa).
11. Šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus nurodyto Įstatyme ir Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, pabrėžtina, kad Departamento raštai, susiję su informacijos apie tarnybos laiko (darbo stažo) pareigūno pensijai gauti paskaičiavimu, įskaitant įstaigos, kurioje asmuo, siekiantis gauti šią pensiją, tarnauja arba tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtame tarnybos laiko (darbo stažo) lape nurodytą informaciją ir informaciją apie laikotarpius, kurie įskaitomi (neįskaitomi) į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti, laikytini tarpiniais dokumentais, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti.
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. LVAT 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje taip pat pažymima, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. LVAT 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2014-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1927/2014). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad administracinėje byloje nėra argumentų, pagrindžiančių 2016-06-08 rašto vertinimą kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, administracinės bylos dalis dėl 2016-06-08 rašto nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
14. Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Departamentą perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką (darbo stažą) pareigūno pensijai gauti.
15. Nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-06-30 įsakymu Nr. 5-TE-274 „Dėl V. L. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas 2016-07-03 yra atleistas iš vidaus tarnybos, jam yra paskaičiuotas jo vidaus tarnybos stažas, tarnybos Lietuvos valstybei stažas (22 metai 7 mėnesiai ir 25 dienos) (b. l. 59). Taip pat nustatyta, kad jokio savarankiško sprendimo dėl pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) pareigūno pensijai gauti paskaičiavimo Departamentas nėra priėmęs (tokiu sprendimu, teismo nuomone, nelaikytini nei Departamento 2016-04-19 raštas, nei prie jo pridėtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo pensijai skirti projektas (b. l. 46–54), nei 2016-06-08 raštas).
16. Departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas šiuo metu dirba statutiniu valstybės tarnautoju Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sistemoje. Tai yra viešai žinomas faktas (žr. http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/nti-pn/struktura-ir-kontaktai-apn_419/kontaktai-apn_420.html), o byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas po to, kai 2016-06-30 įsakymu Nr. 5-TE-274 buvo atleistas iš pareigų vėl įsidarbino vidaus reikalų sistemoje. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas teismui sprendimu įpareigoti Departamentą perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką (darbo stažą) pareigūno pensijai gauti. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asmenims, paskiausiai tarnavusiems Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
17. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo įpareigoti Departamentą perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką (darbo stažą) pareigūno pensijai gauti, todėl ši jo skundo dalis atmestina. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Bylos dalį dėl prašymo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-06-08 raštą Nr. 5-S-4851 „Dėl laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti“ nutraukti.
Likusią pareiškėjo V. L. skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.