- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-331-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01371-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- J. B.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1553-670/2015 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo panaikinti likviduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės daiktines teises į administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2015-04-07 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-05-25 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-05-25 priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti „šiltnamiai“ reiškia administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti J. B. pareiškimą.
Pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas J. B. buvo (duomenys neskelbtini) ŽŪB vadovas. 1997-01-15 sutartimi AB „Banga“ pardavė (duomenys neskelbtini) ŽŪB, 496,35 kv. m. ploto administracinį pastatą. Patikslinus duomenis Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nustatyta, kad minėtos sutarties pagrindu įregistruotos (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybės teisės į administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas klaidingai nurodo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini)), minėtas pastas iki šiol registruotas bendrovės vardu, nors bendrovė 2000-02-11 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismui pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioje istorinėje medžiagoje pastatas įvardintas taip pat kaip administracinis pastatas. 1999-05-25 visuotinio susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo perdavimo aktuose nurodytas pajininkams perduodamas (duomenys neskelbtini) ŽŪB turtas pavadinimu „šiltnamiai“ ir nurodoma tam tikra vertė. Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad administracinį pastatą buvo įprasta vadinti „šiltnamiais“, nes jis buvo pastatytas ant buvusių šiltnamių griuvėsių teritorijos, todėl administracinis pastatas priėmimo-perdavimo aktuose buvo pavadintas „šiltnamiais“. Pajaus perleidimo sutartimis sudarytomis laikotarpiu 2002 – 2012 metais pareiškėjui J. B. buvo perleistos pajininkams priklausančių (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajų dalys nurodant įvairaus dydžio sumas litais, tačiau šiose sutartyse apie „šiltnamio“ pastato perleidimą neužsiminta. Taip pat pareiškėjas pareiškime teigia, kad nuo 1999 m., t. y. likvidavus bendrovę, jis pradėjo valdyti visą administracinį pastatą, nors viena iš pajų perleidimo sutarčių buvo sudaryta tik 2012 metais (2012-01-20 sutartis tarp pareiškėjo ir V. R.). 2005-12-07 pajaus perleidimo sutartimi K. T. perleido ne tik savo, bet savo vyrui priklausančius pajus. Kai kuriomis sutartimis pajininkams priklausančios pajų dalys buvo perleistos ne pareiškėjui, bet J. B..
Teismas sprendė, kad teismui nepateikti dokumentai patvirtinantys, kad visas administracinis pastatas (šiltnamiai) buvo perleistas pareiškėjui. Pareiškime nurodytos aplinkybės turėtų būti sprendžiamos ginčo teisenos tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nepagrįstai pasisakė dėl ginčo dalyko iš esmės dėl aplinkybių, kurios galėjo būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškimo turinys negali būti tiriamas ir nagrinėjamas. Negali būti pasisakoma dėl materialinių teisės normų taikymo. Dėl pareiškimu reiškiamų reikalavimų teismas pasisako procesiniame sprendime po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo ištirti visi įrodymai, todėl teismas neturėjo galimybės priimti teisingo, tinkamai motyvuoto sprendimo. Pareiškėjas administracinį pastatą faktiškai valdė nuo 1999 metų, tačiau konkrečias pajininkų dalis išpirko palaipsniui, todėl teismo minima sutartis sudaryta tik 2012 metais. Faktiškai pajaus dalis buvo perleista anksčiau. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės turėtų būti sprendžiamos ginčo teisenos tvarka, tačiau nenurodo, kur yra ginčas. Nei vienas buvęs administracinio pastato pajininkas neprieštarauja ir nereiškia nesutikimo su šiuo pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas J. B. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo. Pirmos instancijos teismas, pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
Bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalykas yra juridinių faktų, t. y. teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymas, o ne pačių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pripažinimas. T.y. gavęs pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teismas sprendžia ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant šį klausimą teismui būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti J. B. pareiškimą, šių aplinkybių nevertino.
Pažymėtina, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą materialiąja prasme. Šios aplinkybės įvertinamos sprendžiant klausimą dėl konkretaus reikalavimo patenkinimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo, neturėjo teisinio pagrindo pareiškimo priėmimo stadijoje spręsti dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo. Tai turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, įvertinęs ar pareiškimas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, sprendžia klausimą dėl jo priėmimo, trūkumų nustatymo ir pan.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo J. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrašo viešame registre panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.