Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1862-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
1-1862-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01681-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
T. Z., I. Z., N. G.
Kaltinamasis
J. Z.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1862-891/2014Proceso Nr. 1-13-1-01681-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8., 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Gerdai Cicėnei ir Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Steponavičiūtei-Otto,gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiosioms T. Z., I. Z. ir N. G.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini0 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. Z. 2013-07-17 apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini) kieme, Vilniuje, šeimyninio konflikto metu, kai T. Z. ir I. Z. norėjo atimti iš jo bakelį su kuru, kad jis nepadegtų namo, griebė už dešinės rankos bei užsuko ranką savo buvusiai žmonai T. Z., dėl ko ši nukrito ant cementuoto grindinio, ant nugaros ir patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to kaltinamasis J. Z. terorizavo savo šeimos narius grasindamas sudeginti jo uošvei N. G. priklausantį namą. 2013-07-17 apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu, atsinešė iš garažo 20 l talpos plastiko bakelį su kuru ir bėgo į namus grasindamas T. Z. ir I. Z. sudeginti namą, kai T. Z. ir I. Z. iš jo bandė atimti bakelį, panaudojo prieš T. Z. fizinį smurtą, po ko, pastatė bakelį ant namo slenksčio ir, išsitraukęs žiebtuvėlį, grasino sudeginti namą, tokiu būdu terorizavo T. Z. ir I. Z. grasindamas padegti namą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, jog nors su žmona oficialiai išsiskyręs, tačiau kartu gyvena jau 36 metus. Jie gyvena uošvienei N. G. priklausančiame name. Ten taip pat gyvena sūnus su žmona I. Z.. Šeimoje dažnai vyksta konfliktai būtent dėl namo, kuriame gyvena. Įvykis įvyko 2013 m. vasarą. Su N. G. kilo ginčas dėl namo, tačiau jis N. G. nuo laiptų nestūmė, o ji pati nuo laiptų nukrito. Jis ėjo iš galo ir matė. Jis buvo išgėręs, bet nedaug, viską prisimena. Visi buvo išgėrę. N. G. nukrito nuo laiptų ir nubėgo į gatvę, o jis ėjo iš galo ir matė. Po to visi susipyko dėl šito namo, jis iš tikrųjų norėjo, kad namas sudegtų. Jam skaudu, nes jis namą statė, uošvė nepadėjo, o namo dokumentus jos vardu užrašė. Uošvė apskritai nenori anūkų pripažinti, nenori jo prirašyti, gyvena kaip benamiai. Jis norėjo padegti tą namą, prisipažįsta. T. Z. ir I. Z. norėjo iš jo atimti bakelį. Jis marčiai nedavė su ranka, o žmoną pastūmė bandydamas atimti bakelį. Viskas vyko tuo pačiu metu. Jį tempė už rankų ir atėmė bakelį, Irma tempė už rankos, o žmona už bakelio. Žmoną pastūmė ir ji pargriuvo. Tada atvažiavo policija, jis nuėjo ir atsisėdo į jų mašiną, jam nedėjo ir antrankių, nes jis su jais nesiginčijo. Jo buvusi žmona nukrito ant grindų. Jis anksčiau negrasino padegti namą. Jis iš garažo atsinešė kanistrą dyzelio, bet ten buvo vanduo įpiltas, tik kvapas buvo dyzelio. Kiti nežinojo, kas ten įpilta, gal ir galėjo pagalvoti, kad ten kuras. Gal ir pagrįstai jį bandė sulaikyti. Išėjo kvailystė tokia. Policija jo blaivumo netikrino, jis nepūtė į alkotesterį. Jis šiaip negeriantis. Jį gydė dėl psichinių ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau ne nuo degtinės, o nervinis sutrikimas buvo. Savo veiksmus vertina blogai. Nuo alkoholizmo nesutiktų gydytis, nes neserga.

Nukentėjusioji N. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog J. Z. yra jos buvęs žentas. Šiuo metu ji jau nepamena, kas ten atsitiko 2013 m. vasarą. Dabar ji serga, galva nesveika. Namą jau pabaigė statyti, galima deklaruoti gyvenamąsias vietas. J. Z. jos nestūmė, ji gal paslydo pati. Ten yra slidūs laiptai, o jos koja nesveika. Ar jis bandė su bakeliu padegti namą, nematė, ji lauke nebuvo. Negali pasakyti, ar ją pastūmė kaltinamasis ar ne, gali būti, kad ji paslydo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam nuperka cigarečių. Dabar jau nepamena, ar jai J. Z. trenkė į nugarą, ji susimušė galvą ir blogai prisimena. Policijoje po įvykio, kai davė parodymus, vis tiek blogai atsiminė viską.

Liudytojas policijos pareigūnas N. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Prisimena, kad gavo iškvietimą, jog J. Z. nori padegti namus. Atvykus į įvykio vietą, J. Z. buvo balkone, antrame aukšte. Jie jam sakė nusileisti į apačią. Vidiniame kiemelyje buvo dvi močiutės ir duktė, kurios pasakė, kad kaltinamasis yra neblaivus. Jis vieną močiutę pargriovė ir sutrenkė galvą. Jis nelindo po nukentėjusiųjų rūbais ir mėlynių nematė, bet matė, kad jos verkė ir negalėjo paeiti. Jų prašymu buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiosios sakė, kad jas sumušė. Gali būti, kad buvo mėlynė ant I. Z. žandikaulio. Tarnybinį pranešimą jis surašė iš moterų žodžių. Grasinimo padegti pats nematė. Namuose rado 20 litrų talpos indą su degiu skysčiu. Negali tiksliai pasakyti, koks tai degus skystis. Ten buvo degus skystis, ne vanduo. Įvykio vietoje kaltinamasis su jais kalbėjo, prašė parūkyti automobilyje. Apie įvykį gal kažką sakė, bet neprisimena.

Teisminio nagrinėjimo metu I. Z. ir T. Z. vadovaudamosis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalimi atsisakė duoti paaiškinimus, todėl pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo perskaityti I. Z. ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Z. paaiškino, jog J. Z. – jos uošvis. Gyvena kartu viename name. Ji su savo šeima gyvena pirmame aukšte. Antrame aukšte gyvena močiutė N. G., ir vyro tėvai – T. Z. bei J. Z.. Uošvis su uošviene išsituokę, tačiau gyvena viename name. Uošvis turi antrame aukšte savo kambariuką. Uošvis išgeriantis žmogus ir su juo būdavo kildavę konfliktai. 2013-07-17 su uošviu įvyko konfliktas. Prieš tai naktį jis namie nenakvojo. Atvažiavęs apie pietus, išgėręs. Antrame aukšte prasidėjo konfliktas su mama, T. Z.. Kas ten įvykę, ji nežinanti, tik girdėjusi triukšmą. Po to, ten girdėjosi ir močiutės balsas. Kai išgirdusi močiutės šauksmą, išbėgo į koridorių ir pamatė, kad močiutė krenta nuo laiptų, o uošvis, J., stovi prie laiptų viršuje. Močiutė, B. G., nučiuožė laiptais į apačią ant nugaros. Ji padėjusi jai atsistoti. Ji buvo susiėmusi už nugaros, verkė, skundėsi, kad skauda nugarą ir pasakė, kad J. jai koja spyręs į nugarą. Po to, jos nuėjo į kambarį. Mama ir T., kažkur vaikščiojo, išėjusios į lauką. Neužilgo ir uošvis išėjęs į lauką. Pradėjo pyktis su T.. Kai ji išgirdo šauksmą išėjusi į lauką. J. jau buvo atsinešęs benziną, kuris buvo bakelyje. Kaip suprato, uošvis norėjo tą benziną įnešti į kambarį, bet jos neleido. J. jas gąsdino, sakė, kad padegs visą namą. Rankose išsitraukęs turėjo žiebtuvėlį. Ji bandė atimti bakelį iš jo. Tarp jų įvyko kaip ir grumtynės. J., norėdamas, kad ji pasitrauktų, trenkęs jai atbula ranka į veidą. Tuomet ji pasitraukė. Bakelis buvo atsuktas. Tada T. norėjo užsukti, bet J. pripuolęs užsuko jai ranką ir ši krito ant cemento. Ant cemento ji krito nugara, taip pat prasimušė galvą. Ji pati negalėjo atsikelti. Tada T. paprašė iškviesti greitąją ir policiją, ką ji ir padariusi. Jis vis gąsdino, kad padegs namą, kad jas sudegins negrasino. Jai ant kairiojo skruosto buvusi mėlynė ir jį skaudėjo, bet ji pas medikus pagalbos nesikreipė. (b. l. 26)..

Ikiteisminio tyrimo metu T. Z. paaiškino, kad 2013-07-17 ji grįžo namo po darbo maždaug 12 val. Jos buvęs vyras J. grįžo visiškai girtas apie 14 val., paprašė valgyti. Kai pavalgė, nuėjo miegoti. Po kurio laiko ji išgirdo, kad viršuje, mansardoje, kilo triukšmas, kažkas rėkauja, girdisi kažkokie trenksmai. Mansardoje, taip pat, buvo mama – N. G.. Ji su marčia atbėgusios prie laiptelių į mansardą ir, kaip tik tuo momentu mama atsitrenkė galva į laiptų turėklus, bet laikėsi rankomis už turėklų, o jos ją pagavo. Ji rėkė, todėl jos atbėgusios. Ji sakiusi, kad jai skauda, kad J. jai sudavė per nugarą. Jos klausė kuo jis jai sudavė, bet ji pasakė nemačiusi, nes buvo į jį nusisukusi nugara. Jis nusileido laipteliais ir nubėgo į garažą. Viskas vyko labai greitai. Jis raktus išmetė į dilgėles, Irmą pastūmė, ši suaimanavusi nubėgo namo. Ji pamačiusi, kad J. greitai išsitraukė cigaretę ir kad jau nori padegti namą, bet cigaretės neužsidegė. Bakelio jis rankose neturėjo, bakelis stovėjo prie verandos, ant slenksčio. Tuomet, ji bėgusi prie bakelio, kad paimti tą bakelį. Jis griebęs jai už dešinės rankos, užsuko ranką ir ji nukrito ant cementuoto takelio ir atsitrenkė nugara. Pati negalėjo atsistoti, o J. pasakęs, kad ji apsimetinėja: „oi, smotrite, kak ona pridurivajetsia“. Tuo metu marti išnešė tą bakelį ant kelio ir iškvietė policiją. Jurij beveik niekada niekur nedirbo, visą laiką ji jį išlaikiusi, nors ir esą išsituokę. Konfliktai kylantys dėl to, kad kadaise jo motina užrašiusi jam pusė kambario. Jis tą savo pusę pardavęs, o už gautus pinigus nusipirko džipą. Džipas užrašytas jos vardu, o dabar tą džipą padovanojo sūnui, nes J.girtas juo važinėjo. Gaudavo baudas, kurias tekdavo mokėti jai. Dabar jis reikalauja, iš jų tų pinigų ir dėl to kylantys konfliktai. Sudeginti namus J. grasina ne pirmą kartą. 2001 m. jis jau bėgiojo aplink namą su degalais ir grasino sudeginti, tada net TV buvo atvažiavusi. Jis visą laiką kalba apie tą sudeginimą ir visiems giminaičiams yra sakęs, kad sudegins namą. Dėl įvykio ji kreipėsi pas medikus ir dabar šiuo metu eina gydymo kursą. Pas teismo medikus važiuoti atsisako dėl sveikatos būklės, nes visi jos sužalojimai yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose Naujininkų poliklinikoje (b. l. 24).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad N. G. padarytas pakaušio srities sumušimas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad T. Z. diagnozė – juosmens ir kryžmens sumušimas, kuri nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 17, 18).

Šalies argumentai

Pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje I. Z. nurodė, jog J. Z. trenkė N. G., su statine degalų grasino sudeginti namą, o bandant jam sutrukdyti T. Z. buvo užlaužtos rankos ir ji partrenkta ant žemės. Ginant T. Z., jai – I. Z., buvo suduota į žandikaulį, užlaužtos rankos, trenkta per nugarą (b. l. 2).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog policija (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo kviesta ne kartą. 2013-06-14 buvo kviesta policija dėl neblaivaus pranešėjos buvusio vyro agresyvumo (b. l. 4, 5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2013-07-17 20.49 val. J. Z. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 65).

Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai J. Z. pareikštą kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo T. Z. ir BK 145 straipsnio 2 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas J. Z. pripažino, jog jis buvusią žmoną, kuomet ji bandė atimti bakelį, pastūmė ir ši nukrito. T. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ji bandė atimti iš J. Z. bakelį su kuru, jis tuo metu jai sugriebė už rankos, ją užsuko ir ji pargriuvo, tokiu būdu patyrė skausmą. Šiuo atveju esminių prieštaravimų tarp J. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotų ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nėra. Kaltinamojo J. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13). Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Šiuo atveju T. Z. yra išsiskyrusi su J. Z., tačiau jie toliau gyvena kartu viename name. Kaip matyti iš nukentėjusiosios T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji tebesirūpina kaltinamuoju.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teisminio nagrinėjimo metu J. Z. vienareikšmiškai nurodė, jog konflikto metu jis paėmė bakelį su skysčiu ir gąsdino savo buvusią žmoną ir sūnaus žmoną, jog padegs namą. Jis pripažino, jog buvo neblaivus, piktas ir sąmoningai, kilus konfliktui, norėjo jas pagąsdinti, kad sudegins ginčo objektą – namą, o pastarosios bandė jį sustabdyti. Jis bakelį su skysčiu jau nešėsi į namus. Šie parodymai iš esmės sutampa su T. Z. ir I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos matė, kaip J. Z. nešėsi į namą kanistrą ir bandė pastarąjį sustabdyti. Liudytojas policijos pareigūnas N. A. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą matė bakelį su skysčiu, tačiau koks skystis buvo viduje jis neprisimena. T. Z. ir I. Z. veiksmai bandant sustabdyti J. Z. rodo, jog jos buvo išsigandusios. Jos bijojo, kad namas realiai gali būti padegtas. Tokie J. Z. veiksmai tinkamai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kaip asmens terorizavimas grasinant padegti namą. Tačiau iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį yra šalintina aplinkybė, jog jis terorizavo N. G., kadangi duomenų, jog J. Z. butų N. G. grasinęs sudeginti jai priklausantį namą, baudžiamojoje byloje nėra.

J. Z. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jog jis 2013-07-17 apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeimyninio konflikto metu keikėsi necenzūriniais žodžiais bei vieną kartą sudavė į nugaros sritį savo buvusiai uošvei N. G., dėl ko pastaroji nukrito nuo laiptų iš antro aukšto į pirmą ir atsitrenkė galva į laiptų turėklus, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. G. pakaušio srities sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei nugaros sumušimą, dėl ko nukentėjusioji N. G. patyrė fizinį skausmą.

Teisminio nagrinėjimo metu J. Z. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, jog N. G. pati nuvirto nuo laiptų. Teisminio nagrinėjimo metu N. G. paaiškino, jog J. Z. jos nemušė, o nuo laiptų ji galėjo nukristi pati. Apskritai ji yra blogos sveikatos ir tinkamai nieko neprisimena. Jos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu ji irgi negalėjo gerai prisiminti įvykio. Nukentėjusiosios I. Z. ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nematė kaip nuo laiptų nukrito N. G.. Ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės yra grindžiama tik nukentėjusiosios N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nepatvirtinta jokiais kitais ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu paneigė, jog ją nuo laiptų nustūmė kaltinamasis, savo parodymų nenuoseklumą ji motyvavo senyvu amžiumi ir prasta atmintimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis J. Z. nustūmė N. G. nuo laiptų suduodamas jai smūgį į nugarą, o visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms J. Z. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo N. G.) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

J. Z. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jog jis 2013-07-17 apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini) kieme, Vilniuje, šeimyninio konflikto metu, kai T. Z. ir I. Z. norėjo atimti iš jo bakelį su kuru, kad jis nepadegtų namo, vieną kartą atbula ranka sudavė savo marčiai I. Z. į kairįjį žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisminio nagrinėjimo metu J. Z. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos taip pat nepripažino ir nurodė, jog I. Z. jis nesudavė. Nukentėjusioji I. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bandant atimti kanistrą su benzinu iš J. Z., grumtynių metu, pastarasis jai sudavė atbula ranka į veidą. T. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog I. Z. bandė atimti iš J. Z. raktą nuo garažo ir bakelį, o kuomet raktelį išmetė į dilgėles, J. Z. marčią pastūmė ir pastaroji suaimanavusi nubėgo namo. Ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės yra grindžiama iš dalies prieštaringais nukentėjusiųjų I. Z. ir T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nesutampa su J. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. I. Z. ir T. Z. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl pašalinti prieštaravimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų galimybės nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar kaltinamasis J. Z. sudavė I. Z. ranka į žandikaulį ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, o visos abejones turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms J. Z. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Z.) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Šioje byloje kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažintina tai, jog J. Z. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo T. Z. ir savo šeimos narių terorizavimo grasinant padegti namą pripažino ir dėl to gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirba, pajamų neturi, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, tačiau nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, nuo 1987-03-19 iki 2011-10-06 buvo įrašytas į narkologinę įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 62), dėl šių sutrikimų buvo 4 kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2000-04-10 iki 2000-04-11 (b. l. 61). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja J. Z., todėl kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio minimumas.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, yra 51 metų amžiaus, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. Z. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą J. Z. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytos idealiąja sutaptimi, kadangi padarytos praktiškai tuo pačiu metu, bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas J. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-17 iki 2013-07-19 (dvi dienos).

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 355,62 Lt civilinį ieškinį (268,84 Lt už N. G. gydymą ir 86,78 Lt už T. Z. gydymą). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, tik dėl T. Z. gydymo išlaidų priteisimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dalyje dėl N. G. sužalojimo ir skausmo sukėlimo J. Z. išteisintinas, kadangi nenustatyta, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baudžiamojoje byloje 2014-06-02 iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo 160 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylą, gynėjo dalyvavimas būtinas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija galiojanti nuo 2013-07-13, Žin., 2013, Nr. 75-3772) bei jį nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą T. Z. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Paskirti J. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą J. Z. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti J. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-17 iki 2013-07-19 (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

J. Z. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo N. G.) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Z.) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Z. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 86,78 Lt patirtos turtinės žalos už T. Z. gydymą, o kitoje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo 160 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys