Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, 2014 m. kovo 15 d. apie 22.55 val. Varėnos rajone, Panočių kaime, neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta, vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pavojingai manevruodamas, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, vairavo transporto priemonę viešajame eisme, tokiais veiksmais pažeidė KET 14, 17 punktų reikalavimus. Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.

J. B. nepripažino surašyto protokolo ir paaiškino, kad jis nepastebėjo, jog jį važiuojantį stabdė policijos pareigūnai. Jis nurodė, kad buvo Senojoje Varėnoje pas draugą, o po to važiavo į Varėną, nebuvo jokio reikalo nestoti, jeigu tik būtų suvokęs ir matęs, kad yra stabdomas. Jis patvirtino, kad tuo metu sankryžoje buvo ir daugiau automobilių, visi važiavo vienodu greičiu. Tą dieną jo policijos pareigūnai nestabdė.

Liudytojas Andrius Kosmanas, policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog BMW X5 iš Senosios Varėnos važiuoja su kontrabandinėmis cigaretėmis link Varėnos. Jiems buvo duotas nurodymas patikrinti šį automobilį, todėl jie atvažiavo prie ,,miškų ūkio“ sankryžos, kur sustabdė automobilį, o jo kolega J. Rauluškevičius išėjęs į gatvę stabdė krivule. Taip pat buvo įjungtas automobilio šviesos signalas. Tačiau automobilis nestojo ir nuvažiavo. Policijos pareigūnas parodė, kad kol jie apsisuko sankryžoje ir nuvažiavo į tą pusę, kur pasuko BMW X5, automobilis iš jų akiračio dingo ir jie daugiau to automobilio tą dieną nematė. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas turėjo suprasti, jog stabdomas yra jo automobilis, o jeigu jam buvo neaišku, tai reikėjo pristabdyti arba sustoti ir įsitikinti, kad stabdomas ne jis. Liudytojas nurodė, kad jų automobilis buvo sugedęs, sugedusi greičių dėžė, tačiau šis gedimas neturėjo įtakos stabdymui, o persekiojimui – turėjo, nes automobilis nebuvo toks manevringas.

Liudytojas Juozas Rauluškevičius paaiškino, kad nors jis ir stabdė šį automobilį, tačiau nurodė, kad galėjo žmogus ir nesuprasti, kurį automobilį stabdė. Kadangi policijos automobilyje nebuvo atbulinio bėgio tai, jie nesivijo nuvažiavusios mašinos, o tik važiavo iš paskos, ta kryptimi, dairydamiesi, gal pamatys automobilį BMW X5. Liudytojas nurodė, kad BMW X5 jokių taisyklių nepažeidė, jis buvo stabdomas todėl, kad buvo gauta išankstinė informacija. Liudytojas paaiškino, kad situacija buvo ne visiškai aiški, tad jie net nemanė, kad gali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo įrodinėjamos policijos vyriausiojo patrulio Andriaus Kosmano ir postinio Juozo Rauluškevičiaus tarnybiniais pranešimais, kur pažymėta, jog Varėnos rajono PK budėtojas pranešė, kad gauta informacija, jog į BMW X5 automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kraunamos cigaretės ir automobilis važiuoja į Varėną. Tad gavus budėtojo pranešimą policijos automobilis atvažiavo į Vytauto, Čiurlionio ir Marcinkonių gatvių sankryžą, pamatę atvažiuojantį BMW X5, jį stabdė. Nurodė, jog J. Rauluškevičius buvo išlipęs iš automobilio ir stabdė jį krivule, kai iki automobilio dar galėjo būti likę apie 30 metrų, o tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. Nurodė, kad priartėjęs BMW X5 sulėtino greitį, o vėliau staiga padidino ir nuvažiavo į Marcinkonių gatvę (b. l. 5, 6).

Rimanto Platūkio tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodomos aplinkybės, jog atliekamas tyrimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuomet stabdomas BMW X5 valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) stabdomas nestojo. Nurodoma, kad policijos pareigūnai stabdė ir įjungę švyturėlius ir panaudodami krivulę, tačiau vairuotojas nesustojo (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog J. B. suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų ir tai supratęs tyčia nestojo. Byloje yra apklausti policijos pareigūnai, kurie patvirtino faktą, jog jie stabdė BMW X5 vairuotoją, tačiau, ar vairuotojas galėjo suprasti, jog buvo stabdomas būtent jis, negalėjo tiksliai nurodyti. Liudytojas J. Rauluškevičius nurodė, kad jie abejojo, jog pagal tokią situaciją bus rašomas protokolas. Iš byloje esančio įrašo matyti, kad policijos ekipažui atvažiavus nuo Varėnos miesto centro prie sankryžos, iš kitos pusės artėjo 5 automobiliai kolonoje. Policijos automobilyje buvo įjungti švyturėliai, todėl visi automobiliai pristabdė, sulėtino greitį. Kai iš automobilio išlipo pareigūnas, tai 2 automobiliai jau buvo pravažiavę pareigūnų automobilį, o trys buvo praktiškai susilyginę su tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnas net nespėjo išeiti į važiuojamąją dalį ir stabdymo gestą, t. y. ištiesė ranką su krivule, dar būdamas ant šaligatvio. Todėl važiuojančių transporto priemonių vairuotojams nebuvo aišku, kuri transporto priemonė yra stabdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad nesustojo nei viena transporto priemonė, nors greitį sumažino visos, tačiau vėliau visos nuvažiavo. Policijos pareigūnai negalėjo nustatyti prieš ir už BMW X5 vairavusių automobilių vairuotojų, todėl teismas neturėjo galimybės pasiaiškinti šių asmenų pozicijos, kaip jie suvokė rodomą policijos pareigūno gestą.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 p. reglamentuojama, kaip turėtų būti stabdomos transporto priemonės. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele, arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu ,,Stop policija“ arba ,,Stop“.

Išanalizavus vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio stabdyti transporto priemonę, kuomet privažiavo viename sraute penki automobiliai, kurių du jau iš esmės buvo pravažiavę policijos automobilį. Policijos automobilyje buvo įjungti švyturėliai, tai, vadovaujantis policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 p. visos transporto priemonės turėjo sustoti, tačiau visos tik prilėtino greitį, o vėliau vėl padidino ir nuvažiavo. Tai rodo, kad policijos pareigūno išreikštas gestas skrituliu nebuvo aiškus. Be to policijos pareigūnas stovėjo ant šaligatvio priešingoje gatvės pusėje, nei važiavo automobiliai. Policijos pareigūnas iš esmės nespėjo išeiti į gatvę, į važiuojamąją dalį, kad galėtų aiškiai išreikšti savo gestą stabdomam automobiliui.

Kaip nurodė policija savo rašte, jog nustatyti kitų transporto priemonių vairuotojų jie neturi galimybių, o taip pat nurodė, kad kiti vairuotojai nebuvo baudžiami už tai, kad stabdomi nestojo (b. l. 39).

Pats J. B. nurodė nesupratęs, kad yra stabdomas ir apskritai policijos pareigūnų nematęs. Liudytoju apklaustas buvęs policijos pareigūnas J. Rauluškevičius nurodė, kad vairuotojas galėjo ir nesuprasti, jog stabdomas yra būtent jis.

Jeigu teismas apkaltintų J. B., jog šis tyčia nestojo stabdomas policijos pareigūnų, tai tokią išvadą būtų įmanoma padaryti tik vadovaujantis prielaidomis ir manymu. Tačiau teismas gali vadovautis tik neabejotinai ir neginčijamai aiškiais faktais ir iš jų padarytomis išvadomis, jokiu būdu ne prielaidomis. Todėl visos likusios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti procese turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir todėl administracinė byla nutrauktina. Kaip jau nurodyta, surinkti daugiau duomenų nėra jokių galimybių, nes policijos pareigūnai negali nustatyti kitų asmenų, kurie tuo metu važiavo per sankryžą. Kitų asmenų, bešališkų liudytojų, nėra.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė, c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu nėra bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu neklatumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012, 2012-08-31 Nr. N444 -1254/12).

Todėl teismas laiko, kad apkaltinti J. B. padarius tokį pažeidimą, galima būtų tik remiantis prielaidomis, nes jis kaip ir kiti penkių automobilių vairuotojai tuo metu pravažiavo sankryžą ir nesustojo, nors policijos automobilis buvo su įjungtais švyturėliais.

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog išnagrinėjus bylą nėra surinkti neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog J. B. padarė teisės pažeidimą, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties administracinė teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. bylos teiseną prieš J. B. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.