Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-52584-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1979 m. vasario 19 d. Lazdijų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Kauno apygardos teismo 2002 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 5 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 5 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 42 straipsnį bausmės apimtos ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 metams; Kauno apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalies pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 3 metams; iš Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalies pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 4 metams; iš Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 2 dalies pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams; iš Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 3 dalies pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 metams, pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės subendrintos apimant ir galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams;

2) Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 13 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2002-06-10 nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2003-08-19 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-09 nutartimi) paskirta bausme, griežtesne apimant švelnesnę, paskirtas laisvės atėmimas 13 metų, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 5 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R. 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė 10 kartų kumščiais į galvos sritį, krūtinės sritį ir šonus savo žmonai E. R., po to pagriebė už plaukų ir tempė, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (51-53 b. l.), kad kartu su žmona E. R., jos dviem vaikais D. Č. ir E. Č. bei žmonos tėvu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena žmonos mamos A. K. name. Kartu su žmona gyvena 5 metus. Sutaria gerai. Bendrų vaikų neturi, tačiau šiuo metu žmona laukiasi kūdikio. 2015 m. rugsėjo 20 d., po pietų buvo atėjęs žmonos giminaitis Alvydas, kurio pavardės neprisimena. Giminaitis atsinešė du butelius alkoholinių gėrimų, t .y. brendžio ir degtinės. Nors jis ir nevartoja alkoholio, tačiau tą dieną buvo jo vedybų metinių sukaktis, norėjo išgerti ir kartu jų namuose gėrė. Išgėrus gėrimus, Alvydas išėjo į namus. Žmonos vaikai tuo metu buvo namo antrame aukšte, jau miegojo, nes buvo apie 21 val. Tuo metu dėl asmeninių priežasčių tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Konflikto pradininkas buvo jis. Nors žmona ir ramino, jis nesusivaldė ir žmoną kumščiais sumušė, suduodamas į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kur sudavė, nepamena, nes buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek prisimena, žmonai buvo sugriebęs ir už plaukų, kad ši neišeitų iš kambario. Daugiau kas įvyko konflikto metu, nieko neprisimena, tik prisimena, kad jis išėjo iš namų, nuėjo į kitus, planuojamus pirkti namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo policijos nesislapstė. Gailisi padaręs nusikaltimą, žmonos atsiprašys ir prašys atleidimo. Tai pirmas kartas, kai žmoną sumušė, ankščiau nėra sumušęs, tik konflikto metu yra apsistumdę. Sutinka, kol vyks ikiteisminis tyrimas, pagyventi atskirai nuo žmonos.

Kaltinamojo G. R. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. vakare, apie 21 val., būnant namuose su vyru G. R., vyras pradėjo priekaištauti, kad ji dažnai padeda savo tėvams, kad viską neša iš namų. Žodžiais susipyko. Tada, būnant kambaryje, vyras pradėjo mušti kumščiais į galvą, į krūtinę, į šonus. Vyras sudavė dešimt smūgių. Jautė didelį fizinį skausmą. O bandant pabėgti į lauką, vyras pagriebė už plaukų ir skaudžiai tempė. Vyras buvo pasiėmęs metalinį laužtuvėlį ir mano, kad juo norėjo mušti. Vyro paprašė, kad nustotų ir laužtuvėliu vyras nesudavė. Negalėdama pabėgti iš namų, atsidariusi langą pro jį iššoko ir nubėgo pas kaimynę. Bėgdama skambino policijai. Vyras taip pat greitai iš namų pabėgo. Papildomai parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mamos A. K. gyvenamajame name. Kartu gyvena vyras G. R., du jos nepilnamečiai vaikai E. Č. (16 metų) ir D. Č. (13 metų) bei jos tėvas A. K.. Mama šiuo metu kartu negyvena, nes gyvena Vilniuje pas sesę. Su vyru santuokoje pragyveno 5 metus. Iki šiol sutarė gerai, vedė bendrą ūkį. 2015 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., namuose, vyras būdamas girtas pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, kad padeda savo tėvams, kad pastoviai važinėja į ligoninę lankyti tėvo. Ji vyrui sakė, kad ramintųsi, nesiginčijo. Giedrius atsigulė į lovą ir toliau žodžiais kabinėjosi. Vyrui sakė ramintis, nes nenorėjo ginčytis. Tada vyras atsikėlė iš lovos, priėjo prie jos stovinčios ir pradėjo kumščiais mušti į galvos bei krūtinės sritis ir abu šonus, bendrai sudavė dešimt smūgių. Kiek atskirai sudavė į galvą, į krūtinę ir šonus smūgių, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Kai vyras mušė, rankomis ji dengėsi veidą ir pilvą, nes yra nėščia. Pajuto didelį fizinį skausmą. Pradėjus jai eiti iš kambario, Giedrius sugriebė už plaukų ir tempė, dėl ko taip pat juto didelį fizinį skausmą. Vyrui jokių smūgių nesudavė. Vyro prašė, kad paleistų plaukus. Vyras paleido plaukus, nebetempė, liepė apsirengti ir eiti kartu su juo į lauką. Apsirengė, išėjo kartu į lauką. Tada vyras iš pavėsinės atsinešė metalinį laužtuvą ir nieko nesakęs ėjo link jos. Ji atsistojo prie durų ir bandė užsidaryti duris iš vidaus, tačiau vyras stūmė į vidų duris ir pasakė: ,,aš už tave vis tiek stipresnis“. Ji griebė iš vyro laužtuvą ir nepaleido, kad vyras laužtuvu nesuduotų. Paprašė vyro paleisti laužtuvą, sakė, kad nuneš ir padės laužtuvą į vietą. Iš pradžių vyras nepaleido laužtuvo, sakydamas, ,,jei aš jį paleisiu, tu iš jo man trenksi“, tačiau vyrui pasakius, kad tikrai ji to nedarys, nėra pakėlusi prieš vyrą rankos, vyras laužtuvą paleido. Laužtuvą ji nunešė į pavėsinę ir užrakino. Abu grįžo į namo vidų ir vyras žodžiais pradėjo dar labiau kabinėtis, kad ji laukiasi, nes vyras nenorėjo ir nenori bendro vaiko. Kadangi vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs, ji greitai nusiėmė nuo palangės gėles, atsidariusi langą iššoko į lauką ir nubėgo pas kaimynę V. kviestis pagalbos. Bėgdama skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko pareigūnai ir medikai. Medikai apžiūrėję nusprendė vežti į Kelmės ligoninės Priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, nes ji 16 savaičių laukiasi. Apžiūrėję medikai, išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Ant kūno matosi sužalojimai, t. y. kairės pusės smilkinio sutinimas, ant abiejų rankų kraujosruvos. Dėl sumušimo vyrui atleidžia, tačiau su juo gyventi nebenori ir nebegyvens, nebeleidžia jam gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Dėl sumušimo jokio civilinio ieškinio nereikš. Pas medicinos ekspertus nevyks. Konflikto metu daugiau kambaryje nieko nebuvo ir niekas negalėjo matyti. Tėvas guli ligoninėje, o abu vaikai miegojo gyvenamojo namo antrame aukšte. Įvykis įvyko namo pirmame aukšte esančiame kambaryje. Tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja prieš ją, tačiau kentėdavo ir niekur nesikreipdavo. Papildomai apklausta parodė, kad su vyru susitaikė, vyras atsiprašė ir jam jokių pretenzijų nebeturi. Leidžia G. R. toliau gyventi kartu su ja, kur ir gyveno iki įvykio (9, 38-39, 40, 42-43 b. l.).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo A. B. 2015 m. rugsėjo 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (8-13 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambarys – svetainė, kuriame buvo smurtaujama. Reikšmingų smurto požymių nesimato.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjo A. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (14-17 b. l.) nurodoma, jog smurtavo vyras, E. R. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad vyras mušė ją kumščiais į įvairias kūno vietas ir tampė už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą, sudavė dešimt kartų. Apžiūros metu E. R. veide (kairėje kaktos pusėje) buvo matyti patinimas.

Asmens blaivumo testas (32 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. R. 2015 m. rugsėjo 20 d. 23 val. 48 min. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.

Asmens blaivumo testas (25 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. R. 2015 m. rugsėjo 21 d. 1 val. 46 min. VšĮ Kelmės ligoninėje buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. R. tyčia sudavė 10 kartų kumščiais į galvos sritį, krūtinės sritį ir šonus savo žmonai E. R., t. y. šeimos nariui, po to pagriebė už plaukų ir tempė, todėl kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. R. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sutuoktinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų nereiškia, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai (51-53 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (88-92 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (83-84 b. l.), teistas, teistumas neišnykęs (59-63 b. l.), nebaustas administracine tvarka (82 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti nėra pagrindo, todėl G. R. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Kadangi G. R. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi G. R. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka G. R. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu (56-58 b. l.), kaltinamajam G. R. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti G. R. per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę G. R. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.