Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Faktas, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini), 1993 m. buvo įrengta Aikštelė, užfiksuotas namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentuose nuo 1995-10-04. Aikštelė, kaip atskiras inžinerinis statinys yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, jog Aikštelė yra Autosalono priklausinys. Aikštelė egzistuoja ne tik teisiškai, bet ir faktiškai ir yra būtina Autosalonui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį. Tam, kad Autosaloną būtų galima tinkamai eksploatuoti, prie jo yra būtinas tam tikras automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Taigi, Aikštelė yra atskiras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys, turintis aiškią funkcinę priklausomybę (Autosalono priklausinys) ir apibrėžtą naudojimą (automobilių ir kitų transporto priemonių parkavimas), kuris yra reikalingas tinkamam Autosalono eksploatavimui pagal jo paskirtį. Teritorija, kurią užima Autosalonas ir Aikštelė, yra užstatyta žemė ir naudoti jos kitaip, nei Autosalono ir Aikštelės eksploatavimui, nėra galimybės. Visa Autosalonu ir Aikštele užimta teritorija yra laikoma užstatyta žeme, todėl ši žemė nelaikytina laisva (neužstatyta). Ginčo žemės sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskiriama valstybės išperkamai, o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos.

Taip pat nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Be to, savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias aukščiau nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). CK 4.48 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad asmuo, neturėdamas nuosavybės teisės į atitinkamą objektą, negali jo perleisti tretiesiems asmenims ar perduoti jiems atskirų nuosavybės teisę sudarančių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo). Tai reiškia, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu E. M. negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Atitinkamai, nebūdama ginčo žemės sklypo savininke, ji neturėjo teisės jo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaroji turi grąžinti valstybei gautą žemės sklypą, o valstybė turi atlyginti jai žemės sklypo įsigijimo išlaidas.

Pareiškėjo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo suvokti, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, kurioje yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuri yra reikalinga to asmens statinių eksploatavimui, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi tokia žemė nelaikytina laisva. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikoma sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, o pareiškėjui turi būti pripažinta teisė nuomoti Aikštelės eksploatavimui reikalingą valstybinę žemę, kadangi NŽT savo elgesiu ir priimtais sprendimais tokią pareiškėjo teisę paneigė. Prašė skundą tenkinti.

Valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 9 straipsnis 5 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taigi, ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi, teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote.

Pažymėjo, jog kompetencija nustatyti, kuri žemė mieste yra laikoma laisva (neužstatyta), o kuri ne, yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju esant nenuginčytam ir galiojančiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-03 įsakymui Nr. A-2820 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-09-20 raštui Nr. 70- 2-3124 nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas, į kurį atsakovei E. M. atkurtos nuosavybės teisės, yra užstatytas. Prašė skundą atmesti.

Situacija, kai pretendentams grąžintinas ginčo žemės sklypas yra naudojamas visiškai susidėvėjusiems ir neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, statiniams eksploatuoti, ir tai yra pagrindinė kliūtis pretendentams atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą, neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo kriterijų bei teisėtų pretendentų lūkesčių. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Taisyklių nuostatas prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, žemėvaldų projektuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį.

Pažymėjo, jog E. M. ginčo žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti nebuvo jokių teisinių kliūčių, jį sudarydama ji išreiškė savo, kaip savininkės, valią. Pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių motyvų prašo pripažinti niekine sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį ir kokius imperatyvius reikalavimus minėta sutartis pažeidžia. Prašė skundą atmesti.

Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-10-04 sprendimo Nr. 8SK-868-(14.8.100.), kuriuo suformuotas ginčo žemės sklypas, ir NŽT 2016-10-04 sprendimo Nr. 8S-566-(14.8.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės E. M. į 0,6950 ha žemės sklypą, bei 2016-10-07 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ginčo žemės sklypo (0,6950 ha) pardavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad žemės savininkas V. R. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdė 10,86 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises į V. R. turėtą žemę pateikė S. B., E. M., J. R.. E. M. 1993-09-09 prašymu pageidavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos ekvivalentine natūra. 2000-05-08 atsisakė naujo žemės sklypo ir prašė už 0,20 ha atlyginti pinigais. 2003-03-31 prašė grąžinti visą laisvą (neužstatytą) R. V. žemę. E. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į V. R. turėtos 10,86 ha žemės dalį - 2,7150 ha. Nuosavybės teisės atkurtos į 0,2000 ha žemės atlyginant pinigais, už 2,5150 ha parengta Kauno apskrities išvada lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitame rajone, Išvada grąžinta Kauno miesto skyriui, liko nepanaudota 0,8814 ha.

Valstybiniame žemės sklype - 1,2142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai - administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), auto salonas-parduotuvė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra taip pat yra ir atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios dirbtuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015-08-03 įsakymu Nr. 8VĮ-940-(14.8.2.) nustatė 1,2142 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų: (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalingas dalis statinių savininkams: pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 0,5833 ha, atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 0,6309 ha. NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016-09-12 sprendimu Nr. 8SK-807- (14.8.100.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išformuotas (sprendimas yra galiojantis, dėl jo ginčo nėra).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016-09-20 raštu Nr. 70-2-3124 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėjus iki 1940 metų V. R. buvusios žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius parengė laisvos žemės sklypo (apie 6949 kv. m. ploto) planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-10-03 įsakymu Nr. A-2820 „Dėl 6950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 6950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą (įsakymas galiojantis, dėl jo ginčo taip pat nėra). NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-10-04 sprendimu Nr. 8SK-868-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), ir NŽT 2016-10-04 sprendimu Nr. 8S-566-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,6950 ha žemės sklypą natūra turėtoje vietoje pretendentei E. M. (V. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla (archyvo Nr. 3383)). Pagal 2016-10-07 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės E. M. ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo žemės sklypas (0,6950 ha) parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir ją atlyginamą pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų: kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė: žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016-09-20 raštu Nr. 70-2-3124 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėjus iki 1940 metų V. R. buvusios žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą, Miesto planavimo ir architektūros skyrius parengė preliminariai laisvos žemės sklypo (apie 6949 kv. m. ploto) Nr. 1 planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-10-03 įsakymu Nr. A-2820 „Dėl 6950 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 6950 kv. m. laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą (įsakymas yra galiojantis, ginčo dėl jo nėra). NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-10-04 sprendimu Nr. 8SK-868-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), bei patvirtini šio žemės sklypo kadastro duomenys ir NŽT 2016-10-04 sprendimu Nr. 8S-566-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,6950 ha žemės sklypą natūra turėtoje vietoje pretendentei E. M. (V. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla (archyvo Nr. (duomenys neskelbtini)) b.l. 239, 244, 257, 261). Šioje ginčo situacijoje pažymėtina ir tai, jog NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2016-09-12 sprendimu Nr. 8SK-807-(14.8.100.) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išformuotas. Šis sprendimas taip pat yra galiojantis, ginčo dėl jo nėra.

Remiantis CK 6.551 straipsnio 1 dalimi, valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kuris reglamentuoja valstybinės žemės nuomos sąlygas ir tvarką, 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6-9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, o vadovaujantis 2.4 papunkčiu, žemės sklypus, kurių reikia kitiems, šių taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

Taisyklių 28 punkte taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad žemės sklypai, kuriuose <...> pastatyti tik <...> neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka.