- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- N-502-391-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas S. Š. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M203875 (toliau – ir Nutarimas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Nutarime nurodoma, kad S. Š. 2008 m. sausio 17 d., apie 12.45 val., Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), vairavo ir paliko stovėti automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini).
Nutarimu, atsižvelgus į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, S. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda.
Šalies argumentai
S. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde S. Š. paaiškino, jog 2008 m. sausio 17 d. palikusi automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini), stovėti prie namo, esančio Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžusi apie 14.00 val. jo nerado. Paaiškėjo, jog jos automobilis buvo priverstinai nuvežtas. Nesutiko su jai paskirta administracine nuobauda. Vertino, jog buvo pažeistas ATPK 257 straipsnis. Teigė, kad jos automobilis stovėjo ant žemės ploto, padengto plytelėmis, kuris nėra patogus pėstiesiems ar dviratininkams. Pažymėjo, jog iš fotonuotraukos, kurią padarė policijos pareigūnas, matyti, kad toje vietoje stovėjo ir daugiau automobilių, tačiau jų vairuotojai nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Akcentavo, jog jos automobilis niekam netrukdė, be to, toje vietoje Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo gyventojai visada stato savo automobilius. Atkreipė dėmesį į tai, jog jos automobilis negalėjo trukdyti šiukšlių išvežimui, kadangi tą dieną jos nebuvo ir neturėjo būti vežamos. Laikėsi pozicijos, kad pareigūnas nerūpestingai įvertino situaciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi Nutarimą paliko nepakeistą, o S. Š. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis priežastiniu ryšiu yra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 193.5 ir 193.10 punktų reikalavimų pažeidimu. Pažymėjo, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, jog automobilis „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti ant šaligatvio, toje vietoje nesant tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų. Be to, ir S. Š. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ji savo automobilį paliko stovėti toje šaligatvio atkarpoje, kurioje vaikšto pėstieji. Atkreipė dėmesį į tai, jog ji neginčijo, jog automobilį paliko stovėti ant plytelėmis padengto žemės ploto.
Konstatavo, jog S. Š. veika buvo kvalifikuota tinkamai, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga.
III.
S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde S. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog ta vieta, kurioje ji buvo palikusi savo automobilį, laikytina ne šaligatviu, o automobilių stovėjimo aikštele. Vertina, jog ji nepažeidė KET 193.5 ir 193.10 punktų reikalavimų.
Kiti S. Š. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į S. Š. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime Institucija laikosi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
ATPK 262 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124(1) straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132(1) ir 134 straipsniai), o to paties straipsnio 7 dalis nustato, kad tai atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nutarimas S. Š. buvo surašytas ne administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, o Institucijoje. Be to, kaip matyti iš Nutarimo (b. l. 7) skilties „Padaryto pažeidimo neginčiju”, kurioje nėra apeliantės parašo, ji nesutiko su jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, ką patvirtina ir bylos medžiaga. Taigi Institucijos pareigūnai nepagrįstai S. Š. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. Be kita ko, pažymėtina, jog Nutarime nėra nurodoma, kokių konkrečiai teisės aktų konkrečias nuostatas S. Š. pažeidė padarydama jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1875/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1412/2004) laikomasi pozicijos, jog ATPK 262 straipsnio numatytais atvejais, kai nesurašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašomas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo turi atitikti protokolui ATPK 260 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kadangi tai yra būtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą garantija. Pažymėtina, jog šio trūkumo negalima ištaisyti nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo tirti Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai.
Nutartis neskundžiama.