- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 1-210-497/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- E. L., D. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal LR BK 182 str. 3 d.
D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR Pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 3 d. ir nustatė:
Aprašomoji dalis
E. L. ir D. K. apgaule įgijo turtinę teisė į nedidelės vertės svetimą turtą. 2010-06-25 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ kasininke- pardavėja dirbusi E. L. patikrinusi nukentėjusiojo A. A. pateiktą „Teleloto“ loterijos bilietą Nr.0478186 ir nustačiusi, kad bilietas laimėjo papildomą prizą, leidžiantį bilieto savininkui dalyvauti loterijos organizuojamame TV Šou, suteikiančiame galimybę iškart laimėti 200 Lt pinigų sumą ir papildomai dalyvauti žaidimuose, kur galima laimėti įvairaus dydžio piniginius prizus, bilieto savininkui nurodydama, kad jis nieko nelaimėjo, atidavė laimėjimo šaknelę, tačiau bilieto, kaip to reikalauja loterijos organizatoriaus UAB „Olifėja“ taisyklės, tyčia negrąžino. Loterijos bilietą perdavė D. K., o šis žinodamas, kad bilietas įgytas apgaulės būdu, dar kartą patikrino jį parduotuvės lošimo automate ir gavęs šaknelę apie laimėtą papildomą prizą, bilietą kaip priklausantį jam ir šaknelę apie laimėtą papildomą prizą, pateikė UAB „Olifėja“ organizuojamo „Teleloto“ TV Šou žaidimo organizatoriams, ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į 200 Lt laimėjimo sumą.
Kaltinamoji E. L. kalta prisipažino pilnutinai ir parodė, kad dirba kasininke pardavėja parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytą dieną, apie pietus prie „Teleloto“ terminalo atėjo pagyvenęs vyras ir davė patikrinti du „Teleloto“ bilietus. Vienas bilietas nelaimėjo nieko, o kitas laimėjo papildomą prizą. Vyriškiui grąžino nieko nelaimėjusį bilietą su išspausdinta šaknele bei laimingojo bilieto šaknelę, paaiškinusi, kad laimėjimu gauti reikia pateikti šaknelę. Laimingąjį bilietą pasiliko sau. Vyrui išėjus paskambino pažįstamam D. K., kuris, kaip žinojo, turėjo finansinių problemų ir paprašė kuo skubiau atvažiuoti. D. K. atvažiavus, pasakė, kad „apgavo girtą senį“ ir turi jo laimingą „Teleloto“ bilietą, kurį reikia skubiai realizuoti. D. K. pasiėmė bilietą ir susitarė, kad visus laimėtus pinigus pasidalins per pusę. Tą pačią dieną bilieto savininkas buvo du kartus grįžęs į parduotuvė ir prašė grąžinti laimingą bilietą. Pamelavo, sakydama, kad bilietą išmetė, apsimesdama, kad ieško bilieto, du kartus peržiūrėjo visą šiukšlių dėžės turinį. Vėliau sužinojo, kad pasinaudojęs jam duotu bilietu, D. K. laimėjo apie 10000 Lt, tačiau laimėjimu su kaltinamąja nepasidalino.
Kaltinamasis D. K. kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad E. L. yra jo pažįstama. 2010-06-25 ji paskambino ir paprašė skubiai atvažiuoti į parduotuvę, kurioje dirba. Kaltinamajam atvažiavus, E. L. davė „Teleloto“ bilietą ir paprašė realizuoti laimėjimą, o pinigus pasidalinti per pusę. Patikrinęs bilietą, terminale išsispausdino šaknelę ir įsitikino, kad jis iš tiesų laimingas. Tuomet pateikė bilietą loterijos organizatoriams, dalyvavo žaidime ir laimėjo apie 10 tūkstančių litų. Visus pinigus išleido savo skolom apmokėti. Kol nebuvo pradėtas tyrimas nežinojo, kad bilietas įgytas apgaulės būtu. Galvojo, kad kaltinamoji leido pasinaudoti laimingu bilietu iš meilės. Gailisi, kad taip atsitiko.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, bylos dokumentai.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2010-06-25, apie pietus, parduotuvėje „Maximą“, esančioje (duomenys neskelbtini) patikrino du „Teleloto“ bilietus. Kasininke dirbusi kaltinamoji patikrino bilietus terminale ir pasakė, kad vienas iš bilietų laimingas. Grąžino nieko nelaimėjusį bilietą su šaknele ir laimėjusio bilieto šaknelę. Paaiškino, kad laimėjimas išmokamas pateiktus laimingojo bilieto šaknelę. Išėjęs iš parduotuvės išsiaiškino, kad laimėjimui atsiimti reikalingas pats bilietas, todėl tuojau pat grįžo į atgal ir pareikalavo grąžinti laimingąjį bilietą, tačiau pardavėja bilieto nerado. Tą pačia dieną, vakare buvo atėjęs ieškoti dingusio bilieto dar kartą, tačiau ir vėl kasininkė nieko nerado.
Nukentėjusysis pateikė „Teleloto“ bilieto kvito kopiją, iš kurio matyti, kad kvitas išspausdintas 2010-06-25. Kvite nurodoma, kad bilieto pateikėjas laimėjo papildomą prizą Nr. 22. Atsiimant prizą būtina turėti loterijos bilietą ir kvitą (b.l. 7, 13, 16).
UAB „Olifėja“ 2010-09-10 pažymoje nurodoma, kad loterijos bilietą Nr. 0478186, 2010-06-27 atvykęs į TV šou pateikė D. K.. Minėtas bilietas iš karto suteikia teisę į ne mažesnį kaip 200 Lt laimėjimą. TV šou metu vykusios loterijos metu D. K. laimėjo teisę dalyvauti „Auksinio drakono“ žaidime ir laimėjo 9900 Lt (b.l. 35- 36).
Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 3 d., kaip turtinės teisės į nedidelės vertės svetimą turtą įgijimą sukčiavimo būdu. Iš minėtos UAB „Olifėja“ pažymos, matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną 2010-06-25, bilietas suteikė teisė į 200 Lt piniginį laimėjimą, o tokia suma neviršija įstatyme numatyto 3 MGL nedidelio kiekio ribos.
Kaltinamojo D. K. parodymai apie tai, kad jis neva nežinojo, kad loterijos bilietas įgytas nusikalstamu būdu atmetami remiantis kaltinamosios E. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nuosekliai ir kategoriškai paaiškino, kad D. K. jai tik pažįstamas, jokių artimų santykių nėra. Kaltinamajai buvo reikalingi pinigai, taip pat žinojo, kad skolų turi ir D. K., todėl perduodant bilietą kaltinamajam, buvo aiškiai susitarta, kad laimėjimas bus pasidalintas per pusę. Tada kaltinamajam taip pat buvo aiškiai pasakyta, kad bilietas įgytas apgavus jo savininką. Atsižvelgiant į tokius kategoriškus ir nuoseklius kaltinamosios parodymus ir į tai, kad E. L. neturėjo jokių motyvų šiaip sau dovanoti kaltinamajam laimingą bilietą, teismas atmeta D. K. parodymus apie tai, kad E. L. bilietą padovanojo iš meilės.
Kaltinamosios E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusį D. K.. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Abu kaltinamieji teisiami pirma kartą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į kelias atsakomybę lengvinančia aplinkybes ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą E. L. skirtina minimalios trukmės bausmė.
D. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turėjo naudą iš nusikalstama veika įgyto turto, vengia baudžiamosios atsakomybės, todėl jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma artima maksimaliai ribai.
Nukentėjusysis A. A. prašo priteisti iš kaltinamųjų 200 Lt pasisavinto laimėjimo sumai atlyginti, 2 Lt laimingo loterijos bilieto įgijimo išlaidoms atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad 50000 Lt yra ne neturtinė žala, o prarasta galimybė laimėti didesnį prizą tiesioginiame televizijos žaidime. Be to, patyrė ir turtinę žalą, nes jaudinosi dėl prarasto loterijos bilieto.
Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
Fiziniam asmeniui sukčiavimu padaryta žala atlyginama realiai padaryto žalos dydžio. Negautos pajamos baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiamos (LAT Senato1998-12-28 nutarimo Nr. 8, 20 p. – 1999-06-18 LAT Senato nutarimo Nr. 22 redakcija). Todėl turtinei žalai atlyginti priteisiama 200 Lt negauto laimėjimo ir 2 Lt išlaidų bilietui įsigyti suma, o dalyje dėl priteisimo 50000 Lt už prarastą galimybę laimėti tokią sumą, ieškinys atmetamas.
Kaltinamasis patyrė ir neturtinę žalą- neigiamus pergyvenimus, dėl prarasto laimėjimo ir prarastos galimybės dalyvauti TV laidoje bei laimėti didesnį prizą, taip pat stresą, susijusį su pagrobto bilieto paieška. Tačiau neturtinė žalos dydis turi būti proporcingas padarytos turtinės žalos dydžiui. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone proporcinga ir teisinga priteistinos nukentėjusiajam neturtinės žalos suma yra 2000 Lt.
Kaltinamojo D. K. loterijoje laimėta 9900 Lt suma yra jo nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuota (LR BK 72 str. 2 d.). Kadangi piniginis laimėjimas suvartotas, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (LR BK 72 str. 5 d.).
E. L. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 3 d. ir skirti laisvės apribojimą 3 mėnesiams.
Kardomosios priemonės- pasižadėjimo neišvykti, nekeisti.
D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 3 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams 10 mėnesių.
Įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ir per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. A. 202 Lt turtinę žalą..
Uždrausti visą bausmės laiką bendrauti su E. L..
Kardomosios priemonės- pasižadėjimo neišvykti, nekeisti.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus draudimus ir laikytis nustatytu draudimų.
Priteisti A. A. naudai solidariai iš E. L. ir D. K. 202 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., 5 d., išieškoti iš D. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią 9900 Lt pinigų sumą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą.