Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-01 · Administracinė byla Nr. eI3-2050-281/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
eI3-2050-281/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00293-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "ERVIN"
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2050-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Ervin“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2021-01-21 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-2284 (toliau – ir Nurodymas).

Paaiškina, kad VMI pakartotinio mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 251 478,95 Eur pardavimo PVM nustačius, kad pareiškėja nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą prekių tiekimui, taip pat 2 925,45 Eur sumažino PVM atskaitą, nustačius, kad pareiškėja nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM už teisines paslaugas, 105 845,11 Eur padidino PVM atskaitą dėl papildomai apskaičiuoto ir mokėtojo sumokėto importo PVM. VMI 2020-08-31 sprendimu pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavo 80 194,44 Eur PVM delspinigių ir 14 586,00 Eur PVM baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į VMI, prašydama grąžinti 1 233,73 Eur permoką, kuri yra susidariusi dar 2017-01-07. VMI 2021-01-14 sprendimu permoką atsisakė grąžinti, motyvuodama, kad 1 233,73 Eur permoka sugretinta su PVM delspinigių prievolėmis. Pareiškėja, patikrinusi „Mano VMI“ apskaitos kortelės duomenis, nustatė, kad VMI vykdo mokestinio ginčo sumų išieškojimą (jau išieškota 16 311,70 Eur), nors mokestiniai ginčai dar nėra išspręsti. Mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai į pareiškėjos mokesčių kortelę yra įtraukęs ir 2020-06-29 patikrinimo akte papildomai priskaičiuotas mokėtinas sumas, nors dėl 2020-06-29 patikrinimo akto ir VMI 2020-08-31 sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas, pareiškėja dar 2020-09-22 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai ir mokestinis ginčas tebevyksta iki šios dienos.

Mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas turi būti stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas. Skundžiamas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tarp šalių vyksta mokestiniai ginčai, kurių išsprendimas turės lemiamą įtaką dėl pareiškėjos permokos (nepriemokos) mokesčių administratoriui. Tokiu būdu mokesčių administratorius, priimdamas Nurodymą, nesilaikė protingumo, proporcingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijų.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškina, kad patikrinimo aktas patvirtintas 2020-08-31 sprendimu Nr. (21.222 E) FR0682-366, o pareiškėjai pateikus dėl jo skundą, 2020-09-22 pradėtas ir tebevyksta mokestinis ginčas dėl sprendimu nustatytų mokestinių prievolių. Todėl VMI 2020-08-31 sprendime nurodytų 243 609,73 Eur mokestinių prievolių išieškojimą sustabdė Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

VMI elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“ 2021-01-12 paskelbė pranešimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog, 2021-01-12 duomenimis, ji turi 11 351,04 Eur mokesčių skolą, paprašyta nedelsiant sumokėti priklausančius mokestinius įsiskolinimus į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Taip pat pateikta informacija, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

VMI 2021-01-21 pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-2284 nurašyti 108 36,94 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjos 11 351,04 Eur mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal pačios pareiškėjos deklaruotus ir nesumokėtus mokesčius. Pakartotinis pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-30 ir šiuo patikrinimu priskaičiuotos sumos yra sustabdytos dėl vykstančio mokestinio ginčo. Tuo tarpu Nurodymas yra pateiktas siekiant išieškoti pačios pareiškėjos deklaruotas prievoles, o ne prievoles, kurios buvo apskaičiuotos atliekant pakartotinį pareiškėjos patikrinimą. Nurodymu buvo nurašyta 1 128,17 Eur suma, o 2021-01-26 pareiškėja sumokėjo 24 000 Eur sumą. Atlikus įskaitymą, sumažėjo Nurodymu išieškoma mokestinė nepriemoka. Todėl VMI 2021-01-28 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-2913 pakeisti Nurodymą ir nurašyti 1 927,42 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VMI 2021-01-21 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos Nr. (23.31-08) 467-2284 teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar VMI, priimdama ginčijamą Nurodymą, laikėsi teisės aktų reikalavimų nuostatų, be kita ko, ar Nurodymu nebuvo išieškomos sumos, dėl kurių pareiškėja yra iškėlusi mokestinį ginčą.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad VMI 2016-06-29 patikrinimo aktu Nr. (21.222) FR0680-312 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiškėjos atžvilgiu 251 478,95 Eur pardavimo PVM, 2 925,45 Eur sumažino PVM atskaitą, 105 845,11 Eur padidino PVM atskaitą. VMI 2020-08-31 sprendimu patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 148 559,29 Eur PVM sumą, apskaičiavo 80 194,44 PVM delspinigius, paskyrė pareiškėjai 14 856 Eur baudą. Pareiškėja dėl VMI 2020-08-31 sprendimo su 2020-09-21 skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, prašydama minėtą sprendimą panaikinti.

VMI 2021-01-12 pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą informavo pareiškėją, jog 2021-01-12 duomenimis ji turėjo 11 351,04 Eur mokesčių skolą ir paprašė ją nedelsiant sumokėti į vieną iš nurodytų sąskaitų. Tuo pačiu mokesčių administratorius paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos nesumokės nurodytos skolos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka.

VMI 2021-01-21 priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, bendra Nurodymo suma – 10 836,94 Eur. Prie Nurodymo pateiktoje Prievolių ataskaitoje detaliai išvardinti mokestiniai laikotarpiai ir mokestinės prievolės, delspinigių sumos.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01).

Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, viena iš mokesčių administratoriaus teisių yra priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

Vienas iš būdų, kuriuo mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka; MAĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kredito įstaiga mokesčių administratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai. Minėtas mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuomet, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį, mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas, bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo, vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės. MAĮ 80 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu VMI 2020-08-31 sprendimu apskaičiuotas PVM mokestis ir susijusios sumos už mokestinį laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-06-30. Tuo tarpu prie Nurodymo pridėta prievolių ataskaita patvirtina, kad Nurodymu išieškomos 10 836,94 Eur sumos kilmė yra visiškai kita, apskaičiuota pagal pareiškėjos konkrečiu laiku už tam tikrą mokestinį laikotarpį pateiktas deklaracijas ir matyti, kad pats anksčiausias PVM mokestinis laikotarpis yra 2017-05-01-2017-12-31. VMI pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja pati teikė PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 (pateikta 2017-06-20), nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 (pateikta 2019-01-16), nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 (pateikta 2019-03-22), nuo 2020-06-01 iki 2020-06-30 (pateikta 2020-07-29), nuo 2020-07-01 iki 2020-07-31 (pateikta 2020-08-25), nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31 (pateikta 2020-09-25), nuo 2020-09-01 iki 2020-09-30 (pateikta 2020-10-23), kurių pagrindu apskaičiuotas papildomai mokėtinas PVM mokestis ir delspinigiai.

Be to, nustatyta, kad pareiškėja apie pareigą sumokėti 11 351,04 Eur mokesčių skolą informuota 2021-01-12 pranešimu, kuriame buvo pateikta detali informacija apie nesumokėtus mokesčius, nurodant jų susidarymo laikotarpį, mokesčių ir delspinigių sumas bei įmokų kodus, iš kurių taip pat matyti, kad Nurodymu išieškomos sumos yra kitos nei tos, dėl kurių pareiškėja kelia mokestinį ginčą (paduodama skundą Mokestinių ginčų komisijai dėl VMI 2020-08-31 sprendimo).

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus minėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad VMI turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti Nurodymą išieškoti susidariusią 10 836,94 skolą iš pareiškėjos sąskaitų. Palyginus tiek mokestinius laikotarpius, tiek mokestinės prievolės susidarymo pagrindą, matyti, kad Nurodymas priimtas ne dėl tos mokestinės nepriemokos, kuri buvo patvirtinta VMI 2020-08-31 dėl patikrinimo akto ir dėl kurios vyksta mokestinis ginčas, bet dėl mokestinių prievolių ir delspinigių, susidariusių nuo pačios pareiškėjos deklaruotų mokesčių. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Nurodymu išieškoma mokestinė nepriemoka, dėl kurios vyksta mokestinis ginčas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, teismas, remdamasis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad VMI 2021-01-28 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-2913 pakeitė ginčijamą Nurodymą ir nurodė nurašyti jau mažesnę, t. y. 1 927,42 Eur mokestinę nepriemoką. Taigi ginčijamas Nurodymas pakeistas vėlesniu VMI priimtu administraciniu sprendimu, kurio teisėtumas ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-2150-872/2021.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VMI turėjo teisę priimi pareiškėjos ginčijamą Nurodymą nurašyti mokestines prievoles, nes dėl Nurodymu priverstinai išieškomos sumos mokestinis ginčas nebuvo kilęs. Taigi naikinti pareiškėjos ginčijamo VMI 2021-01-21 nurodymo Nr. (23.31-08) 467-2284 teismas neturi pagrindo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė