Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-383-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
1A-102-383-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arvydas Stankus, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
S. M.
Advokatai
Algimantas Degulis
Pranešėjas V. Vitunskas Nr. 1A-102-383/2009Teisėjas R. Klimaitis Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė: dėl vagystės iš E. P. G. garažo – trys metai laisvės atėmimo; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė: dėl vagystės iš A. K. garažo – trys metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių, bausmes dalinai sudedant, pridėta 2007-01-09 Kauno apygardos teismo paskirta ir neatlikta bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė S. M. paskirta - penkeri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžio neskundžia; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad jis ir A. K. 2006 m. birželio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į patalpą, t.y. E. P. G. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilio radijo imtuvą – 15 Lt vertės, domkratą – 15 Lt vertės, variklio purkštukus – 40 Lt vertės, balto metalo puodą – 10 Lt vertės, dėžutę su atsuktuvų antgaliais – 15 Lt vertės, automobilio akumuliatoriaus įkroviklį – 50 Lt vertės, aerozolinį tepalą – 5 Lt vertės, butelį elektrolito – 5 Lt vertės, tuo padarydamas E. P. G. 175 Lt turtinę žalą.

Be to, S. M. 2006 m. birželio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į patalpą, t.y. A. K. priklausantį garažą, slapta pagrobė automobilio magnetolą 50 Lt vertės, baltos spalvos metalinę skardą 30 Lt vertės, akinius nuo saulės 20 Lt vertės, manometrą 10 Lt vertės, vaistinėlę 20 Lt vertės, tuo padarydamas A. K. 130 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. M. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendį ir nurodo, jog jis nuteistas neteisėtai. Skunde prašoma grąžinti bylą prokuratūrai papildymui, esant naujoms aplinkybėms, apklausti minėtus liudytojus. Pirmosios instancijos teismo teisėjas netenkino jo prašymo atvesdinti liudytojus A. B., T. B., kurie patvirtintų nuteistojo alibi, ir kurių parodymai patvirtintų kito asmens kaltę. Be to, teisėjas be pagrindo rėmėsi A. K. parodymais, jog pastarasis nieko nematė, nes buvo girtas, tačiau policijos pareigūnas atvykęs į vietą matė, kaip A. K. nešė daiktus iš garažo į automobilį. Skunde prašoma tikėti policijos pareigūno parodymais, o A. K. parodymus vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. S. M. nurodo, jog vagystės iš A. K. garažo jis nepadarė. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nepakanka įrodyti jo kaltę. Nuteistasis prašo grąžinti bylą prokuratūrai papildymui, esant naujoms aplinkybėms, apklausti minėtus liudytojus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog S. M. apkaltintas ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžiu nuteistas neteisėtai, atmestinas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai S. M. pripažino kaltu, padarius BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas netenkino jo prašymo atvesdinti liudytojus A. B., T. B., kurie patvirtintų nuteistojo alibi, ir kurių parodymai patvirtintų kito asmens kaltę. Be to, skunde teigiama, jog teisėjas be pagrindo rėmėsi A. K. parodymais, jog pastarasis nieko nematė, nes buvo girtas, tačiau policijos pareigūnas atvykęs į vietą matė, kaip A. K. nešė daiktus iš garažo į automobilį. Dėl to, apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nepakanka įrodyti jo kaltę. Skundo argumentai atmestini. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. ir A. K. buvo sulaikyti įvykio vietoje (t. 1, b. l. 3), tai, jog S. M. buvo įlindęs į garažą pro išplėštas duris patvirtino A. K. (t. 3, b. l. 15). Teisiamajame posėdyje A. K. parodė, kad jis nubudo mašinoje prie garažų, S. M. prašė jo padėti sukrauti daiktus. Nors S. M. kaltu neprisipažino, tačiau pradiniuose parodymuose 2006-06-15 parodė, kad ėjo vogti, tai yra pasirinkti aliuminio. Važiavo Š. automobiliu. Kitų apklausų metų S. M. keitė parodymus, aiškino, kad nesuprato, jog važiuoja vogti ir visą kaltę vertė A. K.. A. K. nuo pat pradžių parodė, kad nieko nežino apie vagystę iš A. K. garažo, nes girtas miegojo automobilyje, ir tai, kad jis buvo girtas, patvirtina kitų liudytojų parodymai, alkotesterio parodymai. A. K. pamena, kad į saloną buvo įdėta aliumininė skarda. Tai, jog vagysčių organizatorius buvo S. M., patvirtina sekančios aplinkybės: S. M. automobiliu išvažiavo apie 24 valandą, policijos darbuotojo garaže buvo sulaikytas apie 4 valandą, darytina išvada, jog S. M. per tokį laiko tarpą apvogė A. K. garažą, ir po to kartu su A. K. važiavo vogti iš kito garažo, kuomet A. K. automobilyje išsimiegojo ir prablaivėjo. Be to, S. M. negalėjo paaiškinti, iš kur automašinos bagažinėje atsirado daiktai iš A. K. garažo. Versija, jog E. G. garažas galėjo būti išplėštas iš vakaro, atmestina, nes pašaliniai žmonės būtų matę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl vagystės iš A. K. garažo apylinkės teismas ištirtų įrodymų visetu pagrįstai pripažino S. M. kaltu, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nesant bendrininkų grupės. A. K. dėl A. K. garažo apvogimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintinas pagrįstai, nesant įrodymų, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Vienintelis įrodymas - S. M. parodymas, kad skardą rado prie garažų, yra prieštaringas, dėl to teismo nevertintas pagrįstai.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma S. M. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus, ir apelianto prašymas apklausti skunde nurodytus asmenis būtų nepagrįstas baudžiamosios bylos proceso ištęstumas. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Netikėti jais teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Jonas FurmanavičiusArvydas Stankus