- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-90/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- M. U.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. U. (M. U. ) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. U. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 19 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs suimto kaltinamojo M. U. skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. lapkričio 10 d., apie 10 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas R. V. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakiuose, žastuose ir dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 6, 7, 8, 9 ir kairės pusės 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžius su krūtinplėvės sužalojimu, o tai komplikavosi pūlingu krūtinplėvės uždegimu, dešinio plaučio empiema (supūliavimu), fibrininiu plaučių uždegimu, septiniu šoku, dėl ko R. V. 2008 m. lapkričio 30 dieną, 15.34 val., VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje, mirė, t. y. tyčia nužudė R. V. .
M. U. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. vasario 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi M. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas iki 2009 m. liepos 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. U. suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog M. U. kaltinamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis iki suėmimo niekur nesimokė, nedirbo ir neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl šeimyniniais ir kitais įpareigojimais, socialiniais ryšiais nesusietas. Be to, M. U. ilgą laiką slapstėsi nuo policijos pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. M. U. buvo surastas bei sulaikytas tik policijos pareigūnų dėka. Todėl kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Suimtasis M. U. skunde prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.
Kaltinamasis neneigia, jog jis slapstėsi nuo policijos, bijodamas patekti į įkalinimo įstaigą. Tačiau kaltinamasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo motyvu, kad jis nevedęs. Teigia, jog jis yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus. Jo vaikai gyvena su savo motina, t. y. jo žmona. Nurodo, jog jo šeimai reikalinga jo pagalba, kurios jis, būdamas suimtas, negali suteikti. Iki suėmimo jis dirbo ir išlaikė savo šeimą. Kaltinamasis pasižada būdamas laisvėje susirasti legalų darbą ir laikytis visų teismo jam paskirtų įpareigojimų.
Teismo posėdyje suimto kaltinamojo M. U. gynėja prašė suimtojo M. U. skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo M. U. skundas netenkintinas.
Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų A. K. , V. S. , E. K. , iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, teisės medicinos specialisto išvada ir paaiškinimai pirmosios instancijos teisme bei kiti bylos duomenys. Ar M. U. iš tikrųjų kaltas dėl inkriminuojamos veikos padarymo, šioje proceso stadijoje nesprendžiama, tai padarys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, kaip minėta, yra.
Suimtasis M. U. , nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Toks suimtojo prašymas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, kaip aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu M. U. baudžiamoji byla yra Panevėžio apygardos teismo žinioje.
Nors kaltinamasis savo skunde nurodė netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.
Apygardos teismas, pratęsdamas M. U. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši teismo išvada yra pagrįsta tik iš dalies.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. M. U. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu yra kaltinamas M. U. , sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Teismui pripažinus M. U. kaltu, jam grėstų labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos visiškai pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jam buvo paskelbta paieška (M. U. 2009-01-30 buvo paskelbta paieška, sulaikytas jis buvo 2009-02-17). Šių aplinkybių skunde neneigia ir pats kaltinamasis. Todėl ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Nors kaltinamasis skunde teigia, kad paleistas iš suėmimo jis laikytųsi visų jam teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau tokie suimtojo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų dėl būtinumo jam tęsti suėmimo terminą.
Skunde nurodyti kaltinamojo teiginiai, jog jis, būdamas laisvėje, dirbo, yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus, taip pat nepašalina pagrindo manyti, jog jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis yra vedęs ir turi mažamečių vaikų, kuriuos išlaiko. Iš byloje esančių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis iki nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas, gyveno su nužudytąja R. V. . Kaltinamasis teismui dokumentų, patvirtinančių jo teiginius apie šeiminę padėtį, turėtą darbą, nepateikė. Todėl teismas negali svarstyti ir vertinti objektyviais duomenimis (dokumentais) nepagrįstų kaltinamojo teiginių.
Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis M. U. , siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, kad paleistas iš suėmimo M. U. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Duomenų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą, byloje nėra. Nors M. U. šiuo metu yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka daryti išvadai, kad jis gali padaryti naujus labai sunkius, sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus. M. U. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nėra duomenų, kad jis būtų anksčiau padaręs BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų grasinęs ar pasikėsinęs padaryti nusikaltimą. Aplinkybė, kad kaltinamasis iki suėmimo niekur nesimokė, nedirbo ir neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, negali būti pakankamu pagrindu manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, išvardintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nėra. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad suimtasis gali daryti naujus nusikaltimus, nepripažįstamas pagrįstu. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas – manymas, kad suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nustatytas teisingai. Nustačius suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrindas manyti, kad kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis, BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai nebūtų pasiekti.
M. U. baudžiamoji byla jau pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Šiuo metu kaltinamajam M. U. yra paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, o bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. U. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti suimtojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimto kaltinamojo M. U. (M. U. ) skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.