- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-1396-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-03-08109-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- A. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. G., I. M., A. M., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1615-734/2013 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovams A. G. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos pripažinimo savavališka ir jos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys V. G., I. M., A. M., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. R. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) atsakovui A. G. priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 6G1m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pripažinti savavališka statyba; 2) įpareigoti atsakovą A. G. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius atkuriant buvusį nurodyto pastato užstatytąjį plotą taip, kad jo išorės matmenys būtų nedidesni kaip: aukštis – 2,15 m, ilgis – 4,62 m, plotis – 3,36 m, ir pakeičiant pastato konstrukcijas buvusio tipo konstrukcijomis (medinėmis su karkasu); 3) atsakovui A. G. neįvykdžius nurodyto teismo įpareigojimo nustatytu terminu, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną skirti 500 Lt baudą; 4) atsakovui A. G. neįvykdžius nurodyto teismo įpareigojimo nustatytu terminu, savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovo lėšomis organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka pavesti atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; 5) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. G. savavališkai rekonstravo jam priklausantį garažą – vietoj buvusio medinio pastato pastatė platesnį, aukštesnį, didesnio tūrio ir užstatymo ploto mūrinį pastatą su pavėsine. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad atsakovo vykdoma statyba savavališka ir įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas nustatytais terminais reikalavimo neįvykdė. Garažo išmatavimai nebuvo atstatyti į pradinę padėtį. Garažo laikančiosios konstrukcijos (mūrinės) nebuvo ir iki šiol nėra pakeistos prieš tai buvusių konstrukcijų tipu (medinėmis). Neatstatyta garažo fasadų išvaizda. Atsakovas neparengė nesudėtingo statinio projekto, negavo įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimų (t. II, b.l. 2-12, t. III, b.l. 16-18, 23-26).
Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko pašalinti betoninę garažo pamato dalį, su kitais reikalavimais nesutiko, kadangi garažo išmatavimai atstatyti į pradinę padėtį, laikančiosios konstrukcijos nepasikeitė. Ieškovės teisėms ir turtiniams interesams jokių neigiamų pasekmių nekilo, kadangi savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Ieškovė tuo metu, kai vyko statybos, jokių nusiskundimų neturėjo, nors apie statybas žinojo, savo interesus pradėjo ginti tik jau baigus statybas (t. II, b.l. 90-93, t. III, b.l. 23-26).
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė turi įrodyti, kaip jos teisėtus interesus pažeidžia atsakovo A. G. vykdytos garažo statybos, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog statybos darbai negali būti įteisinami pagal teisės aktų reikalavimus. Inspekcija, nustačiusi, kad garažas savavališkai rekonstruotas, atsakovui surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savavališkai praplatintą garažą atstatyti į pradinę padėtį. Inspekcijos pareigūnai patikrino reikalavimo įvykdymą ir nustatė, kad garažo užstatymo plotas į pradinę padėtį atstatytas (t. II, b.l. 83-85, t. III, b.l. 23-26).
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė teismo dėl ieškovės reikalavimų spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą A. G. pašalinti šalia jam nuosavybės teise priklausančio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6G1m), esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), 4,43 m. ilgio pamatą ir dalį likusių grindų, esančių tarp ašių 2-2 ir 2¹-2¹ bei A-A ir B-B, kaip savavališkai pastatytą elementą, įrengiant 0,2 pločio betoninę juostą iki grindų paviršiaus šalia sienos ašyje 2-2 biriam pagrindo sluoksniui po pastatu užstatyti ir fasado cokolio vaizdui tinkamai sutvarkyti. Nustatė atsakovui 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytiems savavališkos statybos padariniams pašalinti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (t. III, b.l. 29-34). Įvertinęs bylos medžiagą ir teisinį reglamentavimą, nustatė, kad atsakovui A. G. nereikėjo statybos leidimo atlikti garažo rekonstrukcijos darbus. Atsakovui priklausantis garažas priskirtinas 1 grupės nesudėtingam statiniui ir nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. Tačiau atsakovas, rekonstruodamas garažą, turėjo gauti ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, sutikimą, o tokio sutikimo nėra. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-05-06 surašė savavališkos statybos – garažo rekonstrukcijos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2010-08-31 aktu RE-283 konstatuota, kad atsakovas savavališkos statybos padarinius pašalino. Atlikus garažo teismo techninę ekspertizę, nustatyta, jog po savavališkos statybos padarinių šalinimo, išorės sieną perstūmus per 70 cm. į statinio vidaus pusę, garažo bendras naudingas plotas yra 14,05 kv.m., o užstatytasis plotas yra 20 kv.m., t. y. 3 kv.m. didesnis už teisiškai registruotą užstatytąjį 17,00 kv.m. plotą. Tokia eksperto išvada daroma remiantis tuo, kad patraukus garažo sieną 70 cm, liko nepašalintas buvusios sienos neįgilinto pamato ir grindų juostos plotas, kuris laikytinas užstatytuoju plotu. Todėl teismas sprendė, kad buvęs 4,43 m. ilgio pamatas ir dalis likusių grindų, esančių tarp ašių 2-2 ir 2¹-2¹ bei A-A ir B-B, kaip savavališkai pastatytas elementas šalintinas. Su šiuo reikalavimu sutiko ir atsakovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad eksperto išvadoje nurodyta, jog garažo naudingas plotas kartu su sienų užstatytu plotu, neįskaitant ginčo juostos, sudaro 16,00 kv.m., todėl likęs 1 kv.m. galėtų būti panaudotas 0,2 pločio betoninei juostai iki grindų paviršiaus šalia sienos ašyje 2-2 įrengti, po garažo grindų danga esančiam biriam pagrindo sluoksniui užstatyti ir fasado cokolio vaizdui tinkamai sutvarkyti. Tuo būdu garažo užstatymo plotas minimaliais resursais galėtų būti atstatytas į teisėtai turimą 17,00 kv.m. užstatytą plotą, nepažeidžiant kitų žemės sklypo bendraturčių teisių. Atsižvelgiant į tai, teismui nustačius, kad atsakovas A. G. nevisiškai pašalino savavališkos statybos padarinius, bei teismo ekspertui nurodžius, kokiu būdu tai turėtų būti atlikta, atsakovas įpareigotas tai padaryti. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės argumentai, jog garažo aukštis vietoje 2,85 m. turėtų būti grąžinamas į 2,15 m. bei garažo išorinės sienos turėtų būti pakeistos į medines, nėra motyvuoti. Garažas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą. Teismo ekspertas nustatė, kad 1 grupės nesudėtingo statinio fasado išvaizdai ar jos skirtumams statybos norminiai reikalavimai nekeliami tuo pagrindu, kad šios grupės statinių statybai (rekonstrukcijai) rengti supaprastintą projektą ar gauti pritarimą nėra būtina. Garažas yra šiaurės-vakarų krypties kampe, jis glaudžiasi prie gretimų sklypų ūkinės paskirties pastatų, aukštesnių nei garažas, tuo būdu kaimyniniams sklypams kokių nors kliūčių nesudaro. Būdamas šiaurinėje pusėje, garažas šešėlių nuo saulės bendraturčių sklypui praktiškai nesudaro. Ieškovei neįrodžius, kaip garažo aukštis pažeidžia jos interesus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, netikslinga būtų perstatyti garažą į buvusį 2,15 m. aukštį. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas skirti atsakovui A. G. 500 Lt baudą už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą yra procesinio pobūdžio, toks ieškovės reikalavimas yra į ateitį, todėl atmestinas. Atmestinas ir ieškovės reikalavimas pavesti atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai organizuoti savavališkos statybos padarinių pašalinimą atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, nes šiai institucijai nepriskirtina teismo sprendimų vykdymo priežiūros funkcija. Pažymėjo, jog savavališkos statybos padarinius atsakovas A. G. iš esmės pašalino iki iškeliant ieškovei ginčą teisme, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. R. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą dalyje, kurioje netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai (išskyrus kiek tai susiję su įpareigojimais atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai) bei šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės ieškinio reikalavimus tenkinant visa apimtimi, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 41-52). Ieškovės teigimu, teismas pirmojo ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovui priklausančio garažo rekonstrukciją savavališka statyba neišsprendė. Teismas tik įpareigojo pašalinti garažo dalį, kurią įvardijo šalia garažo esančiu savavališkai pastatytu elementu. Tai sudaro teismo sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindą, nes šis procesinės teisės normų pažeidimas sąlygojo ir kitus pažeidimus netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas, vertindamas, ar 2010 m. atlikta atsakovui priklausančio garažo rekonstrukcija buvo įvykdyta teisėtai ar ne, privalėjo vadovautis veiksmų atlikimo metu galiojusiais teisės aktais ir patikrinti, ar tuo metu atsakovo atlikti veiksmai ir jų rezultatas šių teisės aktų nepažeidė. Tačiau teismas vadovavosi ne teisės aktų redakcijomis, kurios galiojo rekonstrukcijos veiksmų atlikimo ir savavališkos rekonstrukcijos fakto nustatymo metu, o vėlesnėmis, įsigaliojusiomis jau po šių veiksmų atlikimo ir galiojusiomis bylos nagrinėjimo metu. Šis pažeidimas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi atsakovo atlikta rekonstrukcija visa apimtimi nepagrįstai nepripažinta savavališka, atsakovas nepagrįstai įpareigotas pašalinti ne visus jos padarinius. Teismo išvada, jog atsakovo vykdomai rekonstrukcijai nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – supaprastintas projektas ir viešojo administravimo subjekto rašytinis pritarimas jam – yra nepagrįsta, nes priimta remiantis ne ginčo veiksmų atlikimo metu galiojusių, atsakovui privalomų teisės aktų nuostatomis. Be to, atsakovo vykdytai garažo rekonstrukcijai buvo reikalingas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, kadangi sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Todėl akivaizdu, kad atsakovas garažo rekonstrukciją 2010 m. pradžioje atliko neteisėtai, kadangi neturėjo jokių statybą leidžiančių dokumentų. Tokia rekonstrukcija laikoma savavališka. Tačiau teismas, net ir nustatęs, kad rekonstrukcija atlikta neturint bendraturčių sutikimo, pirmojo ieškinio reikalavimo atsakovo atliktą rekonstrukciją pripažinti savavališka nepagrįstai ir neteisėtai neišsprendė. Be to, priimtu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą pašalinti tik nedidelę dalį savavališkos rekonstrukcijos padarinių, kitus savavališkos statybos padarinius leisdamas palikti, neatliekant jokių statybos įteisinimo ar šalinimo procedūrų. Atsakovas A. G. atliktos savavališkos rekonstrukcijos pasėkoje padidino garažo užstatytąjį plotą 3 kv.m., garažo fasadų išvaizdą pakeitė iš esmės, pakeitė garažo laikančių konstrukcijų tipą, padidino garažo aukštį 0,7 m. Todėl, rekonstrukcijai esant savavališkai, teismas privalėjo spręsti visų jos padarinių šalinimo klausimą. Teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė kaip savavališka statyba pažeidžia jos subjektines teises, todėl dar ir dėl to nėra pagrindo šalinti visus jos padarinius, yra nepagrįsti. Ieškovė yra žemės sklypo, kuriame atlikta savavališka statyba, bendrasavininkė, todėl savavališkos statybos buvimas jai priklausančiame žemės sklype pažeidžia jos kaip savininkės teises ir teisėtus interesus. Juo labiau, kad yra sudaryta naudojimosi šiuo sklypu tvarka, ieškovė moka žemės mokestį už sklypą, kuris dėl atsakovo neteisėtos rekonstrukcijos pasididinus jam nuosavybės teise priklausantį garažą tapo sumažintas. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas rekonstrukcijos metu ne tik padidino užstatytąjį plotą, bet ir pakeitė garažo priekinės sienos ilgį, jos šone pastatydamas įsikišimą. Šis priekinės sienos išsikišimas į bendrai valdomą sklypą sudaro kliūtį ir suvaržo galimybę privažiuoti prie gyvenamajame name įrengto rūsio įėjimo, todėl teismas nepagrįstai neįpareigojo atsakovo jį šalinti. Be to, įpareigodamas atsakovą pašalinti išilgai šoninės sienos pastatytą 21 cm aukščio pamatą ir dalį grindų, kurių ilgis 4,43 m., teismas neatsižvelgė į tai, jog betoninio pamato-grindų tikslus ilgis 7,13 m. Todėl byloje esant pateiktiems duomenims, kad šį elementą įrengė atsakovas, teismas privalėjo įpareigoti atsakovą jį pašalinti visa apimtimi, o ne tik 4,43 m. ilgyje (kiek eina palei jam priklausantį garažą). Ieškovė taip pat nesutiko su teismo išvada dėl būtinybės atstatyti fasado išvaizdą. Šiuo atveju teismas rėmėsi eksperto teiginiu, kad nesudėtingam I grupės statiniui supaprastinto projekto rengimas nėra privalomas ir, neva, todėl nėra keliami reikalavimai statinio fasado išvaizdai. Tačiau jei tokio tipo statinys yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, projektas ir Kultūros paveldo departamento pritarimas jam yra būtinas. Kultūros paveldo objekto teritorijoje esančio statinio išorė yra esmingai svarbi išsaugant kultūrinio paveldo teritorijos (kokioje ir yra ginčo statinys) vertingąsias savybes. Be to, teismas atsakovui skyrė tris kartus ilgesnį terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti nei prašė ieškovė bei nenumatė jokios sankcijos už sprendimo nevykdymą, nors pagrindas jai skirti numatytas CPK 273 straipsnyje, kuriuo teismas nepagrįstai nesivadovavo. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK 93 straipsnį ir netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje teismas iš esmės priėmė ieškovei palankų sprendimą, kadangi sprendimu patvirtinta, jog atsakovas atliko savavališkos statybos (rekonstrukcijos) veiksmus ir yra pagrindas juos šalinti, tačiau nepriteisė ieškovei iš atsakovo jokių bylinėjimosi išlaidų. Be to, priteisė iš ieškovės valstybės naudai visų patirtų pašto išlaidų atlyginimą. Atsakovas jokių realių savavališkos statybos padarinių šalinimo darbų apskritai nėra atlikęs nei iki ieškovei kreipiantis į teismą, nei bylos nagrinėjimo metu. Taigi teismo argumentas, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti iki bylos iškėlimo, prieštarauja bylos medžiagai.
Atsakovas A. G. teismo prašo ieškovės G. R. apeliacinį skundą atmest ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b.l. 69-75). Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų, t. y. nekonstatavo, jog atsakovui priklausančio garažo rekonstrukcija yra savavališka statyba. Teismas, išsprendęs bylą, įpareigojo atsakovą pašalinti šalia jam nuosavybės teise priklausančio garažo pamato dalį, kaip savavališkai pastatytą elementą. Likę ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Neliko pareikštų ieškinio reikalavimų, kurie nebūtų išspręsti teismo sprendimu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-05-06 surašė savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad yra savavališkai rekonstruojamas atsakovui priklausantis garažas. Šio dokumento pagrindu inspekcija 2010-05-06 pateikė atsakovui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis aktas buvo priimtas, atsižvelgiant į teisės aktų redakcijas, galiojusias statybos darbų atlikimo metu. 2011-02-08 inspekcija raštu informavo ieškovę, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, o garažo užstatymo plotas atstatytas į pradinę padėtį. Šis aktas nebuvo pripažintas negaliojančiu, ieškovės neginčijamas, todėl teismas pagrįstai juo rėmėsi. Inspekcija, konstatavusi savavališką statybą, įpareigojo pašalinti jos padarinius. Tai atsakovas tinkamai įvykdė. Atsakovui nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė atliktus statybos darbus prašo pripažinti savavališka rekonstrukcija, kai šie darbai 2010-05-06 savavališkos statybos aktu jau buvo konstatuoti kaip savavališki. Teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino, kadangi byloje esantis dokumentai patvirtina, kad garažo savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti. Teismas nustatė, kad tai padarius liko tik savavališkai pastatytas pamatas, esantis šalia garažo. Teismo ekspertizės akte buvo nurodyta, kad šalia garažo esantis pamatas yra nereikalinga garažo dalis, todėl laikė, kad šis elementas yra savavališkai pastatytas, dėl ko teismas jį įpareigojo pašalinti. Taigi, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą, ir nenukrypo nuo jų taikymo. Ieškovė teigia, kad garažo rekonstravimo metu buvo padidinti statinio užimto ploto matmenys, pasikeitė iš esmės statinio fasado išvaizda ir pakeistos laikančiosios konstrukcijos kito tipo konstrukcijomis. Šiuo atveju garažu užimamas žemės plotas nepadidėjo, priešingai po savavališkos statybos padarinių pašalinimo jis tapo mažesnis, nei yra deklaruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kokia buvo statinio fasado išvaizda iki rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad fasado išvaizda yra iš esmės pasikeitusi. Nors ekspertas nurodė, kad garažas buvo rekonstruojamas savavališkai, tačiau kartu nurodė, kad po savavališkos statybos padarinių pašalinimo liko tik vienintelis nepašalintas savavališkos statybos elementas – pamato dalis, kuri nėra garažo konstrukcinė dalis ir garažui netarnauja. Ieškovei reikalaujant sumažinti garažo aukštį nuo 2,85 m iki 2,15 m, būtų taikomi teisės aktai, galioję teismo sprendimo, kurio pagrindu atliekamas statybos padarinių pašalinimas, priėmimo metu. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48.4 punkto nuostatos numato galimybę be statybą leidžiančio dokumento didinti statinio išorės matmenis iki 1 m. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei vienas iš garažo matmenų nėra padidintas daugiau nei 1 m. Be to, pati ieškovė nepateikė teismui argumentų, dėl kokių priežasčių yra būtina pakeisti garažo aukštį, atsižvelgiant į tai, kad šis statinio išorės matmuo jos teisių nepažeidžia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nenurodė, kad dėl padidėjusio garažo pločio 20 cm, jai yra apribotos galimybės patekti prie namo rūsio. Teismas taip pat pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo skirti atsakovui 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą teismo įpareigojimo nevykdymo dieną. Baudos paskyrimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese tik tuo atveju, jei atsakovas po teismo sprendimo įsiteisėjimo per teismo nustatytą terminą jo neįvykdytų. Baudos paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Ieškovei prašant paskirti baudą, turi būti atsižvelgta į veiksmų neteisėtumą, jos dydį ir nukentėjusios šalies patiriamus nepatogumus. Garažo vertė sudaro apie 2.000 Lt, todėl ieškovės nurodoma 500 Lt bauda, mokama kiekvieną dieną, neproporcinga siekiamiems tikslams. Atsakovas pažymėjo, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo nei dėl garažo rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba, nei įpareigojimo perstatyti garažą, o taip pat neskyrė 500 Lt dydžio baudos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Taigi, teismas pagrįstai nepriteisė ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė teismo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą inspekcijos atžvilgiu palikti nepakeistu (t. III, b.l. 66-67). Atsižvelgiant į tai, kad inspekcijos atžvilgiu apeliaciniame skunde nėra keliami reikalavimai, t. y. sutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas, atsakovui A. G. neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, savavališkos statybos padarinių šalinimo atsakovo lėšomis organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka pavesti inspekcijai, laikytina, kad inspekcijos atžvilgiu teismas kilusį ginčą išsprendė tinkamai. Šiuo atveju teismas sprendime tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, konstatavo atliktus savavališkos statybos darbus ir įpareigojo atsakovą A. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatant 6 mėnesių terminą. Teismas tinkamai nurodė, kad inspekcijai nepriskirtina teismo sprendimų vykdymo priežiūros funkcija. Apeliaciniu skundu neginčijant teismo sprendimo inspekcijos atžvilgiu, bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai iš inspekcijos nepriteisiamos.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė teismo dėl ieškovės G. R. apeliacinio skundo tenkinimo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant (t. III, b.l. 63-64). Nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-21 patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją. Iki 2010-04-21 šis žemės sklypas pateko į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto centrinės dalies teritoriją. Nuo 2006-10-27 šis žemės sklypas taip pat yra Jovaro, Pohuliankos kolonijos pastatų komplekso teritorijoje. Ginčo objektas – garažas – nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. Pagal iki 2010-10-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1 punktą nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje buvo taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas; nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį griauti. Vietoj jų reikalingi minėtų tarnautojų raštiški pritarimai. Pagal Reglamento 13 punktą Reglamento 12 punkto nuostatos buvo taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais. Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui pagal iki 2010-10-01 galiojusio Reglamento reikalavimus supaprastintas garažo rekonstravimo projektas rašytiniam pritarimui pateiktas nebuvo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-08-31 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE0289 konstatavo, jog išorinė garažo siena perkelta į vidinę pusę 70 cm, todėl garažo užstatymo plotas atstatytas į pradinę padėtį.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. G., I. M. ir A. M. atsiliepimų į ieškovės G. R. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui A. G. nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 17-19). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pagal ieškovės G. R. skundą atlikęs patikrinimą, 2010-05-06 savavališkos statybos aktu nustatė, kad garažas yra savavališkai rekonstruotas (t. I, b.l. 15, 17, 76-73). 2010-05-06 reikalavimu Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pareikalavo atsakovo iki 2010-08-31 savo lėšomis likviduoti garažo savavališkos statybos padarinius, t. y. rekonstruotą garažą atstatyti į pradinę padėtį (t. I, b.l. 74). 2010-08-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė, kad atsakovas įvykdė reikalavimą likviduoti garažo savavališkos statybos padarinius (t. I, b.l. 73). Tokie patys duomenys užfiksuoti 2011-03-24 ir 2011-04-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais (t. I, b.l. 71, 83-84).
Ieškovė, su tuo nesutikdama, pateikė teismui ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė teismo atsakovui priklausančio garažo rekonstrukciją pripažinti savavališka statyba bei įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius atkuriant buvusį garažo užstatytąjį plotą taip, kad jo išorės matmenys būtų nedidesni kaip: aukštis – 2,15 m., ilgis – 4,62 m., plotis – 3,36 m., bei pakeičiant pastato konstrukcijas buvusio tipo konstrukcijomis (t. II, b.l. 2-12).
Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta statinio statybos darbų ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad po savavališkos statybos padarinių šalinimo, garažo išorės sieną perstūmus per 70 cm, garažo bendras naudingas plotas yra 14,05 m², o užstatytasis plotas – 20 m² arba 3 m² didesnis už teisiškai registruotą užstatytąjį 17,00 m² plotą. Didesnį plotą užima 4,43 m. ilgio pamatas ir dalis likusių grindų. Ekspertizės metu nustatyta, kad šis elementas šalintinas kaip savavališkos statybos padarinys (t. II, b.l. 152-183).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertize, priimtu sprendimu įpareigojo atsakovą per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šalia jam priklausančio garažo esantį 4,43 m. ilgio pamatą ir dalį likusių grindų, kaip savavališkai pastatytą elementą, ir teismo nurodytu būdu sutvarkyti statybvietę. Kitus ieškovės ieškinio reikalavimus teismas atmetė (t. III, b.l. 29-34).
Ieškovė iš dalies nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma, dėl to, kad teismas neišsprendė jos ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė teismo prašė atsakovui priklausančio garažo rekonstrukciją pripažinti savavališka statyba. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovės reikalavimas yra perteklinis, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pagal ieškovės skundą atlikęs patikrinimą, 2010-05-06 savavališkos statybos aktu jau yra konstatavęs, kad atsakovas jam priklausančio garažo rekonstrukciją atliko savavališkai. Dėl šio fakto byloje ginčo nėra. Jį pripažino ir atsakovas. Ši aplinkybė yra konstatuota ir ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o minėtas aktas yra galiojantis ir neginčijamas, todėl pakartotinis savavališkos garažo rekonstrukcijos fakto konstatavimas ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų perteklinis. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl aplinkybės, ar atsakovas visa apimtimi pašalino savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinius, o ne dėl pačios rekonstrukcijos savavališkumo fakto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo iš naujo tirti, ar atsakovui priklausančio garažo rekonstrukcija buvo atlikta laikantis veiksmų vykdymo metu galiojusio norminio reglamentavimo.
Ieškovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pašalinti visų savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinių. Anot ieškovės, atsakovas atliktos savavališkos rekonstrukcijos pasėkoje padidino garažo užstatytąjį plotą, pakeitė garažo fasadų išvaizdą ir garažo laikančių konstrukcijų tipą, padidino garažo aukštį, todėl, garažo rekonstrukcijai esant savavališkai, teismas privalėjo spręsti visų jos padarinių šalinimo klausimą.
Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės vertinimu sutinka tik iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas dar iki bylą perduodant nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pašalino iš esmės visus savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinius – nugriovė šalia garažo pastatytą pavėsinę ir išorinę garažo sieną perkėlė į vidinę pusę apie 70 cm. Tai patvirtina Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-283 (t. I, b.l. 73), 2011-03-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-844 (t. I, b.l. 71-72), 2011-04-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-908 (t. I, b.l. 83). Bylos nagrinėjimo metu atlikus statinio statybos darbų ekspertizę, nustatyta, kad po savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, garažo išorės sieną perstūmus per 70 cm, garažo užstatytasis plotas yra 20 m² arba 3 m² didesnis už teisiškai registruotą užstatytąjį 17,00 m² plotą. Didesnį plotą užima 4,43 m. ilgio pamatas ir dalis likusių grindų, kurie, eksperto vertinimu, taip pat šalintini kaip savavališkos statybos padarinys (t. II, b.l. 152-183). Su tuo bylos nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovas (t. III, b.l. 25). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovą per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šalia jam priklausančio garažo esantį 4,43 m. ilgio pamatą ir dalį likusių grindų, kaip savavališkai pastatytą elementą, bei teismo nurodytu būdu sutvarkyti statybvietę (t. III, b.l. 29-34). Tačiau, kaip teisingai pastebi ieškovė, teismas turėjo įpareigoti atsakovą pašalinti 7,13 m., o ne 4,43 m. ilgio savavališkai pastatytą elementą, nes būtent tokio ilgio savarankišką elementą atsakovas pastatė (t. I, b.l. 99-108). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tik tikslintinas (CPK 326 straipsnio 3 dalis).
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įpareigoti atsakovą atstatyti į pradinę padėti garažo fasadų išvaizdą ir laikančiųjų konstrukcijų tipą bei sumažinti garažo aukštį. Bylos nagrinėjimo metu atlikus statinio statybos darbų ekspertizę nebuvo nustatyta, kad ieškovės nurodyti reikalavimai, priešingai nei aukščiau paminėtas atvejis, priskirtini prie savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinių šalinimo. To nenurodyta ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-06 reikalavime likviduoti garažo savavališkos statybos padarinius (t. I, b.l. 74), 2010-08-31 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-283 (t. I, b.l. 73), 2011-03-24 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-844 (t. I, b.l. 71-72), 2011-04-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-908 (t. I, b.l. 83). Nurodyti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktai nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti juose konstatuotų faktų tikrumu bei teisingumu. Svarbu ir tai, kad ieškovė niekaip neįrodė, kad itin nežymūs garažo pakitimai kokiu nors būdu suvaržė jos teises, ar apribojo jos galimybę naudotis sklypu, todėl jos reikalavimų tenkinimas sukeltų didelė turtinę žalą garbaus amžiaus atsakovui bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ne visa apimti išsprendė savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinių šalinimo klausimą, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui pašalinus šalia jam priklausančio garažo esantį pamatą ir dalį likusių grindų bei sutvarkius statybvietę pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu būdu, laikytina, kad atsakovas bus pašalinęs visus Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nustatytus savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinius (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnis).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo numatyti atsakovui taikytiną baudą tuo atveju, jei atsakovas nustatytu terminu neįvykdytų teismo sprendimo. Baudos skyrimo klausimas gali būti sprendžiamas tik teismo sprendimo vykdymo metu, įvertinus visas aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas yra neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas, todėl toks ieškovės prašymas yra pirmalaikis.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kaip jau minėta, dar iki bylą perduodant nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui atsakovas pašalino iš esmės visus savavališkos garažo rekonstrukcijos padarinius – nugriovė šalia garažo pastatytą pavėsinę ir išorinę garažo sieną perkėlė į vidinę pusę apie 70 cm. Ir tik atlikus byloje statinio statybos darbų ekspertizę, paaiškėjo, kad po savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, dar reikia pašalinti dalį pamatų ir likusių grindų, kurie laikytini labai nedidele savavališkos rekonstrukcijos padarinių dalimi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės buvo netenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija tik patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti šalia jam priklausančio garažo esantį 4,43 m. ilgio pamatą ir dalį likusių grindų, kaip savavališkai pastatytą elementą, nurodant, kad šalintino elemento ilgis yra 7,13 m.
Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Tačiau šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir atsakovui, nes ginčijamą sprendimą teko tikslinti šalintino elemento ilgio dalyje (CPK 93 str. 4 d.).
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą patikslinti nurodant, kad šalintino elemento ilgis yra 7,13 metrų.