Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., M. K., E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai nurodė, kad E. M. pastoviai su ja ir jos mama pradėjo gyventi, kai pareiškėja buvo antroje klasėje, iki tol jis tik pastoviai atvažiuodavo. Jai mama sakė, kad jis yra pareiškėjos tėvas. E. M. ją visada vadino dukrele, ja rūpinosi, o ji jį vadindavo tėvu. Tėtis jai pasakojo kaip jis susipažino su pareiškėjos mama. Jos mamai tada buvo 18 metų, mama tada dirbo siuvėja, o tėtis taksistu, tai vieną kartą tėtis mamą pavežė, taip jie ir susipažino ir pradėjo draugauti. Tėtis rūpinosi jos (pareiškėjos) mokslu mokykloje, lankydavosi mokykloje, visur pasirašydavo. Tėtis ją (pareiškėją) veždavosi pas senelius (tėvo tėvus) į kaimą, ten praleisdavo vasarą, ten atvažiuodavo ir suinteresuotas asmuo E. P.. Pareiškėja ir jos mama žinojo, kad E. M. turėjo kitą šeimą. Nesusitvarkė dokumentų dėl tėvystės, nes nieks negalvojo, kad tai reikalinga. Tėtis E. M. mirė Italijoje, jį laidojo ji su mama, jis palaidotas Bareikiškių k., Vilniaus r. Dabar ji niekur nestudijuoja, bet rudėnį ruošiasi studijuoti, studijas metė dėl finansinių sunkumų, dabar ji dirba C. C. C. pica padavėja. Parodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas tikslu gauti pareiškėjai socialines garantijas (našlaičio pensijai) studijuojant aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir paveldėjimo tikslu po tėvo E. M. mirties.

Suinteresuoti asmenys J. M., M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, jie yra atstovaujami atstovo, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Liudytoja H. M. parodė, kad pareiškėja yra jos dukra. Jos vyras buvo E. M., kuris mirė 2014-01-14, santuoka su juo buvo įregistruota 2009-03-06. E. M. yra pareiškėjos I. P., gim. 1995-09-10, tėvas, jis gyveno dvigubą gyvenimą. Ji (liudytoja) kartu, bet ne pastoviai, gyveno su E. M. septynis metus iki jų dukters gimimo Bareikiškių k., Vilniaus r., jos motinai priklausančiame name. Kai dukra pradėjo eiti į pirmą – antrą klasę, jis pastoviai gyveno su jomis kartu. Kai jie gyveno kartu ji apie E. M. kitą šeimą žinojo. E. žinojo, kad I. P. yra jo dukra, jis ją ir vadino dukra, o dukra jį tėvu. Šeimą išlaikė E. M.. E. M. tėvystė nebuvo įforminta, tiesiog nieks nekėlė tokio klausimo, o po to E. M. mirė, ji jį palaidojo Bareikiškių k., Vilniaus r. Ji su E. M. susipažino, kai jai buvo 18 metų, po 1-2 mėnesių po pažinties pradėjo kartu gyventi artimai, gyveno kaip šeima, E. pirko maistą, drabužius. Kai ji registravo dukters gimimą, ji nurodė, kad vaiko tėvo vardas yra E, pavardės nenurodė. 2007 metais ji su E.ir dukra lankėsi pas E. tėvus, kur ją E.. pristatė kaip būsimą žmoną, o I. P. kaip dukrą. Po santuokos sudarymo ji su E. pastoviai lankydavo E. tėvus, ji prižiūrėjo E. motiną, kai ji sunkiai sirgo, o po to mirė 2007 metais. Todėl jie su E. ir santuoką įregistravo tik 2009 metais, o ne iš karto po E. motinos mirties. Kai dukra mokėsi mokykloje tai E. dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose. Edvardas savo pirmos santuokos iš karto nenutraukė, nes jam buvo gaila jo vaikų.

Liudytoja H. K. parodė, kad ji yra pareiškėjos kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., jau 36 metai. Pareiškėjos tėvas buvo E. M., kuris antri metai kaip yra miręs. Jis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. su pareišėja ir jos motina H. M., H. M. name. E. ir H. kartu pastoviai pradėjo gyventi kai pareiškėja buvo pirmoje – antroje klasėje. E. ir H. draugavo septynis metus nuo 1979 metų, o po to H. pagimdė dukrą I. Halina ir E. jai sakė, kad Edvardas turi kitą šeimą. H.jai pati sakė, kad Irenos tėvas yra E., o I. yra į jį ir panaši. E. vaiką vadino dukra, o I. jį tėvu, jis labai mylėjo I,, veždavo ją į mokyklą, kartu atostogaudavo, dalyvavo Irenos pirmojoje komunijoje.

Liudytoja D. M. parodė, kad E. M., kuris yra miręs metai atgal, buvo jos buvusiu sutuoktiniu, su juo santuoką nutraukė 2007 metais. E. M. laidojo jo žmona. E. M. niekada nesakydavo, kad I. P. yra jo dukra, jis jai (liudytojai) sakydavo, kad tai ne jos reikalas. Nuo 2003 metu ji su buvusiu vyru E. M. pradėjo pyktis, nes jis važiuodavo meškerioti, nebūdavo namie dvi dienas, grįždavo išgėręs. Jai nuo 2003 metų kilo įtarimų, kad jis turi kitą moterį. E. M. nuolat rūpinosi šeima, jai atiduodavo savo atlyginimą. Ji su E. M. turėjo dvi dukras, E.jas mylėjo, išlaikė. E. M. su savo nauja žmona ir I. P. važiuodavo pas E.motiną, nežino ar E. motina žinojo, kad I. yra E. dukra. Ji nesupranta kodėl tiek metų E. M. neįformino savo tėvystę, o dabar pareiškėja nori pasiimti Edvardo palikimą.

Liudytojas I. Š. parodė, kad jis anksčiau buvo M. K., E. P. sesers, vyras. Jos buvusios žmonos tėvai D. M. ir E. M., kuris yra gal jau du metai miręs. Edvardas iki 2007 metų gyveno kartu su savo žmona D. M., o po jų skyrybų, Edvardas gyveno su I. P. motina. Jis nežino koks ryšys buvo tarp Edvardo ir Irenos. E. M. jis pažįsta nuo 2000 metų, jų santykiai buvo artimi, kartu su Edvardu jie vykdavo žvejoti, Edvardas jam nepasakojo apie kitą moterį ar kitą dukrą. P. E. motinos laidotuves buvo Edvardas, nežino su kuo jis buvo, gal vienas, bet matė ir Ireną.

Liudytoja K. V. parodė, kad pažįsta E. P., yra jos kaimynė Pagiriuose. Elžbietos tėvas buvo E. M., o motina D. M., E. mirė praeitų metų sausio mėnesį. E. iki savo mirties negyveno Pagiriuose gal apie metus, bet jis atvažiuodavo pas Elžbietą, ji E. matydavo gal 5-6 kartus per mėnesį, matydavo jo darbinę mašiną. Su D. M. ji artimai nebendraudavo. Nežino kada E. ir D. M. santuoka buvo nutraukta, nieko nežino apie E.kitą santuoką ir kitą dukrą.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis pažįsta E. P., ji buvo E. M. dukra. E. mirė gal 1-2 metai atgal. Jis buvo E. draugas nuo vaikystės, dalyvavo E. ir D. vestuvėse, bendravo šeimomis. Žino, kad E. ir D. nutraukė santuoką, bet dėl ko nežino. Jis nieko nežinojo apie E. kitą šeimą ar moterį, iš E. jis apie tai nieko negirdėjo, o jis ir pats Edvardo nieko neklausė. D. ir E. santykiai buvo geri net ir po jų santuokos nutraukimo, jie bendravo. Jis dalyvavo E. motinos laidotuvėse, bet šalia E. nematė kitos moters.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos I. P., gim. 1995-09-10, a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) o žymoje „tėvas“ nurodyta – E. P., a.k. - nenurodytas (b.l. 6). 2007-07-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje bylije Nr. 2-1627-341/2007 E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta 1982-09-25 Vilniaus rajono CMS (akto įrašo Nr. 527) nutraukta (b.l.7, 86-88). 2009-03-06 E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS įregistravo santuoką (akto įrašo Nr. 56), po santuokos sudarymo H. P. suteikta M. pavardė (b.l.8). E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2014-01-14 (b.l.9). Kaip matyti iš 2012-01-10 E. M. prašymo Vilniaus rajono Rukainių vidurinės mokyklos direktoriui, prašymu E. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., prašo leisti 2012-01-15 – 2012-03-15 (apytiksliai) dienomis išvykti jo dukrai I. P., 10 c kl. mokinei, į užsienį (Ispanija, Madridas) pagal UAB „Elektroniniai sprendimai“ Modelių agentūros „Supermodelis“ siuntimą, kurį pateiks mokyklai 2012-01-12 (b.l.25-26). Teismui pateiktos fotonuotraukos (b.l.55, 56-68), kuriose užfiksuoti jauni E. M. ir H. M., H. M. ir E. M., laikantis ant rankų mažąją I. P.; H. M. ir E. M. ir maža I. P., leidžiantys laisvalaikį, dalyvaujantys šventėse; suinteresuoti asmenys, jų atstovė šių aplinkybių neginčijo. 2014-08-07 pareiškėja I. P. sudarė studijų sutartį su Vilniaus technologijų ir Dizaino kolegija (b.l.43-44), kaip nurodė pareiškėja posėdžio metu, jog ji studijas nutraukė, dabar dirba, bet ateityje vėl ketina mokytis aukštojoje mokykloje.

Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tėvystei nustatyti, svarbu yra tai, kad 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1975 m. E. K. “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” (toliau – Konvencija). R. K. yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais ginčo santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Š. K. 3 straipsnyje numatoma, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, 5 straipsnyje - kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis kaip pagrindą tėvystei nustatyti taip pat įtvirtino mokslinius įrodymus (DNR ekspertizių išvadas). Pagal formuojamą Lietuvos A. T. praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. K. L., bylos kategorija 70.3, 70.4; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K., bylos kategorija 70.4, ir kt.). P. C. 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). CK 3.147 straipsnyje apibrėžiami asmenys, turintys teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina, taip pat ir kiti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje (vaikas, įgijęs visišką veiksnumą; vaiko globėjas (rūpintojas); valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija; mirusio vaiko palikuonys) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004).

Taigi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.148 str. kaip esminį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Taigi, įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t.y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.

Nagrinėjamu atveju, tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys (E. M. artimieji giminaičiai), neprašė skirti DNR ekspertizės pareiškėjos tėvystei nustatyti. Pagal CK 3.148 str. 1 d., jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindui tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai įrodymai: pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas – E.; E. M., gyvenančio Bareikiškių k., Vilniaus r., rašytas prašymas Vilniaus rajono Rudaminos vidurinės mokyklos direktoriui; H. M. ir E. M. santuokos sudarymas, fotonuotraukos, tiek pareiškėjos, tiek liudytojų H. M. nuoseklūs parodymai apie pažintį su E. M. ir jų bendrą gyvenimą ir intymių santykių palaikymą dar prieš septynis metus iki pareiškėjos I. P., gim. 1995-09-10, ir po pareiškėjos gimimo, apie jų bendrą kaip šeimos ir pastovų gyvenimą Bareikiškių k., Vilniaus r., pareiškėjai pradėjus lankyti mokyklą, apie santykius tarp pareiškėjos ir E. M., kad pareiškėja jį pripažino ir vadino tėvu, o E. M. pareiškėją pripažino ir vadino dukra, apie pareiškėjos atostogas kartu su E. M. dukra Elžbieta iš pirmos santuokos pas E. M. tėvus ir pareiškėjos kaip dukters pristatymą savo tėvams, apie E. M. rūpestį šeima, ką patvirtino ir liudytoja H. K., H. M. kaimynė, 36 metus gyvenanti Bareikiškių k., Vilniaus, patvirtina, kad I. P. yra E. M. dukra, o E. M. buvo jos biologinis tėvas. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja D. M. patvirtino, kad nuo 2003 metų, jai kilo įtarimų, kad E. M. turi kitą moterį, jog jis nenakvodavo namie po kelias dienas, sakydavo, kad važiuoja meškerioti, jog jo paklausus ar I. P. yra jo dukra, jis to nepatvirtino, bet ir nepaneigė, o sakydavo: „ne tavo reikalas“, jog E. I. P. veždavo atostogauti pas E. tėvus, kur kartu atostogaudavo ir E. M. dukra E. P.. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo E. P.. Tuo tarpu, liudytojų K. V., V. L., I. Š. parodymais kaip įrodymais teismas nesivadovauja, nes jie neturi jokios įrodomosios reikšmės bylai, o suinteresuoto asmens E. P. nurodytos aplinkybės, kad E. M. ar I. P. dėlsė sutvarkyti dokumentus dėl tėvystės nustatymo, negali būti pagrindu pareiškimo netenkinti.

Bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais, santykių artumu, pastovumu, viešumu, gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialinė ir moralinė parama vienas kitam. Šie santykiai galimi ne tik vaikui gimstant, bet ir moteriai dar netapus nėščiai. Šie santykiai turi turėti šeimos santykių bruožų, būdingų bendram gyvenimui neįregistravus santuokos ( LR CK 3.229 str.).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, pareiškimas tenkintinas kaip įrodytas ((duomenys neskelbtini) 185 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 270, 448 str. str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2014-01-14, yra I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti pareiškėjai socialines garantijas (našlaičio pensijai) studijuojant aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.