Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę D. S. paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš D. S. priteista 30 000 Lt neturtinei ir 2 622 Lt turtinei nukentėjusiajam M. V. padarytai žalai atlyginti.

Iš D. S. priteista 2 700 Lt nukentėjusiajam M. V. už advokato paslaugų apmokėjimą.

Iš D. S. priteista 1 951,29 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijai už patirtas išlaidas gydant M. V. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 27 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia 16 kartų peiliu smogė nukentėjusiajam M. V. į krūtinę, nugarą ir kojas, ir taip padarė vieną durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, vieną aklą krūtinės dešinės pusės durtinę – pjautinę žaizdą, dvi durtines – pjautines aklas žaizdas nugaroje, vieną durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios žarnos ir jos pasaito sužalojimu, penkias durtines – pjautines aklas žaizdas dešinėje blauzdoje, vieną durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairėje blauzdoje, penkias durtines – pjautines aklas žaizdas dešinėje šlaunyje. Dėl durtinių – pjautinių žaizdų krūtinėje, ir pilve su kairio plaučio ir plonųjų žarnų sužalojimu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir išsamiai motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra teisingos.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nepadarė nusikaltimo numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nes jis pats ir A. S. nukentėjo nuo E. Č. ir jo draugų. Tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje esantys nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta detali įvykių eiga tiek iki nusikaltimo, tiek ir nusikaltimo padarymo metu, kuomet M. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tą vakarą nuteistasis D. S. pirmiausiai sukonfliktavo su E. Č. . Vėliau į kiemą atėjo nukentėjusysis su V. S. , E. Č. , E. S. , G. M. , D. K. . Nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito anksčiau nepažinojo, iki muštynių tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, muštinės įvyko dėl mažareikšmės priežasties ir pirmus smūgius nukentėjusiajam sudavė D. S. . Tai matyti iš nukentėjusiojo parodymų, kad prieš jį atsistojo D. S. ir jis jo paklausė „ko jis triukšmauja, kam muša E.“. Tuo metu pajuto smūgį į krūtinę ir parkrito. Iš pradžių nepastebėjo, kad D. S. rankoje yra peilis ir tik vėliau jį pamatė (t. 3, b. l. 71). Liudytojas V. S. parodė, kad jie susitikę D. S. kieme pradėjo su juo kalbėtis, o vėliau pasakęs M. V. „einam vienas ant vieno“ išsitraukė peilį ir būrė M. V. (t. 3, b. l. 73). Liudytojas D. K. parodė, kad E. Č. ir M. V. kalbėjosi su D. S. , išgirdo kaip kažkas suriko „peilis“ ir pamatė kaip D. S. peiliu dūrė M. V. (t. 3, b. l. 72). Šiuos savo parodymus liudytojas D. K. patvirtino ir akistatos su D. S. metu (t. 1, b. l. 99-101). Liudytojas E. S. parodė, kad E. Č. , V. S. ir M. V. ėjo pakalbėti su D. S. , tačiau negirdėjo ką jie kalbėjo, nes buvo apie 7-8 m nuo jų atsilikęs ir kalbėjosi su D. K. . Matė kaip susistumdė M. V. su D. S. ir išgirdo sušunkant „peilis“. Tada jis pribėgo prie jų, tada pamatė pas D. S. peilį (t. 3, b. l. 73). Tai, kad sužalojimus peiliu padarė nuteistasis pavirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 806/10 (05), kurioje nurodyta, kad M. V. nustatyta 16 durtinių-pjautinių sužalojimų (t. 1, b. l. 10-11), M. V. rūbų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta 17 audinio sužalojimų (t. 1, b. l. 27-30), iš dalies liudytojos N. S. veiksmai po nukentėjusiojo sužalojimo, t. y. ji paėmė iš nusikaltimo vietos peilį, o pareigūnams padavė visai kitą peilį, kuris buvo riebaluotas. Liudytojas T. V. parodė, kad į vietą atvykę ekspertai apžiūrėję nurodė, kad tai ne tas peilis ir jis nebuvo išimtas (t. 3, b. l. 72). Pažymima, kad liudytojos I. S. ir J. S. nurodė, kad kai jos išėjo į lauką matė kaip N. S. kažko ieškojo krūmuose prie namo, o radusi peilį skubiai suvyniojo jį į kažkokį rūbą ir išnešė. Nors tuo metu į įvykio vietą jau buvo atvykusi policija. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų duotais parodymais.

Iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad D. S. veikė dėl chuliganiškų paskatų, t. y. D. S. pasinaudojo mažareikšme dingstimi (M. V. įsikišo į jo ir E. Č. santykius) pradėjo muštynes ir peiliu sužalojo nukentėjusįjį M. V. , taip parodydamas aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Dėl to kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai D. S. padarytą veiką kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas pasisako, kad nuteistasis D. S. būdamas profesionalus boksininkas-sambo kovotojas (t. 2, b. l. 112-115) suvokė, kad dėl chuliganiškų paskatų, esant mažareikšmei priežasčiai, suduodamas smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, taip pat į krūtinės ir pilvo sritis, kurios kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, numatė galinčius kilti padarinius, ir nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas padarytą nusikalstamą veiką pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, nuteistojo ir gynybos liudytojų parodymai buvo įvertinti kritiškai ne dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, bet, priešingai, toks jų įvertinimas buvo padarytas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles. Nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo pažeistos D. S. teisės į tinkamą procesą, teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija, numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Kolegija pažymi, kad asmenų parodymų prieštaravimai buvo įvertinti pasitelkus įrodymų viseto teikiamą informaciją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.