- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- eI3-4840-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01193-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus, Alytaus apskrityse, Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos, Alytaus miesto savivaldybės taryba
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotai atstovei E. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba, Taryba) 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-5, skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Taryba Sprendimo Nr. T-5 1 punktu įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nedelsiant paskelbti ir organizuoti Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo per televiziją viešą konkursą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, o 2 punktu – suplanuoti ir numatyti tam lėšas 2020 m. Alytaus miesto savivaldybės biudžete.
Tvirtino, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose. Sprendimo Nr. T-5 priėmimo metu Vietos savivaldos įstatyme nebuvo teisės normos (ir šiuo metu nėra), suteikiančios teisę Tarybai nuspręsti savivaldybės tarybos posėdžius transliuoti per televiziją, todėl Taryba neturėjo įgaliojimų įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių skelbti ir organizuoti Savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo per televiziją viešą konkursą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėjo, jog Sprendimo Nr. T-5 priėmimo metu Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje, galiojusioje iki 2020 m. balandžio 3 d., buvo nustatyta, kad kai yra techninės galimybės, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje, tačiau nenustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai galėtų būti transliuojami per televiziją.
Tvirtino, jog 2020 m. kovo 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas, įsigaliojo 2020-04-03), kuriuo buvo pakeista Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalis, joje įtvirtinant imperatyvią nuostatą, jog savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje, bei pakeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 14 dalis, kurioje nurodyta, kad tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas, bei nurodyta, kad minėti įrašai yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Pakeitimo įstatymu taip pat nenustatyta teisė savivaldybės tarybos posėdžius transliuoti per televiziją.
Pareiškėjo nuomone, Taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-5, nepagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 10 punktuose įtvirtintais principais, taip pat Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 66 punktu, kuriame nustatyta, kad atviri tarybos posėdžiai transliuojami. Minėti teisės aktai nesuteikia teisės Savivaldybės tarybai nuspręsti transliuoti savivaldybės tarybos posėdžius per televiziją ir įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių nedelsiant paskelbti ir organizuoti posėdžių transliavimo per televiziją konkursą, nes Sprendimo Nr. T-5 priėmimo metu posėdžių transliavimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalį buvo galimas savivaldybės interneto svetainėje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog, nustatęs Sprendimo Nr. T-5 prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams, Vyriausybės atstovas su 2020 m. kovo 6 d. teikimu Nr. (5.1) TR1-9 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-01-30 sprendimo Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų panaikinimo“ kreipėsi į Tarybą. Savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. T-94 nusprendė nepritarti pareiškėjo teikimui ir skundžiamo sprendimo nepanaikino, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis ir terminais, kreipėsi į teismą dėl Sprendimo Nr. T-5 panaikinimo. Pareiškimą prašė patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės taryba pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškimą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Teigė, jog Sprendimas Nr. T-5 buvo priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 10 punktuose įtvirtintais atsakingumo savivaldybės bendruomenei ir veiklos skaidrumo principais, kurie reiškia, kad Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei.
Pažymėjo, jog Taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, siekė užtikrinti informacijos laisvės principą. Europoje žmogaus teisę gauti informaciją saugo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis ir tiesiogiai Lietuvoje taikomas teisės aktas, todėl į Konvencijos nuostatas privaloma atsižvelgti. Lietuvoje informacijos laisvė įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią žmogui neturi būti kliudoma gauti informaciją. Pamatinį konstitucinės informacijos laisvės vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Tvirtino, jog Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-5, siekė garantuoti ir užtikrinti visuomenės interesą būti visapusiškai informuotai ir galimai neapriboti asmenims, neturintiems galimybės stebėti transliacijas interneto ryšiu ir / ar negalintiems fiziškai atvykti į posėdį galimybę tiesiogiai gauti skleidžiamą itin aktualią miesto gyventojams informaciją, nes ne visi Alytaus miesto gyventojai, ypač garbaus amžiaus, naudojasi internetu. Taryba priimdama šį sprendimą siekė, kad informacija visuomenei bei žiniasklaidai būtų pateikiama ir prieinama ne fragmentiškai, o visa apimtimi. Posėdžių transliacijomis siekiama pagerinti tarybos narių ir visuomenės ryšį bei didesnio Tarybos darbo ir priimamų sprendimų skaidrumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje ginčas kyla dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) yra konstatavęs, jog sisteminis Administracinės priežiūros įstatymo normų vertinimas suponuoja išvadą, kad jos taikomos, kai savivaldybės administravimo subjektas, gavęs atitinkamą Vyriausybės atstovo teikimą, to padaryti nesutinka, t. y. atsisako veikti Vyriausybės atstovo jam siūlomu būdu. Procedūros aspektu tai yra būtinas prieš kreipiantis į teismą veiksmas, kurio neatlikus, kreipimasis į teismą nėra galimas (žr., pvz., 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-859-492/2017, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1122-629/2019).
Teismo vertinimu, Vyriausybės atstovas, prieš kreipdamasis į teismą, laikėsi Administracinės priežiūros įstatyme nustatytos ikiteisminės šioje byloje skundžiamo sprendimo panaikinimo tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su 2020 m. kovo 6 d. teikimu Nr. (5.1) TR1-9 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-01-30 sprendimo Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų“ panaikinimo“ kreipėsi į Tarybą, kuri, artimiausiame posėdyje apsvarsčiusi Vyriausybės atstovo teikimą, 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. T-94 nusprendė nepritarti pareiškėjo teikimui ir skundžiamo sprendimo nepanaikino. Bylos duomenimis, Vyriausybės atstovui apie atsisakymą patenkinti teikimą buvo pranešta Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato 2020 m. balandžio 23 d. pranešimu. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2020 m. gegužės 6 d., t. y. per 10 darbo dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos, todėl atsakovės argumentai, jog buvo praleistas terminas skundžiamam sprendimui ginčyti, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, jog Administracinės priežiūros įstatymas nereglamentuoja terminų, per kiek laiko Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į atitinkamą savivaldybės administravimo subjektą su teikimu dėl administracinio akto pakeitimo ar panaikinimo. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog Savivaldybės taryba dėl to ginčo nekėlė ir Vyriausybės atstovo teikimą išnagrinėjo. Administracinės priežiūros įstatymas Vyriausybės atstovo kreipimosi į teismą nesieja su administracinio akto projekto svarstymu, neapriboja jam teisės kreiptis į teismą dėl to, kad, susipažinęs su sprendimo projektu, dėl pastarojo jis neturėjo pastabų, todėl atsakovės argumentai dėl termino praleidimo, remiantis minėtomis aplinkybėmis, skundžiamo sprendimo ginčijimui yra nepagrįsti.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 10 punktuose įtvirtintais atsakingumo savivaldybės bendruomenei ir veiklos skaidrumo principais.
Atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas reiškia, jog Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Veiklos skaidrumo principas reiškia, jog Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Pastarasis principas įtvirtintas ir Viešojo administravimo įstatyme (3 str. 10 p.), kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi akivaizdu, jog atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra siejamas su Tarybos kaip institucijos ir jos narių atsiskaitymu už veiklą taryboje rinkėjams (bendruomenei) ir įgyvendinamas per Vietos savivaldos įstatyme numatytas savivaldybės tarybos veiklos formas (12 str.) ir Savivaldybės tarybos nario pareigas (23 str.), tarybos nariams dalyvaujant tarybos posėdžiuose (tarp tarybos posėdžių tęsiant veiklą komitetuose ir komisijose), svarstomais klausimais priimant sprendimus, kontroliuojant jų įgyvendinimą, ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka pateikiant savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą, bendraujant su rinkėjais (ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaitant rinkėjams reglamento nustatyta tvarka).
Tarybos veiklos skaidrumo principas siejamas su aiškiu, suprantamu, viešu veiklos pristatymu, jos pateikimu rinkėjams (bendruomenei). Kiek tai susiję su Tarybos posėdžiais, minėtas principas įgyvendinamas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintais būdais ir tvarka, t. y. Tarybos posėdžius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka transliuojant savivaldybės interneto svetainėje, juos protokoluojant, tarybos posėdžių protokolus paskelbiant savivaldybės interneto svetainėje, darant tarybos posėdžių garso ir (ar) vaizdo įrašus, kurie yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
Atsakovė, priimdama Sprendimą, taip pat vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 66 punktu, kuriame nustatyta, kad atviri tarybos posėdžiai transliuojami.
Teismas pažymi, jog ginčas yra susijęs su Savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo (jų viešinimo) tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog 2020 m. kovo 31 d. buvo priimtas Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio pagrindu (įstatymo redakcija Nr. XIII-2829) nuo 2020 m. balandžio 3 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalies pakeitimas, joje įtvirtinant imperatyvią nuostatą, jog Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje.
Taigi pagal pirmiau nurodytas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas akivaizdu, jog Savivaldybės tarybos posėdžių transliavimas (jų viešinimas) buvo teisiškai reglamentuotas, iki Pakeitimo įstatymo, įtvirtinant, jog posėdžiai transliuojami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje, kai yra techninės galimybės, o po jo priėmimo įtvirtinta imperatyvia nuostata Savivaldybės tarybos posėdžius transliuoti savivaldybės interneto svetainėje, nenumatant sąlygų (apribojimų), susijusių su techninėmis galimybėmis. Teismas pažymi, jog minėta nuostata jau galiojo, kai Savivaldybės taryboje buvo svarstomas pareiškėjo teikimas.
Šiai bylai yra aktualūs įstatymo viršenybės ir savivaldybės veiklos bei jos institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principai.
Viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas).
Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. A756-35/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I1-04/2005, Nr. I1-02/2006, Nr. I1-04/2006). Įstatymų viršenybės principas siejamas su konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai).
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Vienas iš tokių principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Šio principo samprata atskleista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte. Minėto principo įtvirtinimas įstatyme suponuoja pareigą savivaldybės institucijoms ir kitiems savivaldybės administravimo subjektams veikti taip, kad visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Alytaus miesto savivaldybės taryba tvirtino, jog skundžiamas sprendimas pagrįstas Konstitucijoje ir įstatymuose suteikta kompetencija savivaldybėms veikti laisvai ir savarankiškai, savivaldos teise įgyvendinant per atitinkamas savivaldybių tarybas, priimti administracinius aktus.
Nekvestionuotina, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, vykdydama savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, gali priimti atitinkamus administracinius teisės aktus (VSĮ 12 str., 16 str.).
Tačiau teismas pažymi, jog VSĮ 5 straipsnyje, reglamentuojančiame savivaldybių funkcijas, įtvirtinta, jog vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus; savivaldybėms įgyvendinant funkcijas, jų veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi, šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytais reikalavimais ir tvarka.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai) ir nė viena iš savivaldybėms numatytų funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Analogiškos nuostatos suformuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, konstatuojant, jog savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas savivaldos institucijų veikloje negali būti suabsoliutintas, juo negali būti pateisinamas vietos savivaldos institucijų nesilaikymas įstatymų reikalavimų, įstatymų suteiktos kompetencijos nepaisymas, įstatymais priskirtų funkcijų neatlikimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-247/2011, 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1128/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2418/2013 ir kt.).
Savivaldybės tarybos kompetenciją, jai suteiktas teises ir įgaliojimus, sprendžiant jai įstatymais priskirtas funkcijas, reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio nuostatos, kuriose nėra įtvirtinta Tarybos teisė nustatyti Savivaldybės tarybos posėdžių viešinimo tvarką, transliuojant juos per televiziją. Minėto įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.
Konkrečiu atveju, nei Savivaldybės taryba atsiliepime, nei jos iniciatyva kaip liudytoja byloje apklausta Tarybos narė L. R., inicijavusi sprendimo dėl savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo per mokamą televiziją projektą, Tarybos įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimą nepagrindė konkrečiomis teisės normomis, vadovavosi tik jame nurodytais atsakingumo savivaldybės bendruomenei ir veiklos skaidrumo principais. Tačiau, teismo nuomone, esant aiškiai įstatymu sureguliuotai situacijai dėl Tarybos posėdžių transliavimo, Savivaldybės taryba neturėjo pagrindo vadovautis sprendime nurodytais principais, o privalėjo taikyti konkrečias ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas, kurios nesuteikia Tarybai teisės jos posėdžius transliuoti per mokamą televiziją.
Teismo vertinimu, Savivaldybės tarybai pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas suteikta teisė nustatyti ne Tarybos posėdžių transliavimo būdą (jis įtvirtintas įstatyme, numatant posėdžių transliavimą interneto svetainėje), o tik nustatyti posėdžių transliavimo tvarką savivaldybės interneto svetainėje (13 straipsnio 11 dalis).
Atsakovė, priimdama Sprendimą Nr. T-5, taip pat vadovavosi Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186, 66 punktu, kuriame nustatyta, kad atviri tarybos posėdžiai transliuojami. Aplinkybė, jog skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas Reglamento 66 punktu, kuriame nenurodytas posėdžių transliavimo būdas, tik numatyta pareiga juos transliuoti, nesudaro pagrindo sprendimo teisėtumui konstatuoti, nes Savivaldybės taryba turi pareigą, priimdama poįstatyminius aktus, laikytis įstatymų reikalavimų. Sprendimu Nr. T-5 įpareigodama Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nedelsiant paskelbti ir organizuoti Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo per televiziją viešą konkursą ir suplanuoti ir numatyti tam lėšas 2020 m. Alytaus miesto savivaldybės biudžete, Taryba vadovavosi kaip teisėtu posėdžių transliavimo būdu – per mokamą televiziją, nors teisės aktai tam nesuteikia įgaliojimų. Teismas pažymi, jog Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ir kt. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo (viešinimo) per televiziją Vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vietos savivaldos institucijų veiklą, nenumato, skundžiamu sprendimu nurodyti Tarybos įpareigojimai, nukreipti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriais nurodoma atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedelsiant paskelbti ir organizuoti Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliavimo per televiziją viešą konkursą Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, suplanuoti ir numatyti tam lėšas 2020 m. Alytaus miesto savivaldybės biudžete, negali būti laikomi teisėtais.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-5, nepagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 10 punktuose įtvirtintais principais, taip pat Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-186, 66 punktu, nes šios teisės normos nesuteikė teisės Savivaldybės tarybai nuspręsti transliuoti savivaldybės tarybos posėdžius per televiziją ir įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių nedelsiant paskelbti ir organizuoti posėdžių transliavimo per televiziją konkursą, kadangi posėdžių transliavimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalį buvo numatytas savivaldybės interneto svetainėje.
Byloje nustačius, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintus principus, nesilaikė poįstatyminiams aktams nustatytų teisinių reguliavimo pagrindų, viršijo jai suteiktą kompetenciją, tai sudaro pagrindą pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymą patenkinti, panaikinant visa apimtimi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Atsakovės argumentai, kuriais skundžiamo sprendimo teisėtumas grindžiamas garbaus amžiaus rinkėjų, visuomenės teise žinoti apie Tarybos posėdžių eigą ir priimamus sprendimus, yra nepagrįsti, nes savivaldybės bendruomenės, garbaus amžiaus, socialiai pažeidžiamų rinkėjų teisėms užtikrinti dėl Tarybos posėdžių viešumo yra įtvirtintos normos Vietos savivaldos įstatyme.
Tarybos veiklos skaidrumo, atskaitingumo visuomenei principai įgyvendinami Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintais būdais ir tvarka, atitinkamose Reglamento nuostatose. Teismas pažymi, jog atsakovės nurodytos aplinkybės negali pakeisti įstatymais numatyto teisinio reglamentavimo, kuriuo tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta visuomenės teisė gauti informaciją nėra pažeidžiama. Sprendime Nr. T-5 nurodytais principais negali būti paneigtas viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo principas, pateisinami atsakovės veiksmai, atlikti pažeidžiant įstatymais suteiktą kompetenciją.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T-5 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių transliacijų“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.