Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-539-123/2007

95.5; 128.11; 129.23;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr.CA-13-778/2007 pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. Selezniovas surašė 2007-02-12 aktą Nr. 10/07/00314. 2004-12-03 sprendime nebuvo nurodyta sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl antstolis aktą perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir prašė teismo išspręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo (b.l.3). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-04-23 nutartimi išsprendė vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, t.y. įpareigojo skolininką V. Š. per vieną mėnesį iškelti gelžbetonines plokštes, išardyti dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 88), bei paskyrė skolininkui V. Š. 700 Lt dydžio baudą.

LR CPK 771 str. 5 d. numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tuomet surašytą aktą antstolis perduoda vietos apylinkės teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-04-23 nutartimi galėjo skirti baudą tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo 2004-12-03 sprendime būtų nustatytas terminas, per kurį skolininkas turėjo įvykdyti sprendimą, bei sprendimo neįvykdymo pasekmė – bauda. Atsižvelgiant į tai darytina išvadas, kad teismas nepagrįstai skyrė skolininkui V. Š. 700 Lt dydžio baudą, todėl paskirta skolininkui bauda naikintina.

Teisėjų kolegija nesutinka su skolininko argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški ir realiai neįvykdoma. Teismas akmenimis grįstą kelią įvardijo automobilių stovėjimo aikštele, o skolininko argumentas, kad šiame žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelės nėra, o yra tik vientisas, akmenimis grįstas įvažiavimas į sodybą, neturi įtakos sprendimo vykdymui. Teismas aiškiai nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skolininkas V. Š. privalo išardyti dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios žemės sklype, nurodydamas žemės sklypo unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinį adresą , (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui R. J. . Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypai yra paženklinti riboženkliais, o tarp riboženklių yra pastatyta tvora, todėl skolininkui turi būti aišku, kad jis privalo išardyti tą automobilių stovėjimo aikštelės dalį, kuri yra už tvoros, išieškotojo (šiuo metu suinteresuoto asmens R. J. ) žemės sklype, ir kuri trukdo suinteresuotam asmeniui tinkamai naudotis žemės sklypu. Teisėjų kolegija su skolininko argumentu, kad akmenimis grįstas įvažiavimas į namą buvo jau iki priimant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimą, ir teismas neįpareigojo šį įrenginį iškelti, todėl teismas priėmęs nutartį peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nustatė naujas faktines aplinkybes, nesutinka. Teismas 2004-12-30 sprendimu įpareigojo netrukdyti išieškotojui naudotis žemės sklypu, o automobilių stovėjimo aikštelė įrengta išieškotojo (šiuo metu suinteresuoto asmens) žemės sklype ir ji trukdo tinkamai naudotis žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas nenustatinėjo naujų faktinių bylos aplinkybių, kaip teigia skolininkas, o nagrinėjo bylą neperžengdamas nustatytų faktinių aplinkybių ribų, vertindamas pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. G. ir R. G. , prieš sudarydami žemės mainų sutartį, su R. J. sudarė sutartį, kurioje konstatavo, kad S. G. , R. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra likę kai kurie gretimo sklypo savininko V. Š. daiktai, ir jei V. Š. neįvykdys teismo sprendimo geruoju, S. G. įsipareigojo pareikalauti, jog sprendimą priverstinai įvykdytų antstolis ( b.l. 39). Pagal LR CPK 638 str. 1 d. išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra išieškotojo pateiktas vykdomasis dokumentas. Teismo išduotame vykdomajame dokumente išieškotoju nurodytas S. G. , kuris turėjo teisę pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti. LR CPK 639 str. 1 d. numatyta, kad išieškotojas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip numatyta įstatyme, vykdomąjį raštą antstoliui gali pateikti išieškotojas arba jo atstovas. Pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju. Nei antstolio, nei suinteresuoto asmens prašymo dėl išieškotojo pakeitimo teismui nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp išieškotojo ir suinteresuoto asmens buvo susitarimas, kad išieškotojas ir toliau vykdys savo išieškotojo teises. Išieškotojas ir suinteresuotas asmuo raštu susitarė, kad S. G. toliau naudosis išieškojo teisėmis vykdymo procese, kol skolininkas tinkamai neįvykdys savo pareigos, susijusios su daiktų iškėlimu bei dalies automobilių aikštelės išardymu ( b.l. 48). Taigi darytina išvada, kad šalių pasikeitimas neįvyko ir išieškotojas tinkamai naudojosi savo teisėmis, nes jų jis niekam neperdavė. Be to, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, privalomas ir turi būti vykdomas be jokių išlygų. Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jis taip pat nori, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas (b.l. 68-69).

Teisėjų kolegija su skolininko atsiliepime pateiktu argumentu, kad teismas pažeidė sutarčių galią ir formą reglamentuojančias normas, nesutinka. Išieškotojas 2006-12-28 sudarė mainų sutartį su suinteresuotu asmeniu R. J. ir perleido jam nuosavybės teisę į žemės sklypą priklausiusį išieškotojui ( b.l. 37-38). 2008-12-28 sudarytas susitarimas tarp išieškotojo ir suinteresuoto asmens nebuvo mainų sutarties dalis ar jos papildymas, todėl neturėjo būti notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre. Iš susitarimo matyti, kad jis buvo sudarytas iki mainų sutarties sudarymo ir jame buvo aptarta reikalavimo įvykdyti teismo sprendimo teisė, kuri nėra daiktinė teisė, jokių pasekmių šis susitarimas niekam nesukėlė.

Skolininko argumentas, kad teismas peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir nustatė naujas faktines bylos aplinkybes dėl nuosavybės teisės į gelžbetonines plokštes, nepagrįstas. Kolegija nesutinka su skolininko nuomone, kad statybinio laužo valdytojas yra asmuo, kuriam priklauso žemės sklypas, nes statybinis laužas yra žemės sklypo priklausinys ir keliauja kartu su žemės sklypu. LR CK 4.19 str. 1 d. daikto priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Gelžbetoninės plokštės nebuvo skirtos tarnauti žemės sklypui ir pagal savo savybes buvo susijusios ne su žemės sklypu, o su skolininko metaliniu garažu, nes tarnavo kaip to garažo pamatai, taigi jos laikytinos to garažo priklausiniais. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad gelžbetoninės plokštės tarnavo pamatais skolininko garažui, todėl jie yra laikytini to garažo sudėtine dalimi. Kadangi skolininkas nukėlė tik metalinį garažą, o gelžbetonines plokštes paliko, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad teismo sprendimas dėl garažo nukėlimo nebuvo įvykdytas iki galo.

LR CPK 284 str. numatyta, teismas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą išnagrinėja teismo posėdyje, pranešęs apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Skolininko argumentas, kad yra absoliučių teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, yra nepagrįstas. Išieškotoju vykdymo procese pripažintinas tik tas asmuo, kuris dalyvavo civilinėje byloje, kurio naudai priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas. R. G. nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime 2-7-01/2004 ir ji nebuvo pripažinta ieškove, ieškovu šioje byloje buvo S. G. . Vykdomasis raštas buvo išduotas išieškotojui S. G. . Skolininko argumentas, kad R. G. ir S. G. yra žemės bendraturčiai, nėra pagrindas teigti, kad R. G. turėjo būti įtraukta į civilinę bylą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Kolegija nesutinka su skolininko teiginiu, kad teismas sprendė bendraturtės R. G. teises, susijusias su naudojimusi žemės sklypu. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo nevykdymo, o ne dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, mainų sutartimis yra perduotas R. J. (b.l. 37-38). Kadangi išieškotojas civilinėje byloje dėl sprendimo nevykdymo yra S. G. , šioje civilinė byloje buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas, susijęs su teismo sprendimo nevykdymu, joje išieškotojui ir skolininkui buvo tinkamai pranešti apie nagrinėjamą bylą, o R. G. nėra išieškotoja, be to, ji pateikė teismui pareiškimą, kad apie nagrinėjamas civilines bylas jai žinoma, jokio intereso šioje byloje neturi ir nepageidauja, kad būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkas sąmoningai siekia įvairiais būdais išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkas V. Š. pažeidė išieškotojo S. G. (šiuo metu suinteresuoto asmens R. J. ) nuosavybės teisę, nes atėmė teisę turėti skolininko savavališkai užimtą žemės sklypo dalį savo žinioje ir ja naudotis. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai įpareigojo skolininką savo lėšomis pašalinti išieškotojo sklype (šiuo metu R. J. ) įrengtą akmenimis grįstą automobilių stovėjimo aikštelę bei įpareigojo iškelti gelžbetonines plokštes ir tokiu būdu netrukdyti naudotis žemės sklypu (CK 1.138 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl nurodytų motyvų Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-23 nutartis keistina, naikinant tą nutarties dalį, kuria S. Š. paskirta bauda, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (LR CPK 337 str. 4 p.).

Skolininko V. Š. atskirasis skundas patenkintas iš dalies, todėl jam iš antrosios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d. 98 str.). Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtas mokėjimo kvitas, pagal kurį S. G. advokatei Loretai Gončiarovienei sumokėjo 600 Lt už dokumento surašymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkte numatytais kriterijais, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažintinos ir ieškotojo naudai iš skolininko priteistinos 300 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį pakeisti, panaikinti S. Š. paskirtą baudą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko V. Š. išieškotojui S. G. 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo momento.