Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ atstovei Linai Genienei, atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl patikrinimo akto patvirtinimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (11.9.)-LV10-50 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“.

Nurodo, kad 2009-06-19 patikrinimo aktu nustatyta, jog nuslėpta dalis taršos ir viršnormatyvinės taršos iš stacionarių taršos šaltinių, o ginčijamu sprendimu patvirtintas minėtas aktas. Visų pirma nurodo, kad ginčijamame akte nurodytas Nr. LT28-55, tačiau pareiškėjams atsiųstame akte nurodomas kitas Nr. T28-55. Mano, kad tai turėtų būti laikoma procedūriniu skundžiamo teisės akto pažeidimu. Taip pat nesutinka su ginčijamame sprendime nurodytais duomenimis, jog pareiškėja nuslėpė 0,3257 t BDS7, patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis, nes pildant deklaraciją įsivėlė klaida. Tokiu būdu buvo apskaičiuotas 3 274 Lt mokestis bendrovei padidintu tarifu, taikant koeficientą – 10. Apie tai, kad įsivėlė klaida, patvirtina pareiškėjos taršos šaltinio BDS7 teisingi parodymai, pateikti atsakovei 2009-01-23 metinėje vandens išteklių vartojimo ir apsaugos 2008 metų ataskaitoje.

Pažymi, kad apie minėtas aplinkybes pareiškėja pateikė 2009-07-28 pastabas atsakovui, tačiau į jas institucija neatsižvelgė ir priėmė ginčijamą sprendimą.

Pareiškėjos AB „Vilkyčių pieninė“ atstovė Lina Genienė prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutinka, nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. surašytas AB „Vilkyškių pieninė“ mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2008 metus apskaičiavimo Patikrinimo aktas Nr. T28-55. Patikrinimo metu nustatyta nuslėpta (nedeklaruota) ir nuslėpta viršnormatyvinė tarša iš stacionarių taršos šaltinių. Nustatyta nuslėpta (nedeklaruota) teršalų: 0,3257 tonos BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) ir 26,705 tonos chloridų, patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis; 0,0248 tonos BDS7, 0,0066 tonos suspenduotų medžiagų ir 0,0074 tonos naftos produktų, patekusių į aplinką su paviršinėmis nuotekomis, ir 1,4772 tonos lakiųjų organinių junginių, patekusių į atmosferą iš taršos šaltinio Nr. 603. Nustatyta nuslėpta viršnormatyvinė tarša: 0,3531 t bendrojo fosforo ir 0,0122 tonos NOx. Iš viso už nuslėptą ir nuslėptą viršnormatyvinę taršą apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma 19 554,00 Lt.

Nei 2009 m. liepos 28 d. AB „Vilkyškių pieninė“ prašyme Nr. 354 „Pagal patikrinimo aktą Nr. T28-55 dėl neteisingai užpildytos FR0522 2008-II pusmečio deklaracijos“, nei vėliau pareiškėja įrodančių dokumentų, kad įmonėje per 2008 metus nebuvo nuslėpta 0,3257 tonos BDS7 (dėl kurių buvo apskaičiuota 3 274 Lt mokesčio didesniu tarifu už nuslėptą taršą suma), patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis, nepateikė, t.y. ginčas kyla tik dėl dalies nuslėptų (nedeklaruotų) teršalų. 2009 m. rugpjūčio 31 d. departamentas dėl patikrinimo akto patvirtinimo priėmė sprendimą Nr. (11.9.)-LV10-50 patikrinimo aktą LT28-50 patvirtinti.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Tačiau pareiškėja šioje byloje jokių savo apskaičiavimų, kurie paneigtų Departamento atliktus apskaičiavimus, nėra pateikusi.

Skundo argumentai, kad pareiškėja per 2008 m. tinkamai deklaravo (nenuslėpė) teršalus (0,3257 tonos BDS7) ir sumokėjo mokesčius, nepaneigia patikrinimo akte bei jį patvirtinusiame Departamento sprendime atliktų mokėtinų mokesčių apskaičiavimų, nes, kaip jau minėta, apskaičiavimai atlikti remiantis pačios pareiškėjos patvirtintais Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo akte užfiksuotais duomenimis ir informacija. Pareiškėjos argumentai, kad įmonė sumokėjo mokesčių daugiau nei taršos šaltinių kiekiai, iš esmės teisiškai nėra reikšmingi.

Atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Augustas Ručinskas prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas9 Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūra atliko planinį specifinį mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2008 metus patikrinimą pagal Pagėgių savivaldybės agentūros Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo akte Nr. T28-17 ir 2009-04-16 rašte Nr. (1.17.)-LV4-83 užfiksuotus duomenis. Pagal tai 2009-06-19 surašė patikrinimo aktą Nr. LT28-55 (b.l. 9-14), kuriame nurodė, kad atlikus skaičiavimą nustatyta, jog nuslėpta viršnormatyvinė tarša iš stacionarių taršos šaltinių. Nustatyta, kad nuslėpta 0,3257 t BDS7 ir 26,105 t chloridų, patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis; 0,0248 t BDS7 0,0066 t suspenduotų medžiagų ir 0,0074 t naftos produktų, patekusių į aplinką su paviršinėmis nuotekomis, ir 1,4772 t lakiųjų organinių junginių, patekusių į atmosferą iš taršos šaltinio Nr. 603. Nuslėpta viršnormatyvinė tarša 0,3531 t bendrojo fosforo ir 0,0122 t Nox. Apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma – 19 554,00 Lt. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2009-08-31 priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. (11.9.)-LV10-50 ir patvirtino 2009-06-19 patikrinimo aktą, atsižvelgęs į pateiktas rašytines pastabas 2009-07-28 (b.l. 7-8). Ginčijamame sprendime nurodoma, kad AB „Vilkyčių pieninė“ deklaruodama mokestį už taršą iš stacionarių taršos šaltinių už 2008 metus, nuslėpė dalį taršos ir dalį viršnormatyvinės taršos – tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimo įstatymą ir Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamame akte nurodytas Nr. LT28-55, tačiau jai atsiųstame akte nurodomas kitas Nr. T28-55. Ši aplinkybė negali būti pagrindas sprendimui naikinti. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nurodant dokumentų numerį padarytas rašymo apsirikimas, ir pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dokumentų registrų sąrašą, kuris patvirtina, kad patikrinimo akto numeris yra LT28.

Šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos regiono aplinkos pasaugos departamento direktoriaus 2009-08-31 sprendime „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ nurodyto mokesčio už aplinkos teršimą, t.y. pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kurioje AB „Vilkyškių pieninė“ nuslėpė 0,3257 t BDS7, patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis, ir dėl to jai priskaičiuotas 3 274 Lt mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą – 10.

Byloje ginčas kilęs dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Šio mokesčio administravimas pavestas Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 16 straipsnio 1 dalis). Nurodytoms institucijoms netaikomos MAĮ nuostatos dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo tvarkos, patikrinimo rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo (MAĮ 16 straipsnio 3 dalis). Nurodyti teisiniai santykiai reguliuojami Aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei atitinkamais administruojamų mokesčių įstatymais (MAĮ 16 straipsnio 3 dalis). Paminėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad vykdant mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo rezultatų įforminimą bei patvirtinimą privalu vadovautis ne Mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis, o Aplinkos ministerijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei teisės aktais, reglamentuojančiais mokestį už aplinkos teršimą.

Patikrinimo metu buvo tikrinamas mokestis už 2008 metų aplinkos teršimą, todėl jo apskaičiavimui pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999 Nr. 47-1469; Žin., 2002, Nr. 13-474) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-21 įsakymu Nr. 663/409a patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (galiojusi iki 2009-01-01)(Žin., 2000, Nr. 4-152).

Ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytinas 2009-04-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas“ (toliau –ir Tvarka) (Žin., 2009, Nr. 47-1884) Nr. D1-213, kuris reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisėtumo kontrolę.

Minėtos Tvarkos 5 punkte numatyta bendra nuostata, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o pagal 6 punktą patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo Patikrinimo aktą. Šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina Mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą (toliau – ir Aktas). Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekama vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais duomenimis.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūra vykdė planinį specifinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2008 metus patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama 2009-03-18 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo aktu Nr. Nr. T28-17 (b.l. 84-85), kurį pasirašė bendrovės direktorius ir buhalterė. Tai įrodo, kad pati pareiškėja pripažino ir patvirtino akte esančius duomenis ir informaciją (LVAT administracinė byla Nr. A525-1785/2008).

Pareiškėja tik po patikrinimo akto surašymo, t.y. 2009-07-28 atsakovui pateikė prašymą, kuriuo nurodė, kad pildant deklaraciją buvo padaryta klaida, todėl prašo taršos šaltinio BDS7 kiekio 0,3257 t nelaikyti nuslėptu. Priimant ginčijamą sprendimą buvo nagrinėjamas minėtas prašymas, tačiau jis netenkintinas, nes, kaip nurodė atsakovas, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovėje nebuvo nuslėpta teršalų. Kaip jau minėta, bendrovės direktorius ir buhalterė iš pradžių pripažino Akte nurodytus duomenis, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas Patikrinimo aktas, tačiau jokių aplinkybių dėl duomenų tikslinimo nenurodė. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl klaidos deklaracijoje laikytina nepagrįsta. Darytina išvada, kad įrodymų, jog Akte būtų užfiksuoti neteisingi duomenys ir informacija arba, kad jis būtų pripažintas negaliojančiu, nepateikta, todėl atlikdamas mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą atsakovas privalėjo vadovautis Akte užfiksuotais duomenimis ir informacija.

Įvertinusi Akte esančius duomenis ir informaciją, taip pat 2009-06-19 patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas atliko pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimą bei pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, remdamasis Akte užfiksuotais ir pareiškėjos pripažintais duomenimis ir informacija.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009-08-31 sprendimas Nr. (11.9.)-LV10-50 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kurio dalyje nustatyta, kad AB „Vilkyškių pieninė“ nuslėpė 0,3257 t BDS7, patekusių į aplinką su gamybinėmis nuotekomis, ir dėl to jai priskaičiuota 3 274 Lt mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą – 10, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos AB „Vilkyškių pieninė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.