- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 1-4-783/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Danguolė Andrijauskienė, Jonas Algimantas Pakarklis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis
viešame teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 433-438 str. tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Bytome, Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, neteistas,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kaltinamasis K. M. 2005 m. kovo 18 d., apie 14 val. 30 min., Lietuvos Respublikoje, Kupiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 60 kilometre, Slavinčiškio kaimo ribose, vairuodamas automobilį IVECO 440 E42TP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe FRUEHAUF TF 34 C1 TIRUNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2004-12-24 iki 2006-10-04) 52, 53, 161 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas laikytis kelio važiuojamosios dalies ženklinimo linijų reikalavimų, nevažiuoti priešpriešinio eismo juosta, kuria buvo draudžiamas važiavimas ištisine ženklinimo linija 1.1. (Kelių eismo taisyklių 2 priedas), apie kurią jis buvo įspėtas brūkšnine ženklinimo linija 1.6. (Kelių eismo taisyklių 2 priedas), artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį CITROEN BX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. P., nebaigė lenkimo manevro iki siauros ištisinės linijos, apie kurią jis buvo įspėtas ženklinimo linija, o tęsė lenkimą kelio ruože, kur važiavimas priešingos krypties eismo juosta buvo draudžiamas, dėl to atsitrenkė į automobilį CITROEN BX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dariusį posūkio manevrą sankryžoje į kairę, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl kairio peties sąnario sumušimo ir raktikaulio lūžio nesunkiai buvo sutrikdyta automobilio CITROEN BX vairuotojos D. P. sveikata.
Kaltinamojo advokatas Jonas Algimantas Pakarklis ginamojo kaltės nepripažino, teigdamas, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati nukentėjusioji D. P., kuri vairuodama automobilį ir sukdama sankryžoje į kairę, neįsitikino, jog yra saugu, jog jos nelenkia kita transporto priemonė. Neneigia, jog vilkiko vairuotojas buvo išvažiavęs į lenkimui skirtą juostą, tačiau kaltinime nurodoma aplinkybė, jog vilkiko vairuotojas nesilaikė kelio ženklinimo taisyklių ir neatsižvelgė, kad eismas toje atkarpoje buvo draudžiamas ištisine ženklinimo linija, nėra įrodytas, nes nėra tai patvirtinančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamojo gynėjas ginamojo kaltę neigia, kaltinamojo K. M. kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais
Nukentėjusioji D. P. parodė, jog 2005 m. kovo 18 d. po pietų, po 14 val. vyko į darbovietę, esančią Slavinčiškio k. Važiuodama keliu, ties žiedu, matė važiuojančius sunkvežimius, kelis praleido priekyje, dar du važiavo jai iš galo. Važiuodama keliu ir ketindama sukti į kairę parodė kairio posūkio signalą ir artėjo prie sankryžos, dar pamena, jog du kartus žiūrėjo į veidrodėlį, tačiau ją lenkiančio automobilio nematė. Teigia, jog posūkį rodyti pradėjo likus iki sankryžos apie 300 m. Kas toliau įvyko, dėl patirtos traumos nepamena. Dėl eismo įvykio sukeltos traumos ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, yra pareiškusi ieškinį, kurį prašo tenkinti.
Liudytojas V. Š. parodė, jog datos nebepamena, prieš kelis metus, būdamas Kupiškyje sužinojo, jog ties posūkiu į bendrovę „Slavita“ eismo įvykio metu buvo sužalota jo pažįstama D. P. Teigia, jog pagal įvykio aplinkybes, laiką, suprato, jog jis prieš pat eismo įvykį prasilenkė su D. P. vairuojamu automobiliu, ir šis ruošėsi posūkiui į „Slavitą“, rodė kairio posūkio signalą. Matė, kad paskui D. P. vairuojamą automobilį važiuoja sunkvežimiai.
Liudytojas T. S. parodė, jog jis važiuodamas iš Vilniaus į Skapiškio miestelį matė priekyje nuo kelio į kairę slystantį sunkvežimį, privažiavęs arčiau pamatė, kad sunkvežimis yra prispaudęs lengvą automobilį, kurį vairavo moteris. Jis sustojo, išlipęs pro liuką įlindo į prispaustą automobilį bei užgesino automobilio variklį, iškvietė medikus, policiją. Kalbino už vairo sėdinčią moterį, kuri buvo be sąmonės.
Ekspertas L. A. teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadą dėl eismo įvykio, nurodė, jog pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, pėdsakus, vilkikas važiavo priešingam eismui skirtoje juostoje, kur eismas buvo draudžiamas ženklinimo linija. Atsižvelgus į transporto priemonių gabaritus, atstumą, kuris paliekamas prasilenkiant su transporto priemone, abi transporto priemonės negalėjo važiuoti vienoje eismo juostoje, net jei būtų nustatyta, jog D. P. vairuojamas automobilis ir važiavo arčiau savo važiuojamosios dalies dešinio krašto. Pagal užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus, transporto priemonių radimo vietą po įvykio, lengvasis automobilis posūkį pradėjo nuo ašinės linijos. Ekspertas parodė, jog vilkiko vairuotojas, važiuodamas specialisto išvadoje nustatytu greičiu, elgdamasis pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra artėdamas prie ištisinės linijos, skiriančios važiuojamąsias dalis ir draudžiančios eismą priešingos krypties eismo juostoje, apie kurią jis buvo įspėtas artėjimo linija, ir matydamas, jog lenkimo manevro jis nebaigs iki ištisinės linijos, turėjo galimybę saugiai sugrįžti į savo eismo juostą ir nebetęsti lenkimo.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 4-12), pridedamos skaitmeninės laikmenos, kurioje užfiksuotos eismo įvykio vietos nuotraukos, matyti, jog automobilis IVECO 440 E42TP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe FRUEHAUF TF 34 C1 TIRUNER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio rastas už sankryžos su šalutiniu keliu į Slavinčiškį, priekiu įvažiavęs į kairį griovį sunkvežimio važiavimo kryptimi, 4,6 m atstumu nuo vilkiko priekinio dešinio rato bei 4,0 m atstumu nuo galinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto automobilio važiavimo kryptimi, puspriekabė – 2,5 m atstumu nuo pirmosios ašies dešinio rato, 2,2 m atstumu nuo vidurinės ašies dešinio rato bei 1,8 m atstumu nuo galinės ašies dešinio rato iki važiuojamosios dalies krašto. Prie automobilio IVECO priekinio dešinio kampo, kairiuoju įsirėmęs į automobilio IVECO priekinį dešinį kampą, priekiu pasuktas į kairę šalikelę, 5,5 m atstumu nuo priekinio dešinio rato bei 3,1 m atstumu nuo dešinio galinio rato iki važiuojamosios dalies kairiojo krašto (Rokiškio kryptimi) stovi automobilis CITROEN BX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje fiksuoti dvigubi, pagrindinio kelio važiuojamojoje dalyje, 19,3 m atstumu kelio išilgine kryptimi stabdymo pėdsakai, prasidedantys 1,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (dešinės pusės), ir besitęsiantys kelkraščiu ir dalinai važiuojamąja dalimi iki puspriekabės užpakalinės ašies dešinio krašto. 10 m atstumu nuo stovinčios puspriekabės užpakalinės ašies dešinio rato kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiūrint Rokiškio link) 3,0 m ilgyje ir 1,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto yra išsibarsčiusios plastmasinės nuolaužos. Pagrindinio kelio važiuojamoji dalis paženklinta brūkšnine ženklinimo linija 1.6, siaura ištisine linija 1.1, siaura brūkšnine linija 1.7, šalutiniame kelyje prieš sankryžą su pagrindiniu keliu stovi kelio ženklas 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Iš transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, jog: automobiliui CITROEN BX (T. 1, b.l. 13-15) sudaužytas priekinio lango stiklas, kairės pusės abiejų durelių stiklai, stoglangis, deformuotas automobilio stogas, priekinis kairysis sparnas, priekinės ir užpakalinės kairiosios durelės, kairysis slenkstis, užpakalinis kairysis sparnas, nusimontavusi priekinio dešinio rato padanga; automobiliui IVECO (T. 1, b.l. 16-17) sulaužytas priekinis bamperis, sulankstytos priekinės grotelės, apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, vairuotojo kabinos laipteliai, išdužę priekinis dešinys žibintas, posūkio rodiklis ir rūko žibintas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G688/05 (05) (T. 1, b.l. 19-20) matyti, jog D. P. apžiūros metu nustatytas kairio peties sąnario sumušimas ir kairio raktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto susimušant veidą, kairį peties sąnarį į automobilio salono vidaus dalis eismo įvykio metu, D. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sąnario sumušimo ir raktikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (T. 1, b.l. 32-33), pridedamos vaizdajuostės matyti, jog D. P. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus, atliekant šį veiksmą matyti, jog prieš sankryžą yra kelio ženklas 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, važiuojamoji dalis paženklinta ženklinimo linija 1.6. „Artėjimo linija“, prieš sankryžą – ištisinė siaura linija 1.1. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1701(05) (T. 1, b.l. 47-55) matyti, jog tyrimą atlikęs specialistas Z. P. priėjo šias išvadas: automobilio-vilkiko IVECO 440 E42TP (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF TF 34C1 TIRUNER važiavimo greitis prieš stabdymą įvykio vietoje buvo nemažesnis kaip 53 km/h.; susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje automobilio-vilkiko IVECO 440 E42TP (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF TF 34C1 TIRUNER vairuotojas, apie 80km/h greičiu lenkdamas automobilį CITROEN BX ir pastarojo vairuotojai sankryžoje pradėjus sukti į kairę, neturėjo techninės galimybės stabdymo būdu išvengti susidūrimo su automobiliu CITROEN BX; eismo įvykis techniniu požiūriu nebūtų įvykęs, jei automobilio – vilkiko IVECO 440 E42TP (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF TF 34C1 TIRUNER vairuotojas nebūtų vykdęs priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio CITROEN BX lenkimo kelio ruože prieš sankryžą su šalutiniu keliu į Slavinčiškį, kuriame važiavimas priešingos krypties eismo juosta buvo draudžiamas ištisine ženklinimo linija 1.1, apie kurią jis buvo įspėtas ženklinimo linija 1.6.; pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo automobilio- vilkiko IVECO 440 E42TP (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF TF 34C1 TIRUNER vairuotojo K. M. vykdymas priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio CITROEN BX lenkimas kelio ruože prieš sankryžą su šalutiniu keliu į Slavinčiškį, kuriame važiavimas priešingos krypties eismo juosta buvo draudžiamas ištisine ženklinimo linija 1.1, apie kurią vairuotojas buvo įspėtas ženklinimo linija 1.6, prasidedančia apie 150 m atstumu prieš sankryžą; tuo atveju, jei jis lenkimą pradėjo dar prieš važiuojamosios dalies ženklinimo linijos 1.6 pradžią, vairuotojas K. M., matydamas, kad nespės atlikti lenkimo manevro iki ištisinės ženklinimo linijos, privalėjo nutraukti lenkimą ir grįžti į savo eismo juostą; automobilio CITROEN BX vairuotoja D. P. susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje, artėdama pagrindiniu keliu prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje ji turėjo pasukti kairėn, privalėjo iš anksto prieš manevrą įjungti kairiojo posūkio signalą, pasitraukti prie ženklinimo linijos 1.1, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir, prieš pradėdama sankryžoje sukti į kairę, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, (signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, KET 132 punkte nurodyta nuostata, sukti į kairę taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, jos vairuojamas automobilis neatsidurtų priešpriešinėje eismo juostoje); automobilio IVECO 440 E42TP (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF TF 34C1 TIRUNER vairuotojo vykdytas priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio CITROEN BX lenkimas kelio ruože prieš sankryžą su šalutiniu keliu į Slavinčiškį, kuriame važiavimas priešingos krypties eismo juosta buvo draudžiamas ištisine ženklinimo linija 1.1, apie kurią jis buvo įspėtas ženklinimo linija 1.6, techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Ta aplinkybė, kad automobilio CITROEN BX vairuotoja D. P. sankryžoje pradėjo sukti kairėn, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Iš įtariamojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolo (T. 1, b.l. 140-147) matyti, jog šis kaltu pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. kovo 18 d., vairuodamas krovininį automobilį IVECO 440 E42TP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keturių vilkikų kolonoje važiavo iš Lenkijos į Maskvą per Lietuvos teritoriją, pradėjo priešais jį ta pačia kryptimi arčiau dešinio važiuojamosios dalies karšto važiuojančio CITROEN markės automobilio lenkimą, kai šis staiga išvažiavo į kairę, neparodydamas posūkio, pradėjo manevrą į šalutinį kelią, esantį kairėje kelio pusėje; kad išvengtų susidūrimo su lengvuoju automobiliu, jis pradėjo stabdyti, tuo pat metu sukdamas vairą į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, ir jo vairuojamas automobilis IVECO priekine dešiniąja puse trenkėsi į kairiąją priekinę lengvojo automobilio dalį. Iš papildomo eismo įvykio vietos plano (T. 2, b.l. 147) matyti, jog artėjimo linija 1.6 yra 110,7 m atstumu iki siauros ištisinės linijos 1.1, šios linijos ilgis yra 45,0 m, nuo šios linijos iki sankryžos važiuojamoji dalis pažymėta ženklinimo linija 1.7, kurios ilgis yra 12,9 m, 120 m atstumu nuo sankryžos dešinėje kelio pusėje vilkiko ir automobilio judėjimo kryptimi stovi kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis K. M., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu sukeltų sužalojimų kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata. K. M. pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 52, 53, 161 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas laikytis kelio ženklo ir kelio važiuojamosios dalies ženklinimo linijų reikalavimų, nevažiuoti priešpriešinio eismo juosta, kuria buvo draudžiamas važiavimas ištisine linija, apie kurią jis buvo įspėtas brūkšnine ženklinimo linija, nesilaikė šių reikalavimų bei 2005 m. kovo 18 d., apie 14 val. 30 min., Lietuvos Respublikoje, Kupiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 60 kilometre, Slavinčiškio kaimo ribose, vairuodamas transporto priemonę, artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos ir lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, vairuojamą D. P., nebaigė lenkimo manevro iki siauros ištisinės linijos, apie kurią jis buvo įspėtas ženklinimo linija, o tęsė lenkimą kelio ruože, kur važiavimas priešingos krypties eismo juosta buvo draudžiamas, dėl to atsitrenkė į D. P. vairuojamą automobilį, dariusį posūkio manevrą sankryžoje į kairę, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl kairio peties sąnario sumušimo ir raktikaulio lūžio nesunkiai buvo sutrikdyta D. P. sveikata, todėl K. M. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai – kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurių įvykio eismo įvykis, kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, jog K. M., laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir matydamas, jog nebaigs lenkimo manevro iki siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančios važiuoti kairiau nuo šios linijos, turėjo galimybę saugiai sugrįžti į savo eismo juostą ir nebetęsti lenkimo. Tačiau taip pat nustatyta, jog automobilio CITROEN BX vairuotoja D. P. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53, 145, 199 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra taip pat būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį privalėdama įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje, 2005 m. kovo 18 d., apie 14 val. 30 min., Lietuvos Respublikoje, Kupiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 60 kilometre, Slavinčiškio kaimo ribose, vairuodama automobilį CITROEN BX ir keisdama kryptį – sukdama sankryžoje į kairė iš pagrindinio kelio į šalutinį, neįsitikino, kad tai yra saugu, bei nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui IVECO 440 E42TP su puspriekabe FRUEHAUF TF 34 C1 TIRUNER, vairuojamam K. M., ir su juo susidūrė. Pripažįstama, kad abiejų vairuotojų, tiek K. M., tiek D. P. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, kadangi jei nors vienas iš jų būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų (K. M. nevažiavęs eismo juosta, kuria eismas yra draudžiamas, o D. P. prieš sukdama į kairę įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu ir niekas jos nelenkia), nebūtų buvę ir paties eismo įvykio. Teismas atmeta kaltinamojo K. M. paaiškinimus, jog nukentėjusioji pradėjo posūkio manevrą prieš pat jo automobilį, nerodydama kairio posūkio signalo, kadangi nukentėjusioji, liudytojas V. Š. parodė, jog nukentėjusioji posūkį rodė iš anksto, dar prieš sankryžą, K. M. privalėjo matyti, jog nukentėjusioji pasiruošusi manevrui į kairę ir atitinkamai elgtis, o ne tęsti lenkimo manevrą. Antra vertus, K. M. neturėjo teisės važiuoti šia juosta apskritai, nežiūrint į tai, kad pats lenkimas savaime nebuvo draudžiamas (pagal eismo įvykio metu galiojusias Kelių eismo taisyklių 184.1 punktą, lenkimo manevras pagrindiniame kelyje nebuvo draudžiamas), tačiau eismas šioje juostoje, tame kelio ruože, buvo uždraustas kelio ženklinimo linijomis, šias linijas (tiek įspėjamąsias, tiek draudžiančiąsias eismą kairiau nuo šios linijos) kaltinamasis galėjo ir privalėjo matyti ir atitinkamai elgtis (mažinti greitį, nutraukti lenkimą ir grįžti į savo eismo juostą), tai, kad jis galėjo padaryti saugiai, nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, patvirtino ekspertas teismo posėdžio metu. Kaltinamojo advokato teiginiai, jog nėra duomenų, kad važiavimo juosta buvo pažymėta ženklinimo linijomis, nepagrįsti – eismo įvykio vietos plane, nubraižytame netrukus po eismo įvykio, linijos yra pažymėtos, iš nuotraukų matyti, kad kelio važiuojamoji dalis sausa, neužnešta sniegu. Kaltinamojo teiginius, jog nukentėjusioji nerodė kairio signalo posūkio, darė manevrą prieš pat jo automobilį, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Taip pat teismas kritiškai vertina ir nukentėjusiosios parodymus, jog ji prieš sukdama įsitikino, kad jos niekas nelenkia, kadangi pagal įvykio vietoje užfiksuotus automobilio IVECO 440 E42TP stabdymo pėdsakų pradžią, specialisto išvadą, eksperto parodymus, akivaizdu, kad K. M. vairuojamas automobilis buvo priešingos krypties eismui skirtoje juostoje ir darė lenkimo manevrą. Kadangi nukentėjusioji teigia, kad pačio eismo įvykio – kontakto su vilkiku nepamena, manoma, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (liudytojas T. S. parodė, jog moteris buvo be sąmonės), D. P. nevisiškai atsimena įvykio aplinkybes ir neprisimina, ar ji prieš pat posūkio manevrą ji įsitikino, kad tai daryti yra saugu, ar ne. Iš kaltinimo šalinamas Kelių eismo taisyklių 181 str. punkto reikalavimo pažeidimas, kadangi prokurorė, keisdama kaltinimą ir aprašydama veiką, neaprašė, kuo pasireiškė šio reikalavimo pažeidimas: nors kaltinimo pradžioje, kurioje prokurorė išdėstė reikalavimus, kaip turėjo elgtis vilkiko vairuotojas šioje susiklosčiusioje situacijoje, tarp jų nurodė ir Kelių eismo taisyklių 181 str. reikalavimo esmę, tai yra draudimą lenkti, jei priekyje važiuojantis asmuo rodo kairiojo posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, tačiau aprašydama pačią kaltinamojo veiką nenurodė, kaip pasireiškė to punkto pažeidimas, iš aprašymo tik aišku, jog kaltinamasis yra kaltinamas pažeidęs kelių ženklinimo reikalavimus, o ne lenkimo. Šis punkto pašalinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.
Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam K. M. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas kelių eismo saugumas, į kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), į pačios nukentėjusiosios neatsargumą ir padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus; į kaltinamojo asmenybę: duomenų, kad būtų teistas, baustas administracine tvarka, nėra, dirbantis, pagal apklausos metu nurodomus duomenis, uždirba apie 4000 zlotų, nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti baudą, sankcijos ribose. Atsižvelgus į tai, jog jo darbas yra susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu, į nusikalstamos veikos sunkumą, padarytų pažeidimų pobūdį, kaltės formą, nežiūrint į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, netaikomas.
Nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 71-73), kuriuo iš kaltinamojo K. M., bendrovės TRANSBUD-KATOWICE S.A. ir TRANSBUD-KATOWICE S.A. ir POWSZECHNY ZAKŁAD UBESPECZEŃ S. A. prašo priteisti 2593,46 Lt turtinės žalos bei 118 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro 1066,66 Lt netektų pajamų dėl laikino nedarbingumo (nedirbo 67 dienas), 200 Lt išlaidų gydytojų konsultacijoms ir gydymui bei šeimos narių lankymuisi jai besigydant stacionare, 68,80 Lt išlaidų vaistams, 1118,00 Lt išlaidų konsultacijoms žalos atlyginimo klausimams. Neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas – gydantis namuose nuolat kankino galvos skausmas ir svaigimas, skaudėjo sužalotas veidas, dėl patirtų traumų buvo sunku judėti, labai greitai pavargdavo, buvo sunku susikaupti, sutriko atmintis, nors iki įvykio buvo sveika ir savarankiška. Teigia, jog šis eismo įvykis sukrėtė jos artimuosius – 10, 11 ir 16 metų vaikus, kurie labai jaudinuosi dėl savo motinos sveikatos, tai atsiliepė ir jos pačios sveikatai. Be to, po įvykio buvo sunku užmigti, užmigusi sapnuodavo košmarus, patapo irzlesnė, uždaresnė, be pagrindo supykdavo. Po eismo įvykio beveik pusantro mėnesio negalėjo dirbti savo darbo (dirbo vyr.finansininke UAB „Slavita“), nuolat jaudinosi, kad laikui bėgant nyksta jos kvalifikacija ir įgūdžiai, bijojo, jog dėl sutrikusios atminties ateityje gali netekti iki traumos turėto darbo. Be to, po eismo įvykio ilgą laiką bijojo vairuoti transporto priemonę, pradėjusi vairuoti patiria stresą, vairuoja įsitempusi, kiekvienas lenkiantis automobilis kelia jai baimę, po vairavimo jausdavosi labai pavargusi ir išsekusi. Teisiamajame posėdyje iš esmės ieškinį palaiko, patvirtino ieškinyje išdėstytus teiginius, tik papildė, kad dalį - 664,02 Lt, negautų pajamų atlygino draudimo bendrovė UAB DK PZU LIETUVA. Ieškovės atstovė advokato padėjėja D. Andrijauskienė taip pat ieškinį palaiko, ir prašo šią sumą priteisti solidariai iš ieškinyje įvardintų atsakovų, taip pat pateikė ir 500 Lt pinigų priėmimo kvitą bei prašo šią sumą taip pat priteisti. UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą (T. 2, b.l. 134-135), kuriame nurodė, jog nukentėjusiosios ieškinys, pareikštas kaltinamajam, darbdaviui ir draudikui neatitinka LR BPK 109 str. reikalavimų, nes ši norma numato žalos atlyginimo reikalavimą iš kaltinamojo arba iš už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingų asmenų, o ne iš visų asmenų. Bendrovė atsiliepime nurodo, jog nesutinka dėl nukentėjusiosios nurodomos turtinės žalos: ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas už 2006-02-24 iki 2006-03-14 yra nepagrįstas, nes VDSFV Kupiškio skyrius pateikė duomenis, jog laikinasis nedarbingumas nuo 2006-02-04 iki 2006-03-14 yra nesusijęs su eismo įvykio metu patirta trauma; 208,80 Lt gydymo išlaidos ir 200 Lt kelionės išlaidos yra nepagrįstos įrodymais, todėl draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo atlyginti patirtą žalą. Dėl tokio dydžio pareikšto neturtinės žalos reikalavimo taip pat nesutinka, nurodo, jog pagal eismo įvykio metu galiojusią 2004-03-27 LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-2041 redakcijos 11 str. 1 d. draudimo suma negali viršyti 500 000 eurų, iš jų neturtinės žalos dydis negali būti didesnis nei 500 eurų,) iš PZU S. A. negalėtų būti priteisiama neturtinės žalos didesnė suma nei 500 eurų. Kadangi transporto priemonės, kuria eismo įvykį sukėlė K. M., apdraustos Lenkijos Respublikoje, draudimo suma yra 350 000 eurų, atsižvelgus į ieškovės nurodomas Trečiosios direktyvos 90/232EEB nuostatas, turėtų būti taikoma Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys žalos atlyginimą ir numatantys didesnę nukentėjusiojo apsaugą, kadangi draudimo suma – 500 000 eurų, numatyta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra didesnė nei pagal Lenkijos Respublikos įstatymus numatytą 350 000 eurų draudimo sumą asmeniui. Tuo pačiu draudimo bendrovė savo atsiliepime nurodė, jog atsižvelgus į eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios patirtas pasekmes, neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Nustačius, kad nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ji turi teisę reikšti reikalavimą tiek į turtinės, tiek į neturtinę žalos atlyginimą (LR CK 6.245 str. – 6.255 str.). Nukentėjusiajai pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.), kadangi civilinio ieškinio dydžio negalima apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima išspręsti civilinio ieškinio. Šioje byloje nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas Lenkijos Respublikos pilietis, vairavęs darbdavio transporto priemonę, kuri buvo apdrausta Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos. Remiantis LR CK 1.44 str. numato, jog reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatyta, jog deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę, o 15 straipsnyje pažymėta, jog Konvencija neturi pirmumo prieš kitas tarptautines sutartis. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiame eismo įvykyje dalyvavo Lenkijos pilietis, taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos ir Lenkijos 1993 m. sausio 26 d. dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose. Remiantis šios sutarties 38 str., atsakomybę už žalą, atsiradusią ne iš sandorinių santykių, yra taikoma pagal Susitarančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas, esantis prievolių priežastimi, įstatymas. Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi LR CK 1.37 str. 6 d., kur numatyta, jog draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Pagal byloje esantį ieškinį matyti, kad reikalavimas yra reiškiamas Lenkijos Respublikoje registruotai draudimo įmonei, sudariusiai draudimo sutartį su Lenkijos Respublikoje registruota įmone, todėl turėtų būti aiškinamasi, kokia apimtimi ši draudimo bendrovė atsako už kaltinamojo, vairavusio transporto priemonę, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje, veiksmus. Baudžiamojoje byloje yra pateikta draudimo sutartis tarp kaltinamojo tuometinio darbdavio TRANSBUD-KATOWICE S.A. bei draudimo bendrovės POWSZECHNY ZAKŁAD UBESPECZEŃ S. A, šioje sutartyje nurodoma, kad garantinė suma dėl žalos asmeniui yra 350 000 eurų, turtinė žala – 200 000 eurų. Kaip matyti iš pateikto draudimo poliso, jis yra sudarytas remiantis bendrosiomis draudimo taisyklėmis, patvirtintomis PZU S.A. valdybos sprendimu. Nepateiktus šių taisyklių, kurių pagrindu sudarytas draudimo polisas, ir jų neišanalizavus, teismui nėra aišku, ar draudikas prisiėmė visą atsakomybę už padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis yra draudiminis ir pan., taip pat ar ši suma nėra mažesnė nei Lietuvos Respublikoje įvykio dieną numatytą maksimalią draudimo išmoką (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 11 str. 1 d.) Atsakovo atstovės UAB DK „PZU Lietuva“ teiginiai, jog nurodoma 500 000 eurų suma Lietuvos teisės aktuose yra didesnė nei už transporto priemonės draudimo sutartyje nurodomą 350 000 eurų, nepagrįsti, kadangi ne vien tik dydis apsprendžia, ar ši suma yra palankesnė ieškovui, ar ne, tokią išvadą galima padaryti tik susipažinus su visais duomenimis ir išanalizavus norminius aktus. Nesant šių duomenų, taip pat neišsiaiškinus, kokiu pagrindu VDFV Kupiškio skyrius draudimo bendrovei pateikė duomenis, jog laikinasis nedarbingumas nėra susijęs su eismo įvykio metu patirta trauma, teismas negali išspręsti civilinio ieškinio šioje byloje neatidėjęs bylos nagrinėjimo.
Vaizdajuostė, skaitmeninė laikmena, esančios prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamos policijai (LR BPK 91 str., 94 str. 5 p., 95-96 str.).
Iš kaltinamojo yra išieškomos nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos bylos nagrinėjimo metu (LR BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., 433-439 str., teismas
n usprendžia:
K. M. (K. M.), a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 25 MGL, arba 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Nukentėjusiajai D. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš K. M. (K. M.), a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.
Prie bylos esančią vaizdajuostę, skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatui
Nuosprendį nukentėjusioji, jos atstovė, civilinio atsakovo atstovas, kaltinamojo gynėjas per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali apskųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodami skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams.