- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-234-45/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Brazys (pirm.), Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- Č. Š.
- Atsakovas
- G. J., K. J.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 40.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. liepos 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0825-362/2007 pagal ieškovo Č. Š. ieškinį atsakovams G. J. ir K. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Č. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. J. ir K. J. 5000 litų skolą, 1414,33 litus palūkanų, 5 procentų palūkanas, paskaičiuotas nuo 5000 litų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove G. J. 1998 m. birželio 18 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei paskolino 10 000 Lt iki 1998 m. spalio 1 d. Tos pačios dienos namine sutartimi atsakovė G. J. įsipareigojo, kad skolą grąžins jos sutuoktinis K. J.. 1999 m. vasario 5 d. atsakovė grąžino 3000 litų, o 1999 m. kovo 16 d. – 2000 litų, todėl negrąžinta liko 5000 litų skolos.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai G. J. ir K. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad visa pasiskolinta suma yra grąžinta ieškovui 1999 metų pavasarį, ieškovas žadėjęs 1999 m. kovo 16 d. paskolos raštelį sunaikinti ir šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Ieškovas su atsakovais bendravo kaip su giminaičiais ir jokių reikalavimų grąžinti skolą anksčiau nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Č. Š. iš atsakovės G. J. 5000 Lt skolos, 1250 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos 2007 m. vasario 24 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 183,75 Lt žyminio mokesčio, 190,96 Lt už gynėjo pagalbą, 11,30 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 183,36 Lt kelionės išlaidų ir valstybei 10,23 Lt teismo išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; iš ieškovo Č. Š. priteisė atsakovui K. J. 500 Lt teismo išlaidų gynėjo pagalbai. Teismas sprendime nustatė, kad paskutinis terminas paskolai pagal 1998-06-18 paskolos raštelį grąžinti buvo 1999-05-01, todėl paskolos grąžinimas turėjo būti įformintas pagal tuo metu galiojusio LR CK 244 straipsnio reikalavimus, t.y. kreditorius turėjo išduoti pakvitavimą, o skolininkas jo pareikalauti, grąžinti skolos dokumentą, padaryti jame įrašą. Teismas konstatavo, kad nepateikta nė vieno įstatymo numatyto įrodymo apie prievolės įvykdymą, todėl laikė, jog prievolė įvykdyta nebuvo, ir ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai dėl skolos grąžinimo yra prieštaringi, o skolos grąžinimo fakto nepatvirtino nė vienas liudytojas. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, priteisė palūkanas už penkerius metus ir, vadovaudamasis LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo 2007 01 24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas ieškovo reikalavimą skolą ir palūkanas priteisti iš atsakovų G. J. ir K. J. solidariai, teismas atkreipė dėmesį, kad naminė sutartis, kurioje atsakovė G. J. nurodo, jog jos nelaimės atveju skolą grąžins jos vyras, yra pasirašyta tik G. J., joje neįvardinta šalis, kuri įsipareigotų grąžinti skolą, nėra nei tos šalies, nei ieškovo parašo, todėl tokios sutarties teismas nelaikė nei laidavimu, nei garantija. Teismas nustatė, kad įtraukti K. J. kaip solidariai atsakingą asmenį nėra pagrindo, ieškinio reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas iš atsakovų solidariai atmetė ir priteisė atsakovui K. J. iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino ieškovo turėtas išlaidas kelionėms į teismą ir bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje yra patenkintas ieškovo Č. Š. ieškinys atsakovės G. J. atžvilgiu, priimti naują sprendimą ir ieškovo Č. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo Č. Š. atsakovei G. J. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog nebuvo pateikta nė vieno įstatymo numatyto įrodymo apie prievolės įvykdymą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams; ieškovas nuo 1999-05-04 iki 2007-01-16 jokių pretenzijų dėl skolos ir palūkanų nereiškė; atsakovė yra ieškovo giminaitė ir, pasikliaudama ieškovo padorumu, nereikalavo iš ieškovo pakvitavimo apie skolos grąžinimą; liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ieškinys dėl palūkanų priteisimo turi būti atmestas, nes skola yra grąžinta ir praleistas ieškininės senaties terminas; teismas neteisingai įvertino ieškovo turėtas teismo ir kelionės išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Č. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti išlaidas turėtas atsiliepimo paruošimui. Atsiliepime nurodoma, kad paskutiniojo pakvitavimo dėl 2000 Lt grąžinimo su nurodymu, kokia skolos dalis likusi nesumokėta, buvimas pas ieškovą patvirtina, jog apeliantė prievolės neįvykdė, todėl teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė skolos grąžinimo aplinkybių neįrodė, liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, galutinio skolos grąžinimo fakto nepatvirtino nei vienas liudytojas; teismas teisingai priteisė palūkanas už penkerius metus ir bylinėjimosi bei kelionės išlaidas. Ieškovas taip pat prašė priteisti 200 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais. Ieškovas Č. Š. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdžius išlaidas bei pateikė išlaidas patvirtinančius kvitus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d., 2d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Č. Š. prašo priteisti 5000 litų skolą, nes 1999 m. kovo 16 d. pakvitavimu numatytu terminu - 1999 m. gegužės 1 d. skola negrąžinta. Tokio reikalavimo patvirtinimui pateikta 1998 m. birželio 18 d. paskolos sutartis ir 1999 m. vasario 5 d. bei 1999 m. kovo 16 d. pakvitavimai apie dalinį skolos grąžinimą.
Civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. 1964 metų redakcijos CK 244 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu. CK 244 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas visą skolos įvykdymą, grąžina skolininkui skolos dokumentą. Tai reiškia, kad paskolos sutarties, sudarytos raštu, įvykdymą reikia patvirtinti atitinkamais dokumentais. Jeigu skolininkas yra išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius priėmęs įvykdymą turi jį grąžinti skolininkui. Kai dėl kokių nors priežasčių kreditorius dokumento neturi, tai turi skolininkui išduoti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Taip pat pakvitavimą gali atstoti užrašas grąžinamajame skolos dokumente (CK 244 str. 2-4 dalys).
Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nepateikė, tačiau skolos dokumentą – paskolos sutartį ir 1999 m. kovo 18 d. pakvitavimą su įrašu, kad pagal minėtą sutartį liko negrąžinti penki tūkstančiai litų ir palūkanos, pateikė ieškovas. Atsakovės teiginiai, kad ji suteiktą paskolą grąžino, nėra paremti jokiais tinkamais įrodymais. Byloje apklausti liudytojai nematė, kaip buvo perduoti 5000 litų. Tai, kad galutinis paskolos grąžinimas nebuvo įformintas rašytine forma, atsakovė aiškina tarp šalių esančiais giminiškais santykiais ir pasitikėjimu ieškovo padorumu. Atkreiptinas dėmesys, kad artimų giminiškų santykių buvimas nesukliudė šalims tiek paskolos sutartį, tiek paskolos grąžinimą dalimis 1999-02-05 bei 1999- 03-16 įforminti rašytine forma, todėl atsakovės aiškinimas, kad grąžinimas nebuvo įformintas rašytine forma dėl giminystės ir pasitikėjimo, nėra pakankamai įtikinamas. Tai rodo, kad prievolė neįvykdyta, nors ir pasibaigė numatytas skolos grąžinimo terminas. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, vadovavosi šalių pateiktais įrodymais, civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad atsakovė G. J. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji skolinį įsipareigojimą būtų padengusi.
Apeliantės argumentas, kad ieškinys dėl palūkanų priteisimo turi būti atmestas, nes skola grąžinta ir praleistas ieškininės senaties terminas, nepagrįstas. Šioje byloje prievolė yra atsiradusi iš paskolos sutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pažeidė piniginę prievolę, ji naudojasi ieškovo pinigais, todėl privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas iki prievolė bus visiškai įvykdyta (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 1.125 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą palūkanoms išieškoti, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės įstatymo nustatyto dydžio (penkių procentų) metines palūkanas nuo 5000 litų sumos, kurią atsakovė pradelsė sumokėti.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai įvertino ieškovo turėtas teismo ir kelionės išlaidas. Kelionės į teismo posėdžius išlaidos yra pagrįstos dokumentais; kitos metodikos, pagal kurią būtų skaičiuojamos kelionės išlaidos, apeliantė nenurodė, todėl kolegijos nuomone, bylinėjimosi išlaidos yra įrodytos ir priteistos laikantis CPK 88 ir 93 straipsnių reikalavimų.
Remiantis išdėstytu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija priteisia iš apeliantės ieškovo turėtas išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimui –200 litų ir 184 litus kelionės išlaidų – viso 384 litus (b.l. 94, 103, 104 ), tai pat 7,08 litus valstybei teismo turėtų išlaidų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92 , 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Č. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. J. ( a/k (duomenys neskelbtini) 384 ( tris šimtus aštuoniasdešimt keturis ) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovės G. J. ( a/k (duomenys neskelbtini) 7,08 ( septynis litus aštuonis centus) Lt pašto išlaidų valstybei.