Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui M. B. dėl mirusios jo sutuoktinės L. B. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – darbovietės administracijai, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) M. B. ir L. B. sudarė santuoką. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, L. B. vardu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini). L. B. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi davė leidimą M. B. atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti 2015 m. rugsėjo 27 d. mirusios jo motinos L. B. palikimą. Niekam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, jos palikimas pereina valstybei, atstovaujamai ieškovės VĮ Turto banko.

Taip pat nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. ieškovė kreipėsi į Akmenės rajono 2–ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po L. B. mirties, tačiau notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, motyvuodamas tuo, kad turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pažymėjo, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimą bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalys ir jos bus įregistruotos registruose.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.49 straipsnio 1 dalyje ir 3.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsižvelgus į pateiktus byloje įrodymus bei nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, ieškinys tenkintinas, nustatant, jog sutuoktiniai M. B. ir L. B. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki L. B. mirties, valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), bei L. B. iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio buto su rūsiu, o jos sutuoktiniui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso kita ½ dalis buto.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad sutuoktiniai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki L. B. mirties (duomenys neskelbtini), valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos mirties momentu (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), buvusio bendrąja jungtine nuosavybe su pergyvenusiu sutuoktiniu M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.