Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo atsakovės UAB „Vaifina“ prieštaravimus dėl 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Natūralus pluoštas“ ieškinį atsakovei UAB „Vaifina“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-30 preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 17 498,81 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 547 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, formą buvo informuota tinkamai, tačiau prašymų iš pastarosios iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovės atstovei neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovės atstovui (CPK 246 str. 1 d.).

Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė pateikė prieštaravimus, taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai pažeisti nebuvo, šaliai buvo suteikta teisė komentuoti dėl ginčijamo preliminaraus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tikslu užtikrinti operatyvų procesą, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant. CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. įtvirtina šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, ir kt. CPK 8 str. įpareigoja asmenis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą.

2020 m. lapkričio 30 d. preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 21 d. sudarė Pluoštinių kanapių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2019-03-21/2 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo užauginti ir parduoti pluoštines kanapes, o pirkėja (ieškovė) įsipareigojo nupirkti atsakovės užaugintas pluoštines kanapes. Sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo pateikti atsakovei sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą ją kredituojant, esant poreikiui kredituoti trąšomis, sumokėti atsakovei kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad atsakovė iš pradinės kreditorės UAB „Agrosfera“ įsigijo kanapinių sėklų pagal 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASF190503, 2019 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASF190622, 2019 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASF 190704 už bendrą 35 632,38 Eur sumą. 2020 m. balandžio 29 d. tarp ieškovės, atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Agrosfera“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei 35 632,38 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu. Nustatyta, kad nurodytą įsiskolinimą atsakovė pripažino (tai patvirtina atsakovės vadovės parašas ant Reikalavimo perleidimo sutarties). Šalių pasirašytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, taip pat 2020-10-19 skolų suderinimo aktas ir įsiskolinimo dydžio suvestinė patvirtina, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 17 498,81 Eur.

Atsakovė iš esmės nesutiko su preliminariu teismo sprendimu tuo pagrindu, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, dėl ko atsakovė patyrė 38 772,08 Eur nuostolių. Dėl šių aplinkybių atsakovė CK 6.46 str. 2 d. pagrindu sustabdė prievolės vykdymą; pasak atsakovės, ieškovės sukeltų nuostolių suma (38 772,08 Eur) yra didesnė negu atsakovės neapmokėta pluoštinių kanapių sėklos kainos dalis (17 498,81 Eur), o kadangi abi ginčo šalys turėjo priešpriešinių piniginių reikalavimų vienas kitos atžvilgiu, atsakovė pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą - atsiskaityti už pluoštinių kanapių sėklą.

Pažymėtina, kad 2021-02-09 nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas sustabdė šią civilinę bylą, nes ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad įvykdė savo prievolę tinkamai pagal sutartį ir pateikė sėklą atsakovei, kuri už ją nesumokėjo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė teigė, jog užaugino ir pardavė pluoštines kanapes, tačiau ieškovė jų laiku nenupjovė ir dėl šio sutarties pažeidimo atsakovė patyrė nuostolius.

Sprendžiant dėl atsakovės teiginių pagrįstumo, o būtent, kad ieškovė laiku neįvykdė 2019 m. kovo 21 d. Pluoštinių kanapių pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtos pareigos iki 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikti žaliavos nupjovimo ir supresavimo paslaugą, be to, supresavo per šlapias pluoštines kanapes, o tai lėmė derliaus dalies praradimą ir atsakovės nuostolius, - svarbu pažymėti, kad byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė įsigijo atsakovės užaugintų kanapių dalį 2020 m. balandžio 29 d., tai patvirtina Žaliavos priėmimo aktai. Kita kanapių dalis buvo parduota ieškovei 2020 m. rugpjūčio 21 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi. Byloje konstatuota, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 19 d. skolų suderinimo aktais atsakovė patvirtino, kad yra skolinga ieškovei 17 498,81 Eur. 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. liepos 23 d. Žaliavos priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei 370 ryšulių kanapių, t. y. visą kanapių ryšulių kiekį, kuris buvo perduotas atsakovei saugoti. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui utilizavimo aktų, o pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamos faktui nustatyti, kokia žaliava ir koks jos kiekis buvo išmesti (CPK 178 str.).

Tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismai savo 2021-07-28 sprendime ir 2022-06-21 nutartyje konstatavo, kad ieškovė supirko visą pluoštinių kanapių derlių, kuris buvo nuimtas ir perduotas atsakovei 2019 m. spalio 17 d. žaliavos priėmimo-perdavimo aktu prie 2019 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2019-03-21/2; teismai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ne tik galimai patirtų nuostolių fakto, bet nepagrindė ir jų dydžio, taip pat neįrodė, jog patyrė prašomas priteisti negautas pajamas. Vilniaus apygardos teismas 2021-07-28 sprendime civ. byloje Nr. e2-1293-392/2021 konstatavo, kad atsakovė neprarado derliaus ir nuostolių dėl ieškovės veikų nepatyrė, kadangi ieškovė supirko visą atsakovės užaugintą derlių - 370 kitkas, o kanapių svorio skirtumas, susidaręs tarp užfiksuoto žaliavos priėmimo-perdavimo akte ir užfiksuoto PVM sąskaitose-faktūrose, susidarė dėl to, kad kitkos nebuvo tiksliai pasvertos presavimo metu ir kanapių svoris kito dėl džiovimo proceso. Be to, į bylą nėra pateikta kanapių utilizavimo aktų ar kitų aiškių įrodymų patvirtinančių jų utilizavimą. Taip pat apygardos teismas pažymėjo, jog nors atsakovė teigė, kad dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nepasėjo žieminių kviečių ir dėl to negavo 34 137,25 Eur pajamų, - teismas nustatė, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė ankstesniais metais sėjo žiemkenčius, pati savaime neįrodo, kad ir 2019 m. rudenį atsakovė iš tikrųjų ketino juos sėti ir, kad būtent toje žemėje, kurioje buvo auginamos pluoštinės kanapės. Atsakovė neįrodė, kokio dydžio žiemkenčių derlių tikėjosi gauti ir, kad būtent tokio dydžio derlių apskritai buvo objektyviai įmanoma užauginti.

Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2021-07-28 sprendime, kuris įsiteisėjo 2022-06-21, konstatuota, kad atsakovė neįrodė ne tik galimai patirtų nuostolių fakto, bet nepagrindė ir jų dydžio, taip pat neįrodė, jog patyrė prašomas priteisti negautas pajamas. Nurodyti teismo sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Juolab, kad dėl atsakovės galimų nuostolių ir negautų pajamų pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022-06-21 nutartyje, civ. byloje Nr. e2A-337-450/2022. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi, esant byloje aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai, todėl ieškovė neturėjo priešpriešinės pareigos atsakovei. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti CK 6.46 str. 2 d. ieškovės atžvilgiu. 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. liepos 23 d. Žaliavos priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovė perdavė ieškovei 370 ryšulių kanapių, t. y. visą kanapių ryšulių kiekį, kuris buvo perduotas atsakovei saugoti. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui utilizavimo aktų, o pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamos faktui nustatyti, kokia žaliava ir koks jos kiekis buvo išmesti (CPK 178 str.).

CK 6.46 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma (CK 6.58 str. 3 d. ).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (LAT 2009 m. spalio 8 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Danės sala“ v. D. N. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-413/2009).

Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (LAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

Kadangi atsakovė neįvykdė savo prievolės nustatytu terminu atsiskaityti už iš pradinės kreditorės įsigytas prekes, ieškovei iš atsakovės priteisiama 17 498,81 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

Ginčo teisiniai santykiai patenka į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritį. Kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovei iš atsakovės priteisiama 40 Eur kompensacija (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (17 538,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Taip pat remiantis CPK 93 str., 98 str. 2 d., ieškovei iš atsakovės priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 197 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš -viso 647 Eur.

Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 6,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Atmetus atsakovės prieštaravimus, jos patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 270 str., 430 str. 6 d. 1 p.,

nusprendžia:

2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus m. apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Natūralus pluoštas“ ieškinį atsakovei UAB „Vaifina“ dėl skolos priteisimo, palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaifina“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Natūralus pluoštas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 17 498,81 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 81 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 538,81 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 81 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 647 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaifina“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,27 Eur (šešis eurus ir 27 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.