Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-19 · Administracinė byla Nr. I-5747-624/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
I-5747-624/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01021-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Raimondas Blauzdžius, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5747-624/2014(Proceso Nr. 3-62-3-01021-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skunde, kurį patikslino 2013-10-08, prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 sprendimą Nr. (10.1) S-46902; 2) panaikinti VSDFV 2013-07-24 sprendimą Nr. (6.5) I-4998, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 5 041,03 Lt senatvės pensijos nepriemoką už 2010-2011 metus. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius pareiškėjui paskyrė 1 067,78 Lt senatvės pensiją iki gyvos galvos. Paskirta senatvės pensija vėliau buvo perskaičiuota. Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjo senatvės pensija, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis buvo sumažinta. Kadangi jis yra dirbantis pensininkas, jo senatvės pensija buvo sumažinta 2 kartus. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negavo 5041,03 Lt senatvės pensijos, kuri buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, t. y. dėl to, kad jis turi draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas 2013-06-28 su skundu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių ir prašė grąžinti neišmokėtos pensijos dalį. VSDFV Kauno skyrius 2013-07-04 rašte nurodė, kad jo prašymas netenkinamas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2013-07-24 raštu Nr. (6.5) 1-4998 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakė nagrinėti jo skundą nurodydama, kad jis praleido 3 metų terminą, nustatytą iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. Nesutinka su šiuo sprendimu, mano, kad termino paduoti skundą dėl senatvės pensijos nepriemokos nepraleido. Atsakovės savo sprendimuose neginčija jo teisių pažeidimo fakto, tačiau grąžinti pensijos nepriemoką atsisako. VSDFV niekuo nepagrindė teiginio, kad apie ne visos paskirto dydžio pensijos mokėjimą jis sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Nurodo, kad jokio VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimo mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją nei VSDFV teritoriniam skyriui, kurio kompetencijai yra priskirtas tokio sprendimo priėmimas, nei tiesiogiai VSDF valdybai, neskundė, nes apie tai, kad toks sprendimas apskritai buvo priimtas, niekada nebuvo informuotas. Todėl yra visiškai nepagrįsta ir iš esmės klaidinanti, remiantis tokiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, padaryta išvada, kad jis praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Apie jokius Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimus, nustatančius kuria dalimi kas mėnesį sumažinama man paskirta pensija per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ar kokio dydžio senatvės pensijos dalis nebus mokama, niekada nebuvo informuotas. Apie tokius sprendimus net neužsiminė ir Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013-07-04 pažymoje, tokių konkrečiai jo atžvilgiu galimai priimtų sprendimų nenurodė ir skundą nagrinėjusi VSDFV, todėl tokio sprendimo apskundimo termino pareiškėjas nėra praleidęs, nes jis jo atžvilgiu net nėra prasidėjęs. Pažymėjo, kad ilgą laiką po senatvės pensijos paskyrimo papildomai dirbo ir pagrįstai tikėjosi, kad teisė į senatvės pensiją bus valstybės tinkamai saugoma ir ginama. Tačiau nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam, kaip dirbančiam senatvės pensininkui, pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., buvo išmokama ne visa paskirta senatvės pensija, dėl to per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 5 041,03 Lt nepriemoka, kuri iki šiol nėra išmokėta, todėl senatvės pensijos išmokėjimo aspektu valstybės institucijų pareiga yra neįvykdyta ir teisiniai santykiai dėl jos nėra pasibaigę. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Apie savo pažeistas teises sužinojo tuomet, kai buvo paskelbta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai buvo paskelbtas 2012-09-21 ir jis yra teisinis pagrindas kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Analogišką praktiką, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su senatvės pensijos neišmokėjimu formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Taigi, terminas pateikti skundą dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jam tapo žinoma apie jo pažeistas teises, t. y. nuo 2012-09-21. Tik šio Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu jam atsirado teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl to mano, kad termino paduoti skundą dėl pensijos nepriemokos nepraleido. Jei teismas nuspręstų, kad jis formaliai praleidęs terminą kreiptis dėl neteisėtai perskaičiuotos pensijos atstatymo ir piniginių lėšų grąžinimo, šios faktinės aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo paduoti (b. l. 6-9, 40-43).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Pareiškėjui senatvės pensija paskirta VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus (nuo 2012-01-01 – 3 pensijų skyrius) 2008-03-28 sprendimu, pensija pareiškėjo prašymu VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-07 sprendimu buvo perskaičiuota ir paskirta 1 067,78 Lt dydžio pensija iki gyvos galvos. Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., kadangi viršijo nustatytą ribinį dydį, ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012-01-01 A. B. mokama visa paskirto dydžio senatvės pensija, kurios dydis nuo 2011-03-09 yra 1 100,46 Lt, nuo 2012-03-06 – 1 116,16 Lt, nuo 2013-03-09 – 1 211,69 Lt. Šie dydžiai apskaičiuoti įvertinus pareiškėjo papildomai įgytą valstybinio socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos, kuriomis sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, nes įstatymų leidėjas laikėsi iš Konstitucijos kylančių reikalavimų tokį teisinį reguliavimą nustatyti laikinai, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, paisant konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų. Prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios ir nepanaikina teisės aktų galiojimo ab initio. Pareiškėjas A. B., atsižvelgdamas į 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimą, prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 sprendimą ir VSDFV 2013-07-24 sprendimą Nr. (6.5)I-4998 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti 5 041,03 Lt neišmokėtos pensijos dalies nepriemoką už 2010 – 2011 metus. Pažymėjo, kad pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos, atsižvelgiant į įstatymų privalomumo principą. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Dėl neišmokėtos pensijos dalies nurodo, kad neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokant pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančių teisės aktų, kuriais būtų nustatyta laikinai sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Dėl termino skundui paduoti nurodo, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 str. Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Fondo valdybai. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. Pareiškėjas pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėn., taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti duomenis apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir išmokėti pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas kreipėsi 2013-06-28, o į Fondo valdybą 2013-07-18, t. y. praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdyba visiškai pagrįstai 2013-07-24 raštu Nr. (6.5)I-4998 atsisakė nagrinėti A. B. skundą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat yra pažymėjęs, kad Fondo valdybos ir Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskųsti teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-02-19 nutartyje (administracinė byla Nr. A602-167/2013) išaiškino, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, jog šios yra pažeistos. Pareiškėjas su prašymu išmokėti jam 2010-2011 metais sumažintą pensijos dalį į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2013-06-28, o į Fondo valdybą 2013-07-18, t. y. praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, todėl naikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-07-04 sprendimo Nr. (10.1) S-46902 ir Fondo valdybos 2013-07-24 sprendimą Nr. (6.5) I-4998 nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-06-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A5-264/2003) nurodė, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Minėtoje administracinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, jog Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimai neišmokėti pareiškėjui visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimo (paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nuostata neišmokėtai pareiškėjo pensijos daliai negali būti taikoma. A. B. pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie jam mokamą ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją. Taigi, sprendimas mokėti jam ne visą paskirtą senatvės pensiją jau yra įvykdytas. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas netaikytini. Netgi tuo atveju, jei terminas būtų skaičiuojamas pagal pareiškėjo akcentuojamą sužinojimo datą - nuo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo - 2012-09-21 - pareiškėjas yra praleidęs 6 mėnesių skundo padavimo terminą, nurodytą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas apie tai, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos, kuriomis remiantis buvo sumažinta jo senatvės pensija 2011--2012 metais prieštarauja Konstitucijai, sužinojo 2012-09-21, o į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi tik 2013-06-28, t. y. praleidęs 6 mėnesių terminą nuo sužinojimo dienos. Teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, tačiau asmenys savo teises turi ginti nepraleidžiant teisės aktų nustatytų terminų, bei protingumo ir sąžiningumo principų. Netaikant teisės aktuose nustatytų terminų ginant pažeistas teises, valstybėje susiklostytų piktnaudžiavimo savo teisėmis situacija, kai asmenys, skundžia institucijų sprendimus, nepaisydami jokių terminų, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijų (b. l. 24-29).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2013-07-04 raštą Nr. (10.1)3-S-46902 ir įpareigoti skyrių išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo negautą senatvės pensijos dalį, 2013-07-18 skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Pažymėjo, kad pareiškėjas skyriaus 2013-07-04 raštą Nr. (10.1)3-S-46902 nepagrįstai laiko sprendimu. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas - perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį). Skyrius 2013-07-04 informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1)3-S-46902 pareiškėjui paaiškino jo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui į jo sąskaitą banke buvo pervesta 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, jis sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad kreipdamasis į Fondo valdybą 2013-07-18 skundu dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2013-07-24 sprendimu Nr. (6.5)1-4998, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, jo 2013-07-18 skundą teisėtai ir pagrįstai nagrinėti atsisakė bei nurodė, kad iki 2013-08-08 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas Fondo valdybai jokių įrodymų, su skundu kreipėsi į teismą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-02-19 nutartyje (administracinė byla Nr. A-167/2013) išaiškino, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, jog šios yra pažeistos. Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, todėl jo reikalavimui dėl nuo 2010-01-01 neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 metų sausio mėnesio. Taip pat prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 ir 2013-02-19 nutartimis ir, atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus 3 metų apskundimo terminui, bylą nutraukti. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Laikinojo įstatymo 16 str. nustatyta, kad dėl šio įstatymo taikymo neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Kol šie teisės aktai nėra priimti, o lėšos nėra skirtos, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir neturi lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį. Todėl Skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų ir išmokėti susidariusį senatvės pensijos skirtumą. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, t. y. įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir remiantis tuo įstatymo nevykdyti. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Kadangi Laikinasis įstatymas buvo oficialiai paskelbtas, tai, remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, jis buvo galiojantis ir Skyriui, 2010-2011 metais mokėjusiam pareiškėjui senatvės pensiją, privalomas vykdyti. Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teisino 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012-09-21. Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui pareiškėjui nebuvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas sumažinta senatvės pensija, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo, kuriam senatvės pensija nuo 2012-01-01 apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo negautos senatvės pensijos dalies. Skyrius 2010-2011 metais teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą ir šio skyriaus priimtas sprendimas pareiškėjui 2010-2011 metais mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą - biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2013 metų sausio-liepos mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 999,8 mln. Lt, o liepos pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 10 mlrd. 484,7 mln. Lt. Taigi mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Jeigu A. B. reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą būtų patenkintas pilnai ar iš dalies, prašė priteistą sumą nustatyti išmokėti dalimis (b. l. 30-39).

Skundas dalyje netenkinamas, dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2008-03-04 buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri, pareiškėjo prašymais, pastarajam įgijus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, buvo perskaičiuojama. Pareiškėjui, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, paskirta pensija nuo 2010-01-01, įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta (b. l. 11-13). Pareiškėjas 2013-06-28 kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių su prašymu išduoti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 10). VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013-06-28 prašymą, 2013-07-04 raštu Nr. (10.1)S-46902 pateikė pareiškėjui paskirtos ir nuo 2010-01-01 pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos ir mokėtos pensijos dydį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, taip pat nurodė teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu jam buvo perskaičiuojama senatvės pensija (b. l. 11-13). Pareiškėjas su skundu 2013-07-18 kreipėsi į VSDFV (skundas gautas 2013-07-19) prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 sprendimą Nr. (10.1)S-46902 ir įpareigoti skyrių išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 5 041,03 Lt už 2010-2011 metus (b. l. 37-38). VSDFV 2013-07-24 sprendimu Nr. (6.5)I-4998, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p. pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti. Nurodė, jei pareiškėjas iki 2013-08-08 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 26-27). Pareiškėjas su skundu 2013-08-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013-08-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (b. l. 17-19, 21). Pareiškėjas su skundu 2013-09-03 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013-09-09 nutartimi atnaujino pareiškėjui skundo dėl VSDFV 2013-07-24 sprendimo apskundimo terminą ir priėmėm pareiškėjo skundą (b. l. 4-5). Kauno apygardos administracinis teismas 2014-01-13 nutartimi perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal priklausomumą (b. l. 49-50).

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 rašto Nr. (10.1)S-46902 bei VSDFV 2013-07-24 sprendimo Nr. (6.5)I-4998, kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo teisės teisme reikalauti priteisti į per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogišką administracinę bylą, 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kaip nustatyta bylos medžiaga (b. l. 11-13, 24-29), pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, pareiškėjui A. B. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėjas, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus 3-jam pensijų skyriui 2013-06-28 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, jis praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Teikdamas skundą VSDFV, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti, taip pat nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Todėl VSDFV ginčijamu 2013-07-24 sprendimu Nr. (6.5)I-4998 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, kadangi pareiškėjas praleido 3 metų terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-07-04 sprendimą Nr. (10.1)S-46902.

Teismui konstatavus, kad VSDFV 2013-07-24 sprendimu Nr. (6.5)I-4998 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, kadangi praleistas 3 metų terminas, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 sprendimo Nr. (10.1)S-46902, kuriame nurodyta, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, bei tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-918/2014 nustatęs, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija, pareiškėjos skundą, kuriame, be kita ko, reikalavimas yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam, pripažino nepagrįstu ir skundą atmetė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. B. skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka dar gali pasinaudoti (atnaujinti skundo padavimo termino VSDFV jis neprašė ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas), skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-07-04 sprendimą Nr. (10.1) S-46902 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-07-24 sprendimą Nr. (6.5)I-4998, atmesti kaip nepagrįstą.

Skundą dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusArūnas DirvonasHenrikas Sadauskas