Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2021-02-24 · Administracinė byla Nr. A-2442-624/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
A-2442-624/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00789-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
asociacijų „Vilnijos“, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, "Vilnijos" draugija, "Lietuvos pensininkų sąjūdis"
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2442-624/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00789-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 24.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų asociacijų „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos“, „Lietuvos pensininkų sąjūdžio“, L. K. ir E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai asociacijos „Vilnijos“ draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ (toliau – ir Sprendimas) ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lenko kortos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) vertinimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Ginčijamas Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 25 ir 29 straipsnius, draudžiančius kurstyti tautinę nesantaiką, varžyti ar teikti privilegijas dėl tautybės, kalbos, kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 34 punkto nuostatų ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-578 patvirtinto „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte nurodytų kriterijų. Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) nuostatas, nes priimant Sprendimą nenusišalino Tarybos nariai, priklausantys „V. T. bloko“ Lietuvos Lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir LLRA-KŠS). Nagrinėjamas klausimas taip pat nebuvo aptartas su vietos bendruomeninėmis, Tarybos visuomeninėmis komisijomis.

2.2. Projektą dėl gatvės pavadinimo L. K. vardu inicijavo LLRA-KŠS, kuri atvirai demonstruoja, kursto ir remia Lietuvos lenkų nelojalumą Lietuvos valstybei, veikia prieš pietryčių Lietuvos piliečių integraciją, kursto tautinę nesantaiką. Pastaroji partija nuolat inicijuoja antikonstitucinius tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, politinių partijų įstatymus ir pataisas, kuriais siekia įtvirtinti lenkų tautinei bendruomenei išskirtines teises, skleidžia neatitinkančius tiesos Lietuvos istorijos faktus. Tokią politiką ir iškreiptą istorijos interpretaciją palaikė ir Lenkijos prezidentas L. K., aktyvus šios partijos rėmėjas.

2.3. Bandymai išstumti senus autentiškus lietuviškus vietovardžių, gatvių ir aikščių pavadinimus tampa įprasta Vilnijos krašto savivaldybių tarybų, kuriose LLRA-KŠS partijos atstovai sudaro daugumą, veiklos dalimi. 2009 m. atsiprašęs už Lenkijos dalyvavimą Čekijos padalijime 1938 m., L. K. to paties nepasakė Lietuvai; niekada viešai neapgailestavo ar neatsiprašė dėl 1920–1939 m. Vilniaus krašto okupacijos, nepagerbė žuvusių už Vilniaus kraštą lietuvių atminimo. Žuvusio Lenkijos prezidento veikla prieštaringai vertinama tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Iš viešos informacijos pareiškėjai žino apie jam iškeltas bylas dėl šmeižto, kaltinimus dėl perversmo organizavimo. Tačiau pareiškėjai nežino faktų, patvirtinančių šio asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims. L. K. geri santykiai su Lietuvos Prezidentu V. A. neturėjo tęstinumo ir nedavė esminių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniams santykiams. L. K. Lietuvoje žinomas kaip prieštaringai vertinamos Lenkų kortos, galimai prieštaraujančios Konstitucijai, iniciatorius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Iš skundo neaišku, kokias pareiškėjų teises ar teisėtus interesus Sprendimas pažeidžia. Pareiškėjai ginčija jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau nenurodo, kokios konkrečios jų teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti. Sprendimas nėra individualus teisės aktas, priimtas pareiškėjų atžvilgiu, ir nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių. Teismui panaikinus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjų subjektinės teisės nebūtų apgintos ir jiems nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams joks įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai ir panaikino Tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kokias konstitucines ir kitas vertybes saugo bei gina pareiškėjai, nustatė, kad teismo posėdyje pareiškėjai tvirtino, jog ginčijamas Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jų asmeninius interesus, sukelia neigiamas pasekmes, žeidžia tautinius, patriotinius jausmus, kursto tautinę nesantaiką. Pareiškėjai akcentavo, jog į teismą kreipėsi gindami būtent savo asmeninius interesus, saugomus Konstitucijos. Mano, kad L. K. nuopelnai Lietuvai nėra tokie reikšmingi, kad jo vardu reikėtų pavadinti gatvę Vilniaus mieste. Pareiškėjai L. K. ir E. M. tvirtino, jog tenka praeiti L. K. vardo gatve, nes darbo reikalais lankosi Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismo posėdyje aiškino, kad gatvės pavadinimas sukelia neigiamus jausmus, kursto tautinę nesantaiką, todėl teisiniu keliu gina įstatymu saugomą savo interesą. Pareiškėjai ir jų atstovai teikė straipsnių, pagrindžiančių jų išsakytus argumentus teismo posėdyje, kopijas, brošiūras. Jais siekė įrodyti, kad L. K. savo veikla nėra tiek nusipelnęs Lietuvos Respublikai, kad jo vardu būtų pavadinta Vilniaus miesto gatvė.

6. Spręsdamas klausimą, ar ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjų skunde akcentuojamas konstitucines vertybes, ar pareiškėjų, kurie yra asociacijos, veikla yra susijusi su minėtų vertybių išsaugojimu, gynimu, pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų pareiškėjų asociacijų „Vilnijos“ draugijos, „Lietuvos pensininkų sąjūdžio“ ir „Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos“ įstatų nustatė, kad tik „Vilnijos“ draugija savo įstatuose yra numačiusi teisę būti ieškovu ir atsakovu teisme; likusių dviejų asociacijų įstatuose tokia teisė neįtvirtinta, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjų asociacijos, kreipdamosi į administracinį teismą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta teise „atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus“ (2004 m. vasario 14 d. įstatymo redakcija Nr. 25-745).

7. Vertindamas Sprendimo atitikimą Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, teismas bylos duomenimis nustatė, kad „artėjant Lietuvos ir Lenkijos Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams ir siekiant įprasminti dviejų kaimyninių valstybių glaudžius santykius <...> tarybos sprendimo projektu siūloma suteikti pavadinimą L. K. bevardei gatvei šalia Savivaldybės administracinio pastato iki planetariumo pastato“. Teisės akto projekto iniciatorė – LLRA–KŠS ir Rusų aljanso koalicija „V. T. blokas“ frakcija. (Tarybos sprendimo projekto „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ 2018 m. sausio 12 d. aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad įamžinus iškilią asmenybę, suteikus pavadinimą bevardei gatvei, pastaroji taps dar viena vilniečių ir miesto svečių lankytina vieta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 30 d. Šnipiškių seniūnijai išsiuntė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais dėl informacijos paskelbimo apie rengiamą tarybos sprendimą Nr. A121-2538/18(2.1.19-MP). Prašė paskelbti seniūnijose ir viešosiose skelbimų lentose Tarybos sprendimo tekstinę ir grafinę dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-302 „Dėl tarybos sprendimo projekto „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ teikė sprendimo projektą ir siūlė merui įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. posėdžio Nr. 55 darbotvarkėje 21 numeriu įtrauktas klausimas „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/posedziai/posedzio-klausimas/?id=39261). Administracijos direktorius P. P. pristatė sprendimo projektą. Bendru sutarimu balsuota projekto pateikimui. Dėl projekto svarstymo skubos tvarka balsavo 33 tarybos nariai, prieš – 3, susilaikė – 3, nebalsavo – 2. Nuspręsta pritarti projekto svarstymui skubos tvarka. Tarybos nariai diskutavo dėl šio projekto, teikė savo nuomones, galiausiai bendru sutarimu Sprendimą priėmė.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog ginčijamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, kadangi įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl pavadinimų gatvėms suteikimo. Tačiau vien tai savaime nereiškia, kad priimtas aktas yra teisėtas. Priimtas teisės aktas neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, o jį priimant turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

9. Teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas skubos tvarka, praėjus 7 dienoms nuo projekto pateikimo. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad būtent Reglamentas tokią galimybę suteikia. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Reglamente tam įtvirtinta būtina sąlyga – projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete. Ištyręs bylos rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad priimant ginčijamą Sprendimą ši sąlyga ir kitos, numatytos Reglamento 47 straipsnyje 1–3 dalyse, nebuvo įvykdytos. Projektas nebuvo apsvarstytas pagrindiniame komitete, todėl pagal Reglamento 47 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimą jis negalėjo būti svarstomas skubos tvarka 2018 m. vasario 7 d. Tarybos posėdyje. Atsakovas tokios skubos priežasties taip pat nepaaiškino.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog prieš priimant ginčijamą Sprendimą buvo gautas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimas. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Gatvių pavadinimai suteikiami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo (patvirtinta 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacija Nr. 14(R-2) „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“), juos suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

11. Nustatytos aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad nesant ekstremalių įvykių, projekto neapsvarsčius pagrindiniame komitete, nesilaikius aptartų Reglamento reikalavimų, Sprendimas nepagrįstai priimtas skubos tvarka, pažeidžiant nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai sudarė pagrindą teismui panaikinti ginčijamą Sprendimą, kaip priimtą pažeidus Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento reikalavimus.

12. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Vilniaus miesto Tarybos nariai, priklausantys LLRA-KŠS frakcijai ir turintys Lenko kortą, nenusišalino nuo balsavimo, teismas nurodė, jog byloje nepateikti įrodymai ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kurie Tarybos nariai turėjo Lenko kortą, priklausė šiai frakcijai ir nenusišalino nuo balsavimo, todėl nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas.

13. Vertindamas pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, kad pareiškėjai nori ginčyti ne įstatymą ar kitą teisės aktą, priimtą Lietuvos Respublikoje, o Lenkijos Respublikos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. patvirtintą asmens dokumentą. Todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

III.

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Teismas netinkamai interpretavo ir taikė Reglamento nuostatas, reglamentuojančias sprendimo skubos tvarka priėmimo procedūrą, kas sudarė teismui pagrindą konstatuoti procedūrinius pažeidimus, t. y. teismas netinkamai interpretavo Reglamento 47 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad priimant Sprendimą Reglamento 47 straipsnių 1–3 dalių nuostatos buvo pažeistos, nors 47 straipsnio 3 dalis numato teisę bei galimybę nustatyti kitą skubos tvarką, jei už tokią skubos tvarką balsuoja 3/5 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių. Tarybai nusprendus svarstyti Sprendimo projektą skubos tvarka remiantis Reglamento 47 straipsnio 3 dalimi, Reglamento 47 straipsnio 1–2 dalyse numatyti reikalavimai nėra taikomi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog svarstymas pagrindiniame komitete yra privalomas ir reikia vadovautis Reglamento 47 straipsnio 1–2 dalimis. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir tuo atveju, jei ginčo Sprendimą komitetas būtų svarstęs, jo išvados Tarybai nebūtų privalomos ir Taryba būtų priėmusi tokį patį sprendimą, koks yra priimtas.

14.2. Teismas netinkamai interpretavo Asociacijų įstatymą, neįvertino Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos imperatyvios nuostatos, t. y. neatsižvelgė į tai, kad turėjo būti įvertinti ir išanalizuoti asociacijų tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjų teisę kreiptis į teismą ir ginti tokį saugomą interesą, kuris visiškai nesusijęs su pareiškėjų – asociacijų veikla, jų tikslais ir uždaviniais. Teismas turėjo išsamiai atlikti įstatų teisinį vertinimą dėl pareiškėjų teisės ginti tokį saugomą interesą. Šiuo atveju teismas taip pat nenustatė jokio teisinio ir faktinio pagrindo fiziniams asmenimis (L. K. ir E. M.) kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, dėl ko teismas nepagrįstai gynė fizinių asmenų teises.

14.3. Vertinant ginčijamo Sprendimo reikšmę ir pasekmes visuomenei, šalių (Lenkijos ir Lietuvos) tarptautiniams santykiams, tokio (priimto laikantis teisės aktų reikalavimų) sprendimo panaikinimas sukeltų milžinišką tarptautinį atgarsį ir ilgalaikes neigiamas pasekmes šalių dvišaliams santykiams bei Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės, neigiamam vertinimui. Visuotinai žinomos aplinkybės dėl L. K. asmenybės ir jo nuopelnų reikšmės, kurios buvo išdėstytos ir ginčijamo Sprendimo aiškinamajame rašte, negali būti paneigiamos siauros grupės asmenų jausmų ir vertybių iškėlimu prieš visos visuomenės vertybes ir šalies politinį veidą valstybių politiniame žemėlapyje. Neabejotina, kad žuvęs Lenkijos prezidentas L. K. plėtojo draugiškus politinius santykius su Lietuvos Respublika, yra nusipelnęs politinis veikėjas.

Atsiliepimas

15. Pareiškėjai asociacijos „Vilnijos“ draugija, „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

15.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad Tarybos Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o jį priimant nebuvo laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

15.2. Teismas pagrįstai rėmėsi Asociacijų įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad fiziniai asmenys E. M. ir L. K. neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjai byloje pateikė daug faktinių aplinkybių ir paaiškinimų, pagrindžiančių, kad Sprendimas pažeidžia jų tautinius, patriotinius jausmus, kursto nesantaiką, ir taip pasireiškia jų subjektinių teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimas. Pareiškėjai savo asmeninį suinteresuotumą pagrindė konstitucinėmis vertybėmis.

15.3. Atsakovas tvirtina, kad teismo sprendimas gali sukelti milžinišką tarptautinį atgarsį ir ilgalaikes neigiamas pasekmes Lenkijos ir Lietuvos dvišaliams santykiams, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių argumentų. Tokius atsakovo samprotavimus paneigia faktas, kad teismo sprendimas jau buvo paskelbtas populiariausiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau nesulaukė jokios politikų reakcijos ir jokio viešo šio klausimo aptarimo nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.

15.4. Atsakovo tvirtinimai, kad L. K. nuopelnai yra visuotinai žinomi ir neginčijami, kelia didelių abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Pareiškėjai byloje pateikė daug faktų, patvirtinančių, kad L. K. vardo įamžinimas Lenkijoje sukelia didelį Lenkijos visuomenės pasipiktinimą ir susipriešinimą, masines protesto akcijas, provokuoja vandalizmo aktus, yra inicijuojamos bylos dėl L. K. vardo įamžinimo gatvių, aikščių, skverų pavadinimuose, o Lenkijos administraciniai teismai naikina tokius vietos savivaldos sprendimus.

15.5. Atsakovas nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nepagrindė ginčo Sprendimo priėmimo skubos, nepaaiškino, kodėl nebuvo sudaryta galimybė visuomenės atstovams dalyvauti svarstant sprendimo projektą, neatsižvelgta į Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos 2018 m. vasario 4 d. viešą raginimą neskubėti įamžinti žuvusio Lenkijos prezidento L. K. atminimo. Apeliaciniame skunde nėra atsakyta į klausimą, kodėl Sprendimas buvo priimtas skubos tvarka, nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijų.

16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paneigiant pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomus argumentus, jog nesulaukta jokios politikų reakcijos ir jokio viešo šio klausimo aptarimo, primintina, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras ir kiti šalies atstovai yra išreiškę padėką Lietuvai už tai, kad gatvė pavadinta L. K. vardu ir įamžintas šio asmens atminimas, įamžinime dalyvavo tiek Lietuvos politikai, tiek ir Lenkijos atstovai. Ginčijamą Sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė bendru sutarimu (nebuvo balsavusių ,,prieš“ ar susilaikiusių), tuo išreikšdama tvirtą nuostatą dėl L. K. vardo įamžinimo svarbos. Taigi palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tai neabejotinai sukeltų negatyvų tarptautinį atgarsį.

17. Jeigu teismas manytų, kad Sprendimo panaikinimas yra adekvati ir proporcinga priemonė, teisingai išsprendžianti ginčą tarp šalių, atsakovas prašo teismo įvertinti galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą, suteikiant Tarybai bent dviejų mėnesių terminą priimti naują Tarybos sprendimą dėl L. K. vardo suteikimo, išvengiant neigiamo tarptautinio atgarsio Lietuvos valstybės atžvilgiu ir nesukuriant neigiamo fono šalių diplomatinių santykių srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento nustatytus reikalavimus, dėl ko jį laikyti teisėtu nėra pagrindo.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris savo reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo grindžia argumentais tiek dėl pagrindo tenkinti pareiškėjų, neįrodžiusių savo subjektinės teisės pažeidimo, skundą nebuvimo, tiek dėl teismo išvadų, susijusių su konstatuotais procedūrinio pobūdžio pažeidimams priimant Sprendimą, nepagrįstumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma primena, kad jis (skundžiamas sprendimas) priimtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, išnagrinėjusiam pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo, 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikinus minėtą 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, pažymėjo, kad pareiškėjai, kurie savo asmeninį suinteresuotumą grindžia tokiomis konstitucinėmis vertybėmis kaip tautiniai, patriotiniai jausmai, nesantaikos kurstymas ir pan., kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 4 d.; 14 str.; 29 str.), siekia apginti ne konkrečią savo subjektinę teisę, bet įstatymu saugomą jų interesą.

22. Taigi, ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą, subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

23. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus: tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą; o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3 -64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008 ir kt.).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Taigi, nors pripažįstama, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, galima situacija, kad asmens nurodyti teisės ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai tam tikrais atvejais gali visiškai arba iš dalies sutapti su viešuoju interesu ir asmuo tokiais atvejais nepraranda teisės kreiptis į teismą, gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007). Tačiau ir tokiu atveju asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

25. Nagrinėjamo ginčo atveju teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo – fiziniai asmenys L. K. ir E. M. tvirtino, jog jiems, darbo reikalais lankantis Vilniaus miesto savivaldybėje, tenka eiti L. K. vardo gatve, kurios pavadinimas sukelia neigiamus jausmus, kursto tautinę nesantaiką, o juridiniai asmenys – asociacijos – teigė, kad gatvės pavadinimas, kurio suteikimą iniciavo LLRA-KŠS, atvirai demonstruojanti, kurstanti ir remianti Lietuvos lenkų nelojalumą Lietuvos valstybei, kursto tautinę nesantaiką, žeidžia tautinius, patriotinius jausmus – grindžiami ne jų privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, o aplinkybėmis, kurios yra objektyviai reikšmingos, reikalingos, vertingos visai visuomenei ar reikšmingai jos daugumai, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su viešuoju interesu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai, neįrodę savo privataus pobūdžio interesų pažeidimo, neturi teisės į tokio reikalavimo patenkinimą, t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 1-1348 „Dėl L. K. vardo suteikimo gatvei ir jos ribų“, dėl ko jų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).

27. Kadangi pareiškėjų skundas yra atmestinas dėl to, kad nėra įrodytas jų privataus įstatymų saugomo intereso pažeidimas, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nei nagrinėjamam ginčui išspręsti, nei peržengti apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 2 d.): L. K., vienas iš žinomiausių pastarųjų dešimtmečių kaimyninės šalies visuomeninių ir politinių veikėjų, už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius bei gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį, ekonominį ir visuomeninį bendradarbiavimą, yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (žr. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 15 d. dekretą Nr. 1K-1781), t. y. aukščiausiu ir Lietuvos valstybės apdovanojimu, skiriamu Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei (žr. Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 3 d. 1 p., 24 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjų asociacijos „Vilnijos“ draugijos, asociacijos „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“, asociacijos „Lietuvos pensininkų sąjūdis“, L. K. ir E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė