Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. V. ir D. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. Ž. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš D. T. , L. V. , M. Ž. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista po 373,24 Lt.

Iš D. T. , L. V. , M. Ž. solidariai nukentėjusiajam Ž. M. priteista 49510 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. T. , L. V. , M. Ž. priteista po 3,67 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. , L. V. nuteisti už tai, kad sunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent : 2006-01-26 d. apie 23 val. 30 min., kartu su M. Ž. būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiajam Ž. M. pasakius įžeidžiamus žodžius, nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. M. kiekvienas ne mažiau po 2 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje dėl panaudoto fizinio smurto jam buvo padarytas viršutinio žandikaulio lūžimas pagal La Fort II tipą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei padarytos kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, veido odos nubrozdinimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat dėl panaudoto fizinio smurto Ž. M. nugriuvo ir atsitrenkė galva į grindis, griuvimo pasėkoje jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas dėl vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, o dėl kaukolės pamato priekinės daubos lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

D. T. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra 2006-01-26 d. apie 23 val. 30 min., kartu su M. Ž. būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, įžūliais veiksmais pasireiškusiais smurtu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninę rimtį, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sudavė nukentėjusiajam D. L. kiekvienas ne mažiau po 2 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko sutrikdė visuomeninę rimtį (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, o nukentėjusiajam D. L. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje kaktos srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje ir kairės akies vokų-kairio skruosto srityje bei odos nubrozdinimo viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje.

Taipogi pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Apeliantas teigia, kad tyčios sužaloti nukentėjusįjį Ž. M. jis neturėjo.

Nuteistasis D. T. nesutinka su teismo išvada, kad jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis, nes jis nesijautė apsvaigęs. Pasak apelianto, jokiais tyrimais nebuvo tikrintas jo girtumas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo išvada dėl aplinkybių, sunkinančių jo atsakomybę, yra neteisinga. Nuteistasis D. T. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiojo Ž. M. parodymų nenuoseklumo, prieštaravimų, lyginant jo parodymus su kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymais. Nukentėjusysis buvo neblaivus, be to, byloje pareiškė didelį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl siekia įrodyti visų nuteistųjų kaltę.

Apeliantas skunde pažymi, jog D. L. nesudavė nei vieno smūgio, todėl teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu nežymiai sutrikdžius D. L. sveikatą. Nuteistasis teigia, kad S. L. parodymai yra prieštaringi, be to, ji yra suinteresuotas asmuo, nes nukentėjusysis D. L. yra jos sutuoktinis. Dėl šių priežasčių, anot apelianto, remtis šios liudytojos parodymais negalima.

Nuteistasis D. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Apeliantas teigia, kad ši išvada nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, jokio tarpusavio susitarimo, veiksmų suderinimo nebuvo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. T. ir L. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Nei vienas iš nuteistųjų savo apeliaciniuose skunduose neneigia vartoję smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. M. , tačiau tiek D. T. teigia, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tiek L. V. mano, kad jo pavartotas smurtas negalėjo sukelti tokių pasekmių – Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, be to tiek D. T. , tiek L. V. nurodo, jog konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis Ž. M. , todėl pirmosios instancijos teismas jų veiksmus Ž. M. atžvilgiu neteisingai kvalifikavo kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų. Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 867/07(06) konstatuota, jog Ž. M. vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas padaryta galva kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ūgiu ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių; mažai tikėtina, kad kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas, kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas smūgiuojant rankomis ar kojomis; vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas galėjo būti padaryta ir vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 4, b. l. 7 – 10). Kaip matyti iš teismo medicinos ekspertizės išvadų, sužalojimas, buvęs tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – Ž. M. sunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo padarytas ne nuo tiesioginio smūgio, o nuo smūgio, nukentėjusiajam nukritus ir galva atsitrenkus į kietą paviršių. Nuteistasis D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtina nukentėjusiajam Ž. M. ranka sudavęs du smūgius į veidą, nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis nenukrito, po to nukentėjusiajam smūgius rankomis sudavė L. V. , o nugriuvusį Ž. M. mušė L. V. ir M. Ž. , suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Nuteistasis L. V. pripažįsta ranka sudavęs du smūgius į veidą stovinčiam Ž. M. ir vieną ar du smūgius gulinčiam Ž. M. , taip pat teigia spyręs nukritusiam nukentėjusiajam. Nuteistojo L. V. teigimu, D. T. sudavė Ž. M. kelis smūgius ranka į veido sritį, tačiau po kieno suduoto smūgio Ž. M. nugriuvo ant žemės, jis negali pasakyti. Nuteistasis M. Ž. nurodė, jog įvykio metu buvo labai girtas ir įvykio aplinkybių gerai neprisimena, prisipažįsta spyręs nukentėjusiajam Ž. M. į petį. Nukentėjusysis Ž. M. patvirtino, jog tarp jo ir nuteistųjų kilo žodinis konfliktas, kažkuris iš jaunuolių pradėjo jį tampyti už palto rankovės, po to jis pajuto smūgį į galvą, pargriuvo ir neteko sąmonės. Kuris iš nuteistųjų jam sudavė ir nuo kurio smūgio nukrito, jis nurodyti negali. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad sužalojimas, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas ne nuo tiesioginio smūgio, o nuo smūgio, nukentėjusiajam Ž. M. nugriuvus ūgiu ir galva atsitrenkus į kietą plokščią paviršių. Analizuojant nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, kad sužalojimas, buvęs tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – Ž. M. sunkiu sveikatos sutrikdymu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindo teigti, jog jis padarytas dėl neatsargumo. Kaip matyti iš nuteistųjų parodymų, smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. M. vartojo visi trys nuteistieji, tame tarpe ir apeliantai, jų tyčios kryptingumą – padaryti kūno sužalojimus - rodo nukentėjusiajam suduoti stiprūs smūgiai rankomis ir kojomis ne tik į kitas kūno vietas, bet ir į galvą, nuo kurių Ž. M. nukrito ir galva atsitrenkė į kietą paviršių. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią sužaloti asmenį ir patys tiesiogiai naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, jie visi yra nusikalstamos veikos vykdytojai (bendravykdytojai) ir visi privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius. Nors dėl objektyvių priežasčių nepavyko nustatyti, nuo kurio iš nuteistųjų suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tačiau neginčytinai įrodyta, kad smurtą nukentėjusiojo Ž. M. atžvilgiu vartojo visi trys nuteistieji, tame tarpe ir D. T. su L. V. , suduodami smūgius nukentėjusiajam į galvą, visi trys nuteistieji suvokė, kad jų daroma veika pavojinga kito žmogaus sveikatai, numatė, jog dėl jų veiksmų gali būti sužalotas kitas žmogus ir nors ir nenorėjo tokių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti. Nuteistųjų D. T. , L. V. ir nuteistojo, kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas, veiksmai buvo būtinoji padarinių –Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimo sąlyga.

Kaip jau minėta, nuteistieji D. T. ir L. V. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų veiksmus Ž. M. atžvilgiu nulėmė chuliganiškos paskatos. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, atsitiktinai susitiko namo laiptinėje, iki konflikto jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo. Nukentėjusysis Ž. M. nurodė, jog prie laiptų aikštelės jis apsižodžiavo su ten stovėjusiais nuteistaisiais, replikuoti pradėjo M. Ž. , jie susikibo su M. Ž. į atlapus ir prasidėjo tampymasis už atlapų. Nukentėjusiojo teigimu, susikibimas su M. Ž. nebuvo rimtas, tačiau iš karto po to jis pajuto smūgį į galvos sritį, po kurio nugriuvo ir neteko sąmonės. Nuteistieji D. T. ir L. V. pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniuose skunduose nurodė, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis Ž. M. , pavadinęs M. Ž. ,,gaidžiu“. Pirmųjų apklausų metu, taip pat apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistieji L. V. ir D. T. šios aplinkybės nenurodė. D. T. teigė, kad Ž. M. apsižodžiavo su M. Ž. , tarp jų įvyko konfliktas, į kurį įsikišo ir jis su L. V. , prasidėjo muštynės. (t. 2, b. l. 11 – 12). Nuteistojo L. V. teigimu, nukentėjusieji jų neužpuolė, konfliktas kilo tarp M. Ž. ir Ž. M. , jiems laužiant rankomis, tada į konfliktą įsikišo jis su D. T. ir sudavė nukentėjusiesiems smūgius rankomis ir kojomis (t. 2, b. l. 59 – 60). Net, jeigu nukentėjusysis Ž. M. ir pavadino M. Ž. ,,gaidžiu“, tai tokiu būdu jis galėjo įžeisti tik M. Ž. , bet ne D. T. ar L. V. . M. Ž. joks pavojus negrėsė, apeliantams nebuvo jokio reikalo vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. M. , D. T. ir L. V. dėl menkaverčio preteksto prikibo prie nepažįstamo žmogaus, parodydami visuotinai priimtų elgesio viešoje vietoje normų nepaisymą, nesirūpindami, kaip toks elgesys paveiks viešąją tvarką ir kito žmogaus sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius iki įvykio, įvykio metu ir po jo, nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, nuteistųjų elgesį veikos metu, padarė pagrįstą išvadą, jog D. T. ir L. V. nukentėjusįjį Ž. M. sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų ir jų veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

D. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad kartu su M. Ž. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais pasireiškusiais smurtu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomeninę rimtį bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. L. sveikatą. Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų D. L. atžvilgiu kvalifikavimu, nurodo, jog prieš D. L. smurto nevartojo, nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Šie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 100/06 (06) konstatuota, kad D. L. buvo padarytos kraujosruvos odoje kaktos srityje, dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje ir kairės akies vokų – kairio skruosto srityje bei odos nubrozdinimas viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje. Šie sužalojimai padaryti kietų bukų žalojančių daiktų poveikyje, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 123 – 124). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 9-100/06 (06) nurodyta, kad D. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų išsidėstymas, apimtis ir pobūdis nenurodo į sužalojimų padarymą griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą (t. 1, b. l. 126 – 127). Liudytoja S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog išgirdusi triukšmą išėjo į koridorių ir prie buto durų pamatė ant nugaros gulintį D. L. , jam smūgius rankomis ir kojomis sudavė D. T. ir M. Ž. : M. Ž. sėdėjo ant D. L. ir mušė rankomis, o D. T. spradė nukentėjusiajam į galvą. Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja S. L. atpažino D. T. kaip asmenį, kuris 2006 m. sausio 26 d. Naujoji g. 66 namo laiptinėje jos vyrui D. L. sudavė smūgius koja į galvą (t. 1, b. l. 167 – 169). Vien ta aplinkybė, kad liudytoja S. L. yra nukentėjusiojo D. L. žmona neduoda pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, teisingumu. Pats nukentėjusysis D. L. nuteistiesiems jokių pretenzijų ar reikalavimų nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad liudytoja S. L. siektų be pagrindo apkalbėti D. T. ar būtų kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos S. L. parodymus pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai ar per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvyko gyvenamojo namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, triukšmą girdėjo tuo metu savo namuose buvę nukentėjusiojo D. L. kaimynai, D. L. buvo mušamas žmonos akivaizdoje. Liudytojai M. M. , E. B. , D. T. patvirtino, kad įvykio dieną koridoriuje buvo triukšmas, išėję pasižiūrėti, matė sumuštą nukentėjusįjį Ž. M. . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai gyvenamojo namo laiptinę pripažino viešąja vieta, o nuteistojo D. T. veiksmus – fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį D. L. , - padarytus viešoje vietoje, pripažino įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties – objektyvių ir subjektyvių požymių visumos buvimas asmens veikoje, todėl, asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Esminis nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis yra kaltė – asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų nori. Nors nuteistasis D. T. teigia nenorėjęs savo veiksmais, ko nors įžeisti, pademonstruoti viršenybę prieš kitus asmenis, parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tačiau apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia atsižvelgda­mas ne tik į paties kaltininko parodymus, bet ir į kitas objektyvias nu­si­kal­ti­mo aplinkybes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo bū­dą, nu­si­kals­ta­mų veiksmų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo priežas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Nuteistojo D. T. veiksmų pobūdis – viešoje vietoje, girdint ir matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės dingsties smūgių sudavimas nukentėjusiesiems Ž. M. ir D. L. , rodo, jog D. T. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis viešoje vietoje bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir to norėjo. Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog D. T. viešosios tvarkos pažeidimo metu, prieš D. L. panaudojo fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė D. L. sveikatą. Ši nuteistojo D. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, teigia, jog jokio susitarimo ir veiksmų suderinimo nebuvo, nuteistasis L. V. skunde nurodo, jog tyčios sužaloti Ž. M. jis neturėjo, todėl neprivalo atsakyti už vykdytojo nusikalstamas veikas, kurių neapėmė jo tyčia. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nurodyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, bet kokio pavojingumo tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymui, išankstinis susitarimas nėra bendrininkų grupės būtinas požymis, bendrininkų grupė gali susidaryti ir jau darant nusikaltimą, svarbu, kad visų bendrininkų veiksmai būtų nukreipti tam pačiam tikslui pasiekti. Kiekvienas grupės narys realizuoja objektyviąją bendrai daromos nusikalstamos veikos pusę (ar jos dalį). Byloje įrodyta, jog smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. M. vartojo visi trys nuteistieji, tame tarpe ir apeliantai D. T. bei L. V. , visų trijų nuteistųjų suduoti smūgiai buvo būtina padarinių – nukentėjusiojo Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimo sąlyga, tiek D. T. , tiek L. V. , tiek nuteistasis, kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas, realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę ir vis trys nuteistieji suvokė, kad nusikalstamą veiką daro ne pavieniui, o bendrai, t. y. D. T. , L. V. ir nuteistasis, kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas, buvo nusikalstamos veikos vykdytojai (bendravykdytojai). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. T. ir L. V. sunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatą veikdami bendrininkų grupėje.

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai nustatyta, jog asmuo vartojo alkoholinius gėrimus ir apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Kaip matyti iš paties nuteistojo D. T. , nuteistųjų L. V. , M. Ž. parodymų, įvykio dieną nuteistasis D. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja E. B. taip pat nurodė, jog įvykio metu visi trys nuteistieji buvo neblaivūs. Šios aplinkybės bei pats nusikaltimų pobūdis, intensyvumas, neadekvačios agresijos protrūkis į nukentėjusiojo pasakytus žodžius, smurto panaudojimo bepriežastigumas leidžia daryti išvadą, jog D. T. girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes D. T. ir L. V. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, D. T. ir L. V. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. D. T. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.), kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.), veikdamas netiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pasekmės yra sunkios – sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. D. T. administracine tvarka nebaustas, dirbantis, buvusių darboviečių ir dabartinės darbovietės UAB ,,Statybų naujovės“ pateiktose charakteristikose charakterizuojamas teigiamai. Po nusikalstamų veikų padarymo praėjus metams laiko, D. T. padarė nusikalstamą veiką, už kurią Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Byloje nustatytos dvi D. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo aplinkybes - nusikalstamų veikų padarymo momentu buvo neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašytas, gailisi dėl jo veiksmais sukeltų pasekmių, Ž. M. atlygino dalį žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, - kurios jo manymu, turėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Kaltininko prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, ši aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi nuteistieji, tame tarpe ir D. T. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau vien tik nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kaltininkas taip pat turi pripažinti savo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. T. viso proceso metu kaltu dėl nukentėjusiojo Ž. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino tik iš dalies, savo kaltę dėl D. L. sužalojimo D. T. neigia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtas aplinkybes ir pagrįstai D. T. nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji, tame tarpe ir D. T. , atlygino dalį neturtinės žalos ir visą turtinę žalą nukentėjusiajam Ž. M. . Savanoriškas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas tada, kai kaltininkas atlygina visą nusikalstama veika padarytą žalą ir tik išskirtiniais atvejais, priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalinį žalos atlyginimą. Nors nuteistieji, tame tarpe ir D. T. , atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. T. nesutiko su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nuteistasis D. T. ginčija ir savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nuteistojo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą, nėra pagrindo dalies žalos atlyginimo pripažinti nuteistojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto nurodytos aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymo momentu buvo neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašytas – yra nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, į šias aplinkybes, taip pat į D. T. nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų bei dalies žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir, jas įvertinęs visumoje su kitomis aplinkybėmis (nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, nusikalstamos veikos motyvai, atsakomybę sunkinančios aplinkybės), paskyrė D. T. bausmę, žymiai mažesnę nei straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pripažinti D. T. nurodytas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis ir dar labiau švelninti jo teisinę padėtį nėra pagrindo.

L. V. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės sunkios – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. L. V. baustas administracine tvarka, Alytaus jaunimo ir suaugusių mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, po nusikaltimo padarymo praėjus trumpam laiko tarpui, L. V. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Byloje nustatytos dvi L. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. L. V. dirba ir mokosi. L. V. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, L. V. motyvuotai ir tinkamai paskyrė bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. L. V. paskirtoji bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistieji D. T. ir L. V. apeliaciniuose skunduose nesutinka su nukentėjusiajam Ž. M. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nukentėjusiajam Ž. M. nusikalstamais nuteistųjų veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, įvertino nuteistųjų turtinę padėtį, taip pat tą aplinkybę, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą bei pagrįstai nukentėjusiojo Ž. M. naudai priteisė 49510 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Nepagrįstas yra nuteistasis D. T. prašymas nepriteisti iš jo Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio už Ž. M. gydymą. Byloje įrodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas Ž. M. buvo padarytas nusikalstamais visų trijų nuteistųjų veiksmais, todėl visi nuteistieji privalo atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą. Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 1119,70 Lt sumai - už Ž. M. gydymą VšĮ Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninėje – 202,70 Lt ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose – 917,98 Lt bei pateikė dokumentus, patvirtinančius gydymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, kuriais Valstybinė ligonių kasa grindžia savo reikalavimus, pagrįstai tenkino šios įstaigos pareikštą civilinį ieškinį.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. T. ir L. V. apeliacinius skundus atmesti.