Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

P. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. A. 1 258 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos turtinės žalos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

P. B. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš K. A. atmesta.

P. B. civilinio ieškinio dalis dėl 1 212 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvylikos eurų) turtinės žalos priteisimo iš T. G. ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos priteisimo solidariai iš T. G. ir K. A. palikta nenagrinėta, išaiškinant nukentėjusiajam teisę dėl šio reikalavimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. A. nuteista už tai, kad 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutarties pagrindu iš P. B. išsinuomojusi ir įgijusi taksi paslaugoms naudoti P. B. valdomą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su taksi plafonu, planšetiniu kompiuteriu ir taksometru, nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), , metalo supirktuvėje „Autobilas“ už 100 Eur šį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. T 18301, kurio vertė 4 000 Eur, su jame buvusiais 40 Eur vertės plafonu, 220 Eur vertės planšetiniu kompiuteriu ir 230 Eur vertės taksometru, be P. B. žinios ir sutikimo pardavė ir taip iššvaistė jai patikėtą 4 490 Eur svetimą turtą.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad tarp K. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje ir P. B. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, 1 258 Eur turtinės žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Civilinio ieškinio dalį dėl 1 212 Eur turtinės žalos priteisimo iš T. G. ir 1 000 Eur neturtinės žalos solidariai su nuteistąja K. A. teismas paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad šioje byloje T. G. nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, taip pat jis nėra materialiai atsakingas už K. A. veiksmus. Dėl neturtinės žalos priteisimo iš K. A. teismas padarė išvadą, kad šis reikalavimas yra pagrįstas tik deklaratyviais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, jų nepagrindžiant jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo P. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį skundžia nukentėjusysis P. B.. Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat neatsižvelgė į teisingumo principo įgyvendinimą ir nepagrįstai nuteistajai nepaskyrė įpareigojimo atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus, nuteistojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymų normų nepažeidė. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, esant baudžiamajame įstatyme numatytam pagrindui, nepagrįstai K. A. nepaskyrė su žalos atlyginimu susijusio įpareigojimo, kai tokia žala buvo padaryta.

Dėl civilinio ieškinio.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė priteisti iš K. A. ir T. G. solidariai 1 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad vos praėjus naujiems metams, kai visi džiaugiasi ir švenčia, jis turėjo nervintis ir rūpintis automobilio atgavimu, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, turėjo rūpintis automobilio remontu, dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir tai taip pat sudarė nepatogumus, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Tokia situacija privertė mažiau pasitikėti žmonėmis (1 t., b. l. 155, 156).

8. Marijampolės apylinkės teismas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė, tokį sprendimą argumentuodamas tuo, kad nukentėjusysis, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, rėmėsi deklaratyviais, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje suformuluotais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, paskirtimi bei esme, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad neturtinė žala buvo padaryta, nepateikė. Dėl reikalavimo žalą priteisti solidariai iš K. A. ir T. G., teismas nurodė, kad T. G. šioje byloje nėra kaltinamas, todėl žalos priteisimo iš jo klausimas negali būti sprendžiamas.

9. Nukentėjusysis nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos nepriteisimo solidariai iš T. G. neginčija, todėl šiuo aspektu atskirai nepasisakytina. Tačiau nukentėjusysis P. B., kaip nurodyta pirmiau, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos ir iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – K. A.. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nukentėjusiojo argumentų dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio kontekste, aplinkybių, teikiančių pagrindą šią nuosprendžio dalį pakeisti, nenustatė.

10. Nukentėjusiojo teisė reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo, įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Neturtinės žalos samprata baudžiamojo proceso įstatyme nėra pateikta, tačiau pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalimi).

11. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas turi atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

12. Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala (taip pat ir neturtinė) nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (nukentėjusysis). Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis P. B., prašydamas priteisti iš nuteistosios K. A. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors ir rėmėsi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, vis tik jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kaip deklaratyvų. Teisėjų kolegija daryti priešingą išvadą neturi pagrindo. Visų pirma būtina pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra išskirtos nusikalstamos veikos, dėl kurių nukentėjęs asmuo gali reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi nukentėjusiojo teisė į nusikalstama veika padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, nusikalstamų veikų priskyrimu atitinkamai kategorijai, nėra ribojama. Tačiau bet kuriuo atveju, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl nusikalstamų kito asmens veiksmų, šią žalą (jos faktą ir dydį) turi įrodyti.

14. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis P. B. dėl civilinio ieškinio plačiau nepasisakė, neturtinės žalos atskirai neįrodinėjo nurodydamas tik tai, kad patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, civilinį ieškinį palaiko (3 t., b. l. 22). Apeliaciniame skunde nukentėjusysis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašydamas priteisti iš nuteistosios K. A. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog savaitgalį, metų pradžioje, jis negalėjo ilsėtis, užsiimti suplanuota veikla, teko vykti į (duomenys neskelbtini), gaišti laiką, patyrė dvasinius išgyvenimus pamatęs skelbimuose pardavinėjamą savo automobilį, atsirado nežinomybės jausmas, stresinė situacija, automobilį reikėjo remontuoti, dėl to jis kurį laiką negalėjo būti naudojamas, tai sukėlė nepatogumus. Taigi apeliaciniame skunde nukentėjusysis iš esmės nuroto tokias pačias aplinkybes, kokiomis neturtinės žalos faktą bei dydį grindė ir savo civiliniame ieškinyje, ir kurias pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama skunde, įvertino.

15. Nėra pagrindo abejoti, kad šioje byloje vertinama faktinė situacija, nukentėjusiajam sužinojus, kad jo išnuomotas automobilis yra parduodamas jam nežinant, taip pat nukentėjusiojo patirti su automobilio atsiėmimu, jo remontu, negalėjimu kurį laiką automobilį eksploatuoti susiję nepatogumai, nukentėjusiajam nebuvo malonūs, sukėlė neigiamas emocijas, rūpestį, tačiau vien to neturtinės žalos fakto konstatavimui nepakanka. Kaip nurodyta pirmiau, neturtinė žala siejama su tokiomis aplinkybėmis, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Šiuo atveju nukentėjusysis nors ir tvirtino, kad dėl byloje vertinamo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, išgąstį, nežinomybės jausmą, negalėjo ilsėtis ir užsiimti suplanuota veikla, jokiais faktiniais duomenimis šių teiginių nepagrindė.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilį nukentėjusysis ne pirmą kartą buvo išnuomojęs už atlygį pagal automobilio ir įrangos nuomos be techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Automobilį nuomojo ne pats, o per kitą asmenį (tarpininką). Automobilis buvo išnuomotas individualios veiklos teikiant taksi paslaugas vykdymui ir tokia veikla neabejotinai yra susijusi su rizika, kad automobilis gali būti sugadintas eismo įvykyje ar jam kitaip pakenkta. Be to, automobilis buvo išnuomotas vykdyti veiklai kitame mieste, negu gyvena nukentėjusysis, taigi logiška, kad esant reikalingumui (dėl automobilio remonto, jo paėmimo iš nuomininko ar kitų aplinkybių) nukentėjusiajam reikėtų vykti į kitą miestą. Taigi spręsti, kad šioje byloje nuteistosios neteisėti veiksmai sukėlė tokio laipsnio neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, pakenkimą psichinei sveikatai, kad juos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nėra pagrindo. Pats nukentėjusysis, nors ir mano priešingai, jokių duomenų, patvirtinančių, kad šioje byloje vertinamas įvykis reikšmingai įtakojo jo sveikatą, įprastą gyvenimą, jis buvo priverstas kreiptis į medikus, vartoti vaistus, ilgą laiką negalėjo užsiimti įprasta veikla, į bylą nepateikė. Kaip matyti iš bylos, to neneigia ir pats nukentėjusysis, automobilį jis atgavo, jis buvo draustas, pats nukentėjusysis automobilio neremontavo.

17. Taigi nors nuteistosios veiksmai ir buvo neteisėti ir neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus, vis tik, kaip nurodyta pirmiau, neturtinė žala negali būti preziumuojama, o neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, daro išvadą, kad nukentėjusiajam neįrodžius neturtinės žalos fakto ir dydžio, tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, šio reikalavimo netenkindamas, civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, šį klausimą išsprendė teisingai.

Dėl įpareigojimo atlyginti žalą.

18. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs K. A. kaltą dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, paskyrė jai 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Nukentėjusysis P. B. nuteistajai paskirtos bausmės rūšies neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad K. A. nebuvo paskirtas su žalos atlyginimu susijęs įpareigojimas. Nukentėjusiojo teigimu, toks sprendimas nėra teisingas, nepadeda pasiekti bausmės tikslų ir neskatina kaltininkės elgtis atsakingai, ir nenusikalsti. Teisėjų kolegija šiems skundo argumentams iš esmės pritaria.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisingumo, proporcingumo principus.

20. Laisvės apribojimo bausmę reglamentuoja BK 48 straipsnis, kuriame nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą (BK 48 straipsnio 3 dalis), o kartus su intensyvia priežiūra ar vietoje jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis), taip pat BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką kaltininko elgesiui. Taigi laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat teismo kartu su intensyvia priežiūra ar vietoje jos paskirti įpareigojimai ir (ar) draudimai. Remiantis BK 48 straipsniu ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu (toliau – Probacijos įstatymas), laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigos, be kita ko, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nuteistajam gali būti papildomai paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės arba laisvės apribojimo bausmė keičiama į areštą pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

21. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje padaręs pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, dėl šios bausmės turinį sudarančių draudimų ir (ar) įpareigojimų nuosprendžio motyvuose tik formaliai nurodė, kad nuteistajai skiriami įpareigojimai, sulaikantys ją nuo naujų nusikalstamų veikų ir paskyrė K. A. BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors 2022 m. balandžio 14 d. teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis, be kita ko, prašė nuteistajai paskirti įpareigojimą atlyginti žalą per bausmės vykdymo terminą (3 t., b. l. 54), teismas nuosprendyje dėl šio įpareigojimo iš viso nepasisakė, jo skyrimo galimybės nesvarstė, jo neskyrimo argumentų nenurodė.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, motyvų, kodėl paskyrus nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, nėra pagrindo skirti su žalos atlyginimu susijusios įpareigojimo, kai nusikalstama veika žala buvo padaryta, teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas), taip pat į nusikalstamos veikos pobūdį, faktines bylos aplinkybes, o toks bausmės paskyrimas neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, tarp jų ir užtikrinti tinkamą kaltininko bei nukentėjusio asmens interesų pusiausvyrą, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

23. Bausmės tikslų ir paskirties kontekste būtina pažymėti, kad draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Asmeniui taikomi draudimai ir įpareigojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

24. Nuteistosios K. A. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, patenka į BK XXVIII skyrių, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nuteistosios neteisėtais veiksmais – jai nuomos sutarties pagrindu patikėto nukentėjusiojo turto (automobilio) iššvaistymu, nukentėjusiajam P. B. buvo padaryta turtinė žala, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta ir įrodyta, ir priteisė jos atlyginimą iš nuteistosios. Bylos duomenimis, K. A. dirba (nuo 2018 m. gegužės 22 d. vykdo individualią veiklą) (2 t., b. l. 93). Šias aplinkybes ji patvirtino ir 2022 m. kovo 22 d. teisiamajame posėdyje nurodydama, kad turi dvi licencijas – taksi ir pavežėjo, veiklą vykdė, dirba ir šiuo metu (3 t., b. l. 44). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistoji įvykdyti su žalos atlyginimu susijusio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą objektyviai neturės galimybės, byloje nėra. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti nuteistajai BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą įpareigojimą. Su turtinės žalos atlyginimu susijusio įpareigojimo skyrimas skatins nuteistąją vykdyti savo pareigą atlyginti žalą, taigi ir tinkamai vykdyti laisvės apribojimo bausmę ir tuo bus užtikrinta ne tik bausmės paskirtis, bet ir nukentėjusiojo interesai.

25. Konstatavus, kad yra pagrindas skirti nuteistajai K. A. BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būtina pažymėti, kad šio įpareigojimo skyrimas suponuoja ir reikalingumą keisti nuosprendžio dalį dėl pirmosios instancijos teismo priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiavimo pradžios termino. Nukentėjusysis P. B., apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įpareigoti nuteistąją K. A. per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti žalą, atskirai dėl to, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos palūkanos nuo priteistos sumos turtinei žalai atlyginti nepasisakė. Prašymas priteisti procesines palūkanas yra siejamas su prašymu priteisti neturtinę žalą, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka aplinkybės, teikiančios pagrindą pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nenustatytos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam prašant priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos (1 258 Eur) sumos, šį prašymą tenkino ir nuosprendyje nurodė palūkanas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

26. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tačiau pažymėta ir tai, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

27. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą palūkanas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pirmiau aptartų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų kontekste, darytina išvada, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam iš nuteistosios 1 258 Eur turtinės žalos atlyginimą ir nurodydamas palūkanas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, šį klausimą, priimdamas nuosprendį, išsprendė teisingai. Tačiau nukentėjusiajam apeliaciniame skunde prašant nuosprendį pakeisti ir įpareigoti nuteistąją turtinę žalą atlyginti per bausmės vykdymo laikotarpį (šiuo atveju – per 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminą) ir esant pagrindui šį prašymą tenkinti, palūkanų skaičiavimas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatitiktų pirmiau nurodytos kasacinės praktikos, taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, kadangi tokiu atveju procesinės palūkanos būtų skaičiuojamos nepasibaigus skolininko prievolės (šiuo atveju nuteistajai skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą) įvykdymo terminui, t. y. skolininkui nepažeidus prievolės.

28. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1258 Eur sumos, paskyrus nuteistajai įpareigojimą atlyginti turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės vykdymo terminą, turi būti skaičiuojamos ne nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo termino paskirtam įpareigojimui įvykdyti pabaigos. Toks sprendimas dėl palūkanų skaičiavimo pradžios atitinka kasacinę praktiką ir nelaikytinas išėjimu už nukentėjusiojo apeliacinio skundo ribų, kadangi nuosprendžio dalies dėl palūkanų skaičiavimo pradžios pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo prašymo skirti nuteistajai įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per bausmės vykdymo laikotarpį tenkinimu.

29. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajai K. A., kurias sudaro 269,34 Eur (3 t., b. l. 99). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

30. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiojo P. B. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Nuteistoji K. A. nuosprendžio neskundė. Nuteistoji apie galimybę išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuota išsiunčiant jai Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (3 t., b. l. 85, 86). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajai K. A. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgus į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nors nuteistoji dirba (vykdo individualią veiklą), iš jos nuosprendžiu yra priteistas turtinės žalos atlyginimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios išieškojimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nukentėjusiojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti nuteistąją K. A. iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam P. B. padarytą 1 258 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) turtinę žalą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam P. B. priteistų palūkanų ir ją išdėstyti taip: iš K. A. P. B. naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 258 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) sumą, skaičiuojamas nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos iki teismo nuosprendžio dalies dėl P. B. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios K. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 269,34 Eur (du šimtai šešiasdešimt devyni eurai 34 ct), neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.