Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-1341/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-1341/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1341/2011
2-55-3-02748-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 118.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį, pareikštą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sine Modum“ interesais, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. , gindamas BUAB „Sine Modum“ interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2007 m. vasario 23 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT047031, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Sine Modum“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Sine Modum“ naudai 4 543 263,47 Lt sumą, 1 830 607,63 Lt nuostolių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp atsakovo ir UAB „Sine Modum“ sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės yra lizingo sutartis, kurios dalyku yra įstatymų normų draudžiamas lizingo sutarties dalykas – žemės sklypas, todėl sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, o jos vykdymas turėjo įtakos UAB „Sine Modum“ nemokumo padidėjimui iš esmės. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį, pareikštą BUAB „Sine Modum“ interesais, atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei priteisė iš ieškovo atsakovo naudai šio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi, kurioje patvirtindamas UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą UAB „Sine Modum“ bankroto byloje, teismas taip pat pasisakė ir dėl 2007 m. vasario 23 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT047031 pripažinimo niekine ex officio ieškovo nurodytu pagrindu, jog žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartis vertintina kaip lizingo sutartis, kurios dalyku žemė būti negali, tai yra teismas nurodė, kad pagrindų pripažinti minėtą sutartį niekine ex officio nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje Nr. 2-569-178/2010 buvo sprendžiamas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo patikslinimas UAB „Sine Modum“ bankroto byloje, taigi šalys nebuvo tapačios. Apeliantas išnagrinėtoje byloje buvo tik byloje dalyvaujančiu asmeniu – suinteresuotu asmeniu, o ne šalimi. Savarankiško reikalavimo UAB „Swedbank lizingas“ dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo niekine apeliantas pareiškęs nebuvo, todėl ieškinio dalykas taip pat nebuvo tapatus. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo tik patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo, o jokios išvados dėl išperkamosios nuomos sutarties nebuvo. Būtent teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje atsispindi nagrinėtos bylos dalykas. Pats teismas, išnagrinėtoje byloje pasisakydamas dėl išperkamosios nuomos sutarties, pripažino, kad sutartis nėra nuginčyta, dėl jos nuginčijimo reikalavimai nėra pareikšti. Teismas tik konstatavo, kad sutarties pripažinti negaliojančia ex officio pagrindų nėra, tačiau tai, kad akivaizdžių sutarties negaliojimo pagrindų nėra, nereiškia, kad pati sutartis dėl to yra galiojanti, nes jos negaliojimo pagrindai gali būti neakivaizdūs, kuriuos nustatyti galima tik atlikus išsamų tyrimą, ko išnagrinėtoje byloje teismas nedarė. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma. Būtent to ir siekė apeliantas pareikšdamas ieškinį. Nagrinėjamojoje byloje reikalavimas dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ex officio pareikštas nebuvo. Išnagrinėtoje byloje nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos sutarties pripažinimo negaliojančia aplinkybės, kokios yra nurodytos nagrinėjamojoje byloje. Taigi abiejų civilinių bylų pagrindai taip pat nebuvo tapatūs.

2. Apeliantui apie teismo posėdžio vietą ir laiką įstatymų nustatyta tvarka pranešta nebuvo, o tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas jo įteikimui tik tuo atveju, kai šaukimą atsisako priimti asmeniškai adresatas, o ne seniūnas ar kiti asmenys. Nors šaukimai apeliantui įteikti nebuvo, teismas kitais būdais, numatytais CPK 129, 130 straipsniuose, šaukimų jam neįteikinėjo.

3. Nors teismas pats pripažino, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, vis vien priteisė atsakovui pagal LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas maksimalų leistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tam, kad būtų nustatytas šalių tapatumas, nėra būtina, kad šalių procesinė padėtis abiejose civilinėse bylose būtų vienoda. Šalių ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties pasikeitimas nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Abejuose nagrinėtose bylose šalys sutampa – ieškinį apeliantas pareiškė bankrutuojančios įmonės vardu, kuri išnagrinėtoje byloje buvo atsakovu, o kreditoriumi, tai yra trečiuoju asmeniu, minėtoje byloje buvo lizingo bendrovė, kuri nagrinėjamojoje byloje yra atsakovu. Nustatant abiejų ieškinių dalykų tapatumą, svarbu ne reikalavimų lingvistinės formuluotės, terminija, o santykių turinys. Kitos terminijos apibūdinti ieškinio dalyką ir pagrindą panaudojimas ieškinyje nesuteikia apeliantui teisės reikalauti iš naujo nagrinėti teismų išspręstą ginčą. Nagrinėjamu atveju abiejose civilinėse bylose materialieji ir teisiniai santykiai akivaizdžiai sutapo. Išnagrinėtoje byloje, be kita ko, ginčas kilo ir dėl minėtos sutarties galiojimo. Sprendžiant šalių ginčą, teismas detaliai išanalizavo tiek pačią sutartį, tiek jos galiojimo klausimą, nutraukimo padarinius ir kitas aplinkybes. Apeliantas, kaip suinteresuotas asmuo, išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčijo iš sutarties kylančius kreditoriaus reikalavimus tuo pagrindu, jog sutartis yra niekinė ir negaliojanti, net buvo pareiškęs savarankišką reikalavimą sutarčiai taikyti niekinio sandorio pasekmes. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2010 m. liepos 29 d. nutartį, šiuos apelianto argumentus analizavo ir dėl jų aiškiai pasisakė. Taigi nors byla buvo iškelta dėl lizingo bendrovės kreditorinių reikalavimų, joje taip pat buvo ginčijamas bei nagrinėjamas išperkamosios nuomos sutarties teisėtumo ir galiojimo klausimas, dėl kurio teismas pateikė savo vertinimą. Išnagrinėtoje byloje apeliantas reiškė reikalavimą ginčijamą sutartį pripažinti niekine ex officio, nagrinėjamojoje byloje analogiško reikalavimo nėra, tačiau tiek išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamojoje byloje apeliantas savo reikalavimą grindė sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymų normoms. Reikalavimai dėl sutarties pripažinimo niekine abiejose bylose buvo pareikšti remiantis tuo pačiu faktiniu bei teisiniu pagrindu. Abiejose bylose apeliantas įrodinėjo, kad ginčo sutartis turi būti vertintina ne kaip žemės sklypų išperkamosios nuomos sutartis, o kaip lizingo sutartis, o lizingo sutarties objektu žemės sklypas būti negali.

2. Apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti.Visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas buvo nurodęs vieną gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresą, kuriuo ir buvo bandomi įteikti jam siųsti šaukimai. Atskirajame skunde apeliantas nurodė jau ir kitą gyvenamosios vietos adresą, tačiau anksčiau teismo jis apie gyvenamosios vietos bei korespondencijos adreso pasikeitimą neinformavo, nors privalėjo tai padaryti. Todėl pagrįstai jam adresuoti dokumentai buvo siunčiami paskutiniuoju žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ir buvo laikomi įteiktais. Procesiniai dokumentai apeliantui buvo tinkamai įteikiami, nes jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentai yra įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai ar seniūnijos seniūnui. Atsisakymas priimti šaukimą yra prilyginamas tinkamam įteikimui.

3. Apelianto argumentai dėl tariamai per didelės priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos yra nepagrįsti. Nesant įrodymų, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos yra neprotingai didelės, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas, priteisė atsakovui visas jo patirtas išlaidas advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį, pareikštą BUAB „Sine Modum“ interesais, atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, tai yra esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010).

Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal apelianto ieškinį nutraukė motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi išnagrinėjęs kreditoriaus (atsakovo šioje byloje) prašymą dėl finansinių reikalavimų tikslinimo UAB „Sine Modum“ bankroto byloje, taip pat išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) reikalavimą pripažinti ginčo išperkamosios nuomos sutartį niekine, taigi ginčas tarp šalių yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta, CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti bylą galima tik tuo atveju, kai yra ieškinių tapatumas. Nagrinėjamu atveju ieškinio tapatumo nėra. Visų pirmą, nėra šalių tapatumo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartyje buvo sprendžiamas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Sine Modum“. Apeliantas šioje byloje jokių savarankiškų reikalavimų pareiškęs nebuvo, todėl nebuvo sprendžiamo ginčo šalimi. Apeliantas išnagrinėtoje byloje teikdamas paaiškinimus ir nesutikdamas su kreditoriaus reikalavimu nurodė, kad ginčo sutartis yra niekine ex officio, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei pasiūlė sutarčiai taikyti niekinio sandorio pasekmes. Nagrinėjamoje byloje, nors apeliantas ir prašo sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (sutartis turi būti vertintina kaip lizingo sutartis, kurios objektu žemės sklypas būti negali), tačiau reikalavimo sutartį pripažinti niekine ex officio jis nereiškia. Todėl nėra ir ieškinio dalyko tapatumo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartyje tik konstatavo, kad ginčo sutartį pripažinti niekine ex officio pagrindo nėra, sutartis nėra nuginčyta ir reikalavimai dėl jos nuginčijimo nepareikšti. Taigi pats teismas pripažino, kad reikalavimai dėl sutarties nuginčijimo byloje pareikšti nebuvo. Teismas nevertino sutarties sąlygų, netyrė įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti esant įstatymų pažeidimui sudarant išperkamosios nuomos sutartį, neaiškino visų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių. Tai, kad ginčo sutartis negali būti pripažinta niekine ex officio, nereiškia, jog negali būti pareikšti savarankiški reikalavimai dėl jos nuginčijimo. Kitaip aiškinant 2010 m. liepos 29 d. nutartį būtų pažeista apelianto teisė į teisminę gynybą (CPK 5 str.).

Apelianto argumentas, kad skundžiama nutartis buvo priimta jam nedalyvaujant, kai jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, yra nepagrįstas. Teismo šaukimai ir pranešimai yra teismo procesiniai dokumentai ir juos asmenims siunčia bylą nagrinėjantis teismas. Tokių procesinių dokumentų tikslas – informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (LR CPK 133 str. 1 d.). LR CPK 133 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas LR CPK 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Byloje nustatyta, kad apeliantui teismo šaukimai į 2011 m. kovo 1 d. įvyksiantį teismo posėdį buvo siunčiami jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįždavo neįteiktais su žyma, kad adresatas šaukimų neatsiima (b.l. 138, 139). Tada šaukimas buvo bandomas įteikti seniūnijos seniūnui (CPK 123 str. 3 d.), tačiau seniūnas šaukimą atsisakė priimti (b.l. 140). Apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo adresą apeliantas teismo neinformavo. Pažymėtina, kad apeliantui siųstas atsakovo atsiliepimas į ieškinį jam buvo įteiktas būtent ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (b.l. 82, 83). Naują galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą apeliantas nurodė tik atskirajame skunde. CPK 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teismo apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo adresą neinformavo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog apeliantui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

Apelianto argumentas dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisiškai nereikšmingu, nes skundžiama nutartis yra naikintina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė procesinės teisės normas – nesant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba nesant teismo nutarties priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartis – CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nepagrįstai nutraukė bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė