Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-567-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
1S-567-485/2020
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02042-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-567-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02042-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-303 taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, atliekama pataisos namuose.

1.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis ir patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 93-908 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.ui Z.ui ir nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

1.2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistajam V. Z. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą 3 metų 10 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. balandžio 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. gegužės 14 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai 3 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta patvirtinti.

4. Nuteistasis V. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra grindžiama formaliais, šabloninio pobūdžio argumentais ir prielaidomis, pateikta medžiaga įvertinta selektyviai. Teismas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei.

4.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis daugiau nei dvejus metus, tai yra nuo 2018 m. gegužės 31 d. bausmę atlieka padalinyje be sargybos, dirba (duomenys neskelbtini), per visą šį laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, vykdo visas komisijos rekomendacijas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 18 balų (žema), kas rodo ypatingai dideles nuteistojo pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. V. Z. nuo 2019 m. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę.

4.3. Pasak nuteistojo, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą sieja išimtinai su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas padarytų nusikaltimų sunkumu, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti keičiami ir neišnyks viso bausmės atlikimo metu, šios aplinkybės vertinimas prilygsta asmens baudimui antrą kartą.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad visą laiką po to, kai buvo sugrąžintas į pataisos įstaigą, nuteistasis elgėsi pavyzdingai, buvo perkeltas bausmę atlikti be sargybos. Tai rodo, kad nuteistasis yra įvertinęs savo elgesį, padarė išvadas ir toliau ketina laikytis įstatymų bei nenusikalsti.

4.5. Nuteistasis skunde taip pat pabrėžia, kad 2018 m. kovo 13 d. jis buvo tik svarstytas drausmės komisijoje. Kadangi svarstymas nebuvo susijęs su teisės aktų ir elgesio pažeidimais, jam drausminė nuobauda nebuvo skirta.

4.6. Be to, nuteistojo teigimu, teismo išvados, kad jis atliko pusę paskirtos bausmės, yra klaidingos, kadangi apeliacinio skundo rengimo metu iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistajam beliko atlikti 5 mėnesius 4 dienas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistasis, kuris buvo nukreiptas į pataisos įstaigą atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, siekiantis būti pakartotinai paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 7 dalyje numatytą bausmės dalį. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Tuo tarpu šiuo metu galiojančios BVK 157 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad nuteistieji, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

8. Nuteistasis V. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), taip pat nuo jo nukreipimo atlikti laisvės atėmimo bausmę panaikinus anksčiau pritaikytą probaciją yra praėję daugiau kaip vieni metai. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nei teisės taikymo, nei fakto klaidos nepadarė, kadangi į ją atsižvelgė tik spręsdamas, ar šiuo atveju nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau, kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (18 balų), kuri nuo nuteistojo nukreipimo atlikti bausmę ir jos atlikimo metu sumažėjo nuo 51 balo, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (8 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis tęsia darbinę veiklą, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Be to, po jo nukreipimo tęsti bausmės atlikimą pataisos namuose jis buvo 8 kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei jo mąstymas ir elgesys. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, nors ir nurodo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų įvykdymo prisiimantis visiškai bei suvokiantis, kokie faktoriai lėmė jo ankstesnį teisei priešingą elgesį, tačiau vis tik iki šiol jis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nepaisant to, kad jis iki šiol neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. V. Z. sistemingai kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš ankstesnio savo elgesio pasekmių, ką patvirtina aplinkybė, jog ankstesniojo jam taikyto lygtinio paleidimo metu, nepraėjus nei savaitei nuo lygtinio paleidimo iš pataisos namų – 2017 m. vasario 20 d. nuteistajam nustatytas 1,57 promilės neblaivumas (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties duomenys), po ko pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai buvo nustatyti dar du kartus. Nuteistasis tokiu būdu ne tik pažeidė jam probacijos metu nustatytas pareigas, bet už alkoholinių medžiagų vartojimą buvo baustas ir administracine tvarka. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad po nukreipimo atlikti bausmę pataisos namuose nesilaikius probacijos sąlygų, praėjus beveik vienų metų laikotarpiui, 2018 m. kovo 13 d. nuteistasis buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl to, kad nesilaikė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų. Nors, kaip pagrįstai nurodoma skunde, nuobauda nuteistajam už šį drausmės pažeidimą nebuvo paskirta, tačiau tai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas alkoholio vartojimo prevencijos programose neužtikrino nuteistojo teisėto elgesio net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje. Šiuo metu duomenų, kad nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui reikšmingai riziką didinantis veiksnys – žalingas alkoholio vartojimas –eliminuotas, nėra. Iš socialinio tyrimo išvados akivaizdu, kad nuteistasis šios aplinkybės kritiškai nevertina, neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, nenuosekliai dėsto argumentus, kad priklausomybės nuo alkoholio jis neturi, tuo pačiu teigdamas, kad būdamas laisvėje ketina „užsikoduoti“, todėl darytina išvada, kad V. Z., net ir atlikęs didesniąją dalį jam paskirtos bausmės, iki šiol kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas jam vis dar nėra pakankamas.

12. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis, nors ir pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, yra linkęs pateisinti savo teisei priešingą elgesį. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartyje išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad jis siekė pateisinti ir probacijos pareigų nesilaikymą menkaverte dingstimi – susitikimu su broliu. Taikytos probacijos laikotarpiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per vieno mėnesio laikotarpį reikšmingai padidėjo, atlikus jos vertinimą nustatyta rimtos žalos rizika pažįstamiems asmenims, kurią didina alkoholio vartojimas. Po nukreipimo tęsti bausmės atlikimą pataisos įstaigoje nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami aptarti su jo mąstymu ir elgesiu susiję riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu, kuri užtikrintų, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu būdamas nestruktūruotoje aplinkoje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Neabejotina, kad nuteistojo pažanga bei galimybės nenusikalsti ateityje jam jau vieną kartą pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas turi būti vertinamos griežčiau, ką patvirtina ir įstatymo leidėjo valia BVK 157 straipsnyje įtvirtinant laikotarpį, po kurio nuteistiesiems, pažeidusiems probacijos sąlygas ir nukreiptiems bausmei atlikti pataisos įstaigoje, gali būti svarstoma lygtinio paleidimo taikymo galimybė. Šiuo atveju, kai nuteistajam net ir atlikus didesniąją paskirtos bausmės dalį, žalingo alkoholio vartojimo rizika, kuri sąlygojo ir nusikalstamų veikų įvykdymą, išlieka aktuali, pagrindo pakartotinai jam taikyti probaciją šiuo metu dar nėra.

13. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad bausmę jis atlieka be sargybos, lengvojoje grupėje. Šios sąlygos, egzistavusios ir svarstant ankstesniojo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, savaime nepatvirtina, kad jis, nors šiuo metu ir nepažeidžia nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų būdamas pataisos įstaigoje, jam nustatytų pareigų laikysis ir probacijos metu nestruktūruotoje aplinkoje. Tokio manymo šiuo atveju nepatvirtina ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, kurie, nors tam tikrais aspektais ir vertintini kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau šiuo atveju, kai nuteistasis ankstesniu probacijos laikotarpiu skirtų pareigų pažeidimus (alkoholio vartojimą) siekė pateisinti senu nesimatymu su broliu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad socialinė aplinka nėra pakankamas faktorius, eliminuojantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir, juolab, nepatvirtina jo akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad iki šiol V. Z. dar nėra visiškai įsisąmoninęs savo veiksmų ir jų įtakos visuomenėje priimtoms normoms bei įstatymų reikalavimams ryšio. Tai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje detalizuojama, jog nuteistasis, nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina.

14. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Neabejotinai, pastarasis veiksnys yra priskiriamas prie statinių, kurie negali kisti viso bausmės atlikimo metu, tačiau, vertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, į jį būtina atsižvelgti sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pakankamumo. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo), kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis (du smurtiniai nusikaltimai, vienas iš kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes nukentėjusiajai) ir pavojingumas (įvykdyti labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai) sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą atsižvelgiama ir vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką aprobuota OASys metodika ir tai, priešingai nei teigiama skunde, draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo nepažeidžia.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pastangos užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, o tuo pačiu ir siekiant prasmingo užimtumo probacijos metu, taip pat dar nėra pakankamos. Nors jis pataisos įstaigoje dirba, tačiau, turėdamas tik devynių klasių išsilavinimą, jis per bausmės atlikimo laikotarpį jokių naujų specialybių, kurios padidintų jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, neįgijo ir nesiekė įgyti, ankstesniojo lygtinio paleidimo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyveno iš gaunamų pašalpų. Kaip minėta, nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar sudaro dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius, todėl nuteistajam nededant pastangų užsiimti pozityvia veikla, kuri skatintų jo užimtumą bei ateities tikslų siekį tik teisėtais būdais ir priemonėmis, probacijos metu nuteistajam neįsidarbinus ir neužsitikrinus legalaus pragyvenimo šaltinio, tai sudaro prielaidas galimam jo nusikalstamumui būnant nestruktūruotoje aplinkoje. Taigi aptarti duomenys, taip pat socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, vykdomos darbo veiklos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama. Aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Esminės nuteistojo pažangos nuo paskutiniojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nestebima. Jo elgesys socialinio tyrimo išvadoje išskirtose probleminėse riziką nusikalsti didinančiose srityse nėra koreguojamas pakankamai efektyviai, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisDaiva JankauskienėAlgirdas Remeika