Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-12 · Byla Nr. PK-16-333/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
PK-16-333/2017
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00019-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Kaltinamasis
A. T.
Baudžiamoji byla Nr. PK-16-333/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00019-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.2; 2.1.3.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant privačiai kaltintojai-nukentėjusiajai M. U. ir jos atstovui advokatui V. T.,asmeniui, prieš kurį paduotas skundas, A. T. ir jos atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, profesinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. U. skunde teismui nurodė, kad 2017-05-10 apie 11.35 val. Alytuje, Jotvingių g. 10B, parduotuvės „Avitela“ tarpduryje susitikus A. T., ši jai pasakė: „Numarinai du vyrus, numarinsi ir trečią“. Taip pasakydama A. T. ją apkaltino sunkaus nusikaltimo padarymu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pažemino jos garbę ir orumą.

Tuo M. U. kaltino A. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji A. T. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną kartu su B. U. vaikščiojo mieste, buvo teisme, vėliau užsukę pas advokatą. Bet šis dar nebuvo paruošęs dokumentų, todėl nutarė nueiti į šalimais esančią „Avitelos“ parduotuvę. B. U. apsipirko ir joms išeinant iš parduotuvės tarpduryje sutiko jos buvusį vyrą R. U., kuris ėjo kartu su kita moterimi ir parodęs pirštu pasakė „šita“. Jis buvo kartu su M. U.. R. U. paėjo į šoną, o M. U. pareiškė priekaištus, sakydama, kodėl skaičiuojanti jos vaikų pinigus, kad Dievas pakorojo vieną, pakoros ir kitus. Į tai jai atsakiusi „Numarino du vyrus, numarins ir trečią“. Taip pasakiusi, nes iš kitų asmenų buvo girdėjusi, kad M. U. turėjo kelis vyrus, du iš jų numirė. Šiuos žodžius pasakiusi tiesiogiai M. U., nes tuo metu labai supyko dėl jai reiškiamų M. U. priekaištų dėl pinigų. R. U. buvo netoliese šone, todėl gal ir galėjo girdėti. Sakydama tuos žodžius neturėjusi omenyje, kad M. U. nužudė du vyrus ir nužudys trečią. Atkartojusi tik tai, ką anksčiau buvo girdėjusi iš kitų asmenų, girdėdama B. U. pokalbį su jai nepažįstama moterimi. Šiuos žodžius skyrė tik M. U., niekam jų paskleisti neketino, pasakė iš momentinio pykčio. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinkanti.

Nukentėjusioji M. U. parodė, kad jos vyras R. U. skyrybų reikalais įvykio dieną buvo teisme. Jai skambino telefonu ir pasakojo, kad pirmosios žmonos B. U. draugė A. T. susidomėjo jos dukros pinigais, gautais už parduotą bendrabutį. Dėl bylos reikalų R. U. turėjo nuvykti pas advokatą, todėl tą dieną abu susitiko ir nuvyko į advokato kontorą. Advokatas dar buvo užimtas, todėl nutarė užeiti į „Avitelos“ parduotuvę. Prie durų išeinančias iš parduotuvės sutiko B. U. ir A. T.. R parodė į A. T., sakydamas „šita“. Ją pamačiusi pirmą kartą. Praeidama A. T. pasakiusi, kad norinti pakalbėti, pareiškusi priekaištus dėl skaičiuojamų pinigų, kuriuos gavusi jos (M. U.) dukra už parduotą bendrabučio kambarį, sakiusi, kad Dievas pakoros. Kai baigė kalbėti, išsiskiriant ir nueidama A. T. pasakė, kad „Numarinai du vyrus, numarinsi ir trečią“. Jų tarpusavio pokalbio metu vyras R. U. stovėjo šalimais. Jis išgirdęs A. T. pasakytus žodžius pradėjo jai priekaištauti dėl santykių su buvusiais vyrais, jų numarinimo, reiškė pretenzijas, kad gal numarinsianti ir jį, abu susipyko. A. T. pasakyti žodžiai buvo skirti tik jai. Žodį numarinti suprato, kaip nužudyti. Su R. U. jai trečia santuoka. Su pirmu vyru santuoką nutraukė ir jis gyvena šiuo metu Vilkaviškyje. Antras jos gyvenimo vyras numirė, kai ji buvo išvykusi atostogauti į užsienį. Prašė priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir advokato atstovavimo išlaidas.

Liudytojas R. U. parodė, kad B. U. yra buvusi jo pirmoji žmona. Šiuo metu santuokoje su M. U.. A. T. yra jo tolima giminaitė. Įvykio dieną buvo Alytuje su M. U. ir įeidami į parduotuvę „Avitela“ sutiko beišeinančias B. U. su A. T.. A. T. iki įvykio jo žmona M. U. nepažinojo. Tuo laiku su buvusia žmona teismuose bylinėjosi dėl turtinių santykių, apie tai buvo pasakojęs savo dabartinei žmonai, minėjęs A. T., kuri domėjosi jos turtais. M nurodęs į A. T. ir patvirtinęs, kad ši moteris domisi jos turtais. Tarp M. U. ir A. T. prasidėjo žodinis konfliktas, kurį būdamas šalimais girdėjo. A. T. pasakė M. U., kad „numarinusi du vyrus, numarins ir trečią“. Suprato, kad šiuos žodžius ji skyrė tiesiogiai M. U., bet juos girdėjo ir jis. B. U. galėjo jų negirdėti, nes stovėjo tolėliau. Po pasakytų žodžių sunerimęs, kad jį dabartinė žmona gali nunuodyti, pradėjęs domėtis jos buvusiais vyrais.

Liudytoja B. U. parodė, kad ji yra buvusi R. U. pirmoji žmona. Šiuo metu santuoka nutraukta, bet vyksta bylinėjimasis teisme dėl turtinių reikalų. Įvykio dieną kaip tik buvo teisme, o paskui turėjo nueiti į advokato kontorą. Belaukiant, kad neprailgtų, nes advokatas dar buvo užsiėmęs, su drauge A. T. nuėjo į šalimais esančią parduotuvę „Avitela“. Išeidamos sutiko buvusį vyrą R. U. kartu su M. U.. Tarp A. T. ir M. U. prasidėjo žodinis konfliktas dėl pastarosios vaikų pinigų. Pokalbyje nedalyvavusi ir, ką viena kitai pasakiusios, negirdėjo, jos konfliktavo tik abi.

Policijoje atlikto tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-39986-17 dokumentais nustatyta:

Šalies argumentai

Pareiškimu (b. l. 5) M. U. kreipėsi į policiją pranešdama apie tai, kad 2017-05-10 jai būnant prie parduotuvės „Avitela“ apie ją A. T. viešoje vietoje atvirai pasakė šmeižikiško pobūdžio žodžius „Numarinai du vyrus, numarinsi ir trečią“. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

2017-05-26 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu (b. l. 1-2) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. U. pareiškime policijai minimų faktų, nurodant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės turi būti tiriamos ir vertinamos pareiškėjai tiesiogiai kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Apklaustas liudytoju (b. l. 10-11) R. U. parodė, kad A. T. konflikto metu M. U. pasakė įžeidžiančio pobūdžio frazę „Numarinai du vyrus, numarinsi ir trečią“. Šios pasakytos frazės daugiau jokie pašaliniai asmenys negirdėjo, kadangi žodinis konfliktas tarp jo žmonos M. U. ir A. T. kilo dėl asmeninių priežasčių. Buvusi žmona B. U. į šį žodinį konfliktą nesikišo.

Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė rašant paaiškinimą (b. l. 12) A. T.. Ji patvirtino, kad asmeninio konflikto metu pasakė, tik anksčiau girdėtus kito asmens pasakytus žodžius apie M. U.. Tai pasakė kilus abipusiam žodiniam konfliktui su M. U., nieko įžeisti nenorėjusi. Konfliktą pradėjo M. U..

Šių byloje surinktų įrodymų pagrindu turi būti sprendžiama, ar A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimas yra tai, kas paskleidė apie žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Motyvuojamoji dalis

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Taigi, BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Nurodyta, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-187-677/2015, 2K-206-303/2016, 2K-32-699/2016).

Remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis pripažintina, kad A. T. pasakyti M. U. žodžiai „Numarinai du vyrus, numarinsi ir trečią“ neatitiko tikrovės. Kaip parodė M. U., ji šiuo metu gyvena su trečiu vyru, tačiau tik vienas sutuoktinis miręs, bet numirė dėl ligos. Pati kaltinamoji A. T. savo pasakytų žodžių tikrumo negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, teigė juos girdėjusi iš kito asmens.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nevertinant to, ar pasakyti žodžiai pažemino M. U. garbę ir orumą, toliau būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista, ar to tiesiogiai, tyčia, siekė A. T.. Byloje apklausti kaltinamoji, nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad jie visi susitiko parduotuvės tarpduryje, pokalbis vyko tik tarp A. T. ir M. U.. Liudytoja B. U. tuo metu stovėjo šiek tiek nuošaliau ir parodė, kad net negirdėjo, apie ką buvo kalbama, o liudytojas R. U. stovėjo netoliese. Kadangi buvo pakankamai arti, tai pasakytus žodžius išgirdo. Nukentėjusioji M. U. neneigė, kad konfliktinė situacija prasidėjo pirmiausia jai pačiai užkalbinus kaltinamąją A. T. bei papriekaištavus dėl svetimų pinigų skaičiavimo. Žodinis konfliktas vyko tik tarp abiejų moterų, į jų pokalbį niekas nesikišo. Nustatyta, kad pasakytus žodžius išgirdo tik vienas žmogus. Tačiau vien tai, kad R. U. tuos žodžius išgirdo, nepripažintina kaltinamosios A. T. siekiu paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Kaip parodė kaltinamoji A. T., pasakytus žodžius ji nukreipė tiesiogiai M. U. ir tai padarė supykusi dėl pastarosios priekaištų jai dėl pasakytų grasinimų Dievo bausme, net nekreipusi dėmesio į R. U., kuris tuo metu stovėjo netoliese, tai pasakiusi nueidama. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad kaltinamosios A. T. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galimai gali būti pripažinta žeminančia, niekinančia kitą asmenį ar galimai galinti pakirsti pasitikėjimą M. U., ir norėjo taip veikti. Pagrindinis jos siekis buvo atsikirsti į M. U. priekaištus ir grasinimus.

Aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnyje – šmeižimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus konstatuotina, jog nebuvo surinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, todėl turi būti išteisinta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privati kaltintoja M. U. prašė iš kaltinamosios A. T. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir advokato atstovavimo išlaidas 200 eurų sumoje. Prašymas netenkinamas, nes priimamas išteisinamasis nuosprendis, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. išteisinti neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.

M. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė