Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-25 · Administracinė byla Nr. I-1394-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
I-1394-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04246-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
S. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1394-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04246-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovui advokato padėjėjui A. T. (A. T.),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

J. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 49SFN-1591-(14.49.104.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl sutikimo kapitališkai suremontuoti namą.

Pareiškėja nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, du sandėliai, du garažai, šulinys bei tualetas) (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės teritorijoje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Ketindama kapitališkai suremontuoti gyvenamąjį namą, pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama leisti jai atstatyti 61,57 kv. m ploto gyvenamąjį namą, tačiau atsakovas skundžiamu raštu šį pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjos minimas gyvenamasis namas nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti / atstatyti laisvoje valstybinėje žemėje.

Pareiškėjos nuomone, toks sprendimas yra nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) 7 priedo 3 p. statinio kapitalinio remonto atveju, kai nesuformuotas žemės sklypas, statinio savininkas gali įgyvendinti statytojo teises neturėdamas dokumento, patvirtinančio teisę valdyti ar naudoti žemės sklypą. Be to, sprendimas neišduoti sutikimo atnaujinti (modernizuoti) pastatus priimamas, kai planuojama statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, neatitinkančius STR 1.07.01:2010 7 priede numatytų atvejų arba nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato duomenys yra kitokie, nei faktiškai esami. Atsakovas skundžiamame rašte nepateikė jokių duomenų, kad planuojamas kapitališkai remontuoti gyvenamasis namas užima didesnį, nei Nekilnojamojo turto registre nurodytas, plotą, todėl atsakovas privalėjo priimti sprendimą išduoti sutikimą kapitališkai suremontuoti gyvenamąjį namą.

Atsiliepimas

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime (b. l. 33–36) prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 str. 3 d. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokią tvarką nustato ir NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Įstatymų leidėjas nurodyto pobūdžio ginčams yra nustatęs privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl tik NŽT vadovui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus sprendimą, šis sprendimas galės būti skundžiamas teismui.

Šalies argumentai

Taip pat pabrėžė, jog pareiškėja savo prašyme prašė leisti atstatyti po gaisro gyvenamąjį namą, o skunde teismui nurodo, kad ketina kapitališkai suremontuoti gyvenamąjį namą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 str. 20 p. nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atsakovo teigimu, pastato atnaujinimas ir statinio kapitalinis remontas pagal Statybų įstatymą nėra tapatūs dalykai, taigi pareiškėja netiksliai suformulavo skundo reikalavimus arba netinkamai suformulavo NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktą prašymą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį tenkinti (b. l. 25).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos prašymas turėjo būti suprastas kaip prašymas dėl kapitalinio remonto, kadangi Statybos įstatymas atstatymo sąvokos nenustato. Atstatymo negalima traktuoti ir kaip naujos statybos, nes yra išlikę pastato pamatai, kurie yra tinkami naudoti, todėl būtų statomas ne naujas namas, o statybos darbais būtų atkuriama ankstesnė padėtis. Pabrėžė, kad tuo atveju, jei atsakovui buvo neaiškus pareiškėjos prašymas, prieš priimdamas sprendimą jis turėjo paprašyti papildomos informacijos. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registre objektas egzistuoja, todėl nauja statyba ir dėl šios priežasties negali būti konstatuojama.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriui pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nebuvo išreikštas noras vykdyti kapitalinį remontą, o nurodoma, jog planuojama atstatyti po gaisro sunykusį statinį. Net jei atsakovas būtų davęs sutikimą, tai dar nereikštų, kad pareiškėja galėtų vykdyti statybos darbus, nes sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Be to, atstatymas ten, kur yra išlikę tik pastato pamatai, yra nauja statyba, o tokia statyba galima, tik jei asmuo valdo žemę. Pažymėjo, kad reikia žiūrėti į faktinę situaciją, nes pats pareiškėjos atstovas pripažįsta, kad išlikę tik pastatų pamatai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 49SFN-1591-(14.49.104.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dalis statinių (duomenys neskelbtini), t. y. 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 šulinio ir tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7). Minėti statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas.

2016 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėja pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, prašydama leisti atstatyti po gaisro gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Prie prašymo pareiškėja pridėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009 m. sausio 21 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2000 m. spalio 10 d. kilusio gaisro metu sudegė namas ir sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SFN-1591-(14.49.104.) sutikimo nedavė, motyvuodamas tuo, kad prašyme nurodyti statiniai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti / atstatyti laisvoje valstybinėje žemėje (b. l. 38–39).

Kaip minėta, atsakovo nuomone, pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus nurodomi teisės aktai – Žemės reformos įstatymas bei Taisyklės šiuo atveju netaikytini, nes ginčo santykių nereglamentuoja. Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką. Pagal Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d. žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Taigi Žemės reformos įstatymo 18 str. bei atsakovo nurodomos Taisyklės reglamentuoja būtent žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui skundžia NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą, kuris nėra susijęs su žemės reformos procesu, todėl Žemės reformos įstatyme bei Taisyklėse įtvirtinta sprendimų apskundimų tvarka šiuo atveju netaikytina. Atkreiptinas dėmesys, jog ir skundžiamame atsakovo rašte nurodyta, kad pastarasis skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, o ne Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 34 p., kai privaloma gauti šio reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus statybai valstybinėje žemėje, visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą dėl tokio sutikimo, nurodė, jog planuoja atstatyti sudegusius pastatus. Pažymėtina, kad pareiškėja ir atsakovas skirtingai traktuoja pastato atstatymo sąvoką. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju atstatymas yra statinio kapitalinis remontas, o atsakovas teigia, jog tai yra nauja statyba.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymas savarankiškos pastato atstatymo sąvokos neįtvirtina. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 str. 20 d. statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi sunaikinto statinio atstatymas patenka į naujo statinio statybos apibrėžtį, todėl atsakovas pagal prašymo formuluotę bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (pažymą apie sudegusius pastatus) pagrįstai pareiškėjos pateiktą prašymą vertino kaip prašymą išduoti sutikimą valstybinės žemės plote vykdyti naują statybą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja jokių duomenų, sudarančių pagrindą suprasti ar numanyti, jog planuojamas kapitalinis remontas, atsakovui nepateikė. Šiuo atveju atsakovui nekilo abejonių dėl pareiškėjos prašymo turinio, todėl papildomų paaiškinimų nepareikalavimas negali būti laikomas pareiškėjos teisių pažeidimu.

Pažymėtina, kad statiniai, kuriuos statant naujai ar rekonstruojant neprivalomi žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, nurodyti STR 1.07.01:2010 7 priedo 1 p. Pažymėtina, kad gyvenamieji namai ir sandėliukai minėtame reglamentavime nenurodyti, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neduoti pareiškėjai sutikimo atstatyti sudegusius statinius. Todėl reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 49SFN-1591-(14.49.104.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl sutikimo kapitališkai suremontuoti namą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos nuoroda į NŽT Direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-53-(1.3.) patvirtintas Sutikimų atnaujinti (modernizuoti) pastatus valstybinėje žemėje išdavimo taisykles vertintinai kritiškai, kadangi pastatų atnaujinimas (modernizavimas), vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, nėra tapatus kapitaliniam remontui ar naujai statybai. Pareiškėja jokių duomenų apie ketinimą atnaujinti (modernizuoti) pastatus nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į atsakovą su prašymu išduoti sutikimą būtent kapitaliai remontuoti ginčo statinius, tuo labiau kad pareiškėja į bylą pateikė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), būklės tyrimo aktą, iš kurio matyti, jog yra išlikę sudegusių pastatų pamatai, kurie iškilę virš žemės (b. l. 10–14), o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p. statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjos planuojami atlikti darbai iš tiesų gali būti traktuojami kaip kapitalinis remontas, tačiau tokiu atveju pareiškėja turi pateikti atsakovui aiškiai ir tiksliai suformuluotą prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos J. B. skundą kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė