Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutarimo R. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo būrio (toliau – Institucija) patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. V. (toliau – Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-07 18.20 val. Kaune, S. Žukausko g./ Statybininkų g., vairuodamas transporto priemonę „Volvo 850“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo greitį, nebuvo atidus, atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Apie eismo įvykį policijai nepranešęs iš įvykio vietos pasišalino su automobiliu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 231.1, 238 punktų reikalavimus.

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda;

pagal ATPK 123 str. 1 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) bauda;

pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 40 Lt (keturiasdešimt litų) bauda.

Remiantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą R. J. V. paskyrė 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukė, asmeniui veikiant būtinojo reikalingumo atveju (ATPK 250 str. 1 d. 4 p., 17 str.). Teismas nustatė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodyta, kad R. J. V. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, automobilis nustatyta tvarka nepraėjęs valst. tech. apžiūros, nustatyto įstatymo draudimo dokumento nepateikė (b. l. 1). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti asmeniui formuluojamo kaltinimo esmė, teismo posėdžio metu R. J. V. pripažino šiuos pažeidimus, todėl minėtos veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. teismas konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas pagrįstas ir yra tenkinamas.

R. J. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymą. Pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teisena nutraukta asmeniui veikiant būtinojo reikalingumo atveju.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo padarymo, kuriuo prašoma Rimvydą J. V. pripažinti padariusiu ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis). Byloje kyla ginčas dėl R. J. V. kaltės ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai bylos teiseną nutraukė, konstatavęs, kad pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išsaugoti savo sveikatą, vykdamas ieškoti sau pagalbos, tai yra veikė būtinojo reikalingumo būklėje.

ATPK 17 straipsnis įtvirtina principą, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju R. J. V. siekdamas apsaugoti sveikatą, padarė mažesnę žalą (ar bent jau suvokė taip besielgiantis dėl savo gyvenimo patirties), pasitraukdamas iš įvykio vietos. Liudytoja J. G. paaiškinime nurodė, kad Volvo vairuotojas įvykio metu buvo apsvaigęs, išlipęs iš automobilio rinko detales todėl tikėtina, kad iš įvykio vietos jis pasišalino norėdamas išvengti atsakomybės. Įvykio metu, pasijutus blogai, tikslinga kviesti greitąją medicininę pagalbą, bet nepasišalinti iš įvykio vietos. Todėl negali būti konstatuojama, kad R. J. V. padarė pažeidimą būtinojo reikalingumo sąlygomis, o visi su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Apeliantas nurodo, kad atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Kadangi turi problemų su širdimi, dėl patirto streso blogai pasijuto ir skubėjo grįžti namo išgerti vaistų. Rimvydas J. V. paaiškinime dėl eismo įvykio, rašytame 2011-12-08 (kitą dieną po įvykio) nurodė, kad buvo eismo įvykis, jis atsitrenkė į įvykio vietoje stovintį automobilį. Priešais važiuojantys automobiliai apakino, nepastebėjo automobilių, nespėjo apvažiuoti. Išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 5).

J. G. paaiškinime nurodė, kad važiavo Žukausko g. kaire eismo juosta, prie sankryžos pristabdė sukti į kairę du automobiliai. Ji irgi pristabdė, kad galėtų pasukti. Tuo metu pajuto, kaip į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo smūgio jos automobilis atsitrenkė į automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

E. I. paaiškinime nurodyta, kad ji sustojo Žukausko gatvėje, nes priekyje automobilis suko į kairę. Tuo metu į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Renault Megane“, nes į šį automobilį atsitrenkė „Volvo“ (b. l. 7).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja E. I., „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja J. G., bei paties R. J. V. vairuotas automobilis Volvo 850 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. G. paaiškino, kad stovint sankryžoje pajuto smūgį, dėl kurio jos automobilis atsitrenkė į „Subaru Forester“. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas R. J. V. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nepranešus apie tai policijai, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. R. J. V. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad, iš įvykio vietos pasišalino kadangi turi širdies problemų ir dėl patirto streso blogai pasijutęs skubėjo į namus išgerti vaistų yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Duomenų, kad įvykio dieną (ar po įvykio) R. J. V. dėl sveikatos būklės kreipėsi į gydytojus, nepateikta. Byloje pateikti medicininiai dokumentai (2001-05-24 kompiuterinės tomografijos tyrimas atliktas dėl nugaros skausmų, 2010-06-23 VĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės veterbroneurologijos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų, rodo, kad R. J. V. skundėsi stipriais skausmais juosmenyje, kojose. Pateikta kompiuterinės tomografijos kabineto informacija, rodo, kad 2010-06-14 R. V. atlikta stuburo-juosmeninės srities kompiuterinė tomografija) nepatvirtina, kad būtent įvykio dieną t.y. 2011 m. gruodžio 7 d. apie 18.20 val. R. J. V. blogai pasijuto dėl sveikatos būklės. Nežiūrint į tai, kad byloje pateikta 2011-04-12 echokardioskopijos tyrimo išvada, tačiau negalima teigti, kad R. V. būtų nustatyta diagnozė dėl širdies veiklos sutrikimo. Toks paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių paneigtas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vertinamas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. J. V. neatsižvelgė į važiavimo greitį, nebuvo atidus, atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Apie eismo įvykį policijai nepranešęs iš įvykio vietos pasišalino tyčia, supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, todėl numatė kilsiančias dėl eismo įvykio pasekmes ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir už tai jis turi būti baudžiamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei R. J. V. bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl išdėstytų argumentų Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarimas dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinamas.

R. J. V. skirtina nauja administracinė nuobauda ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad tai grubus pažeidimas, keliantis realų pavojų eismo saugumui, realias pasekmes, į pažeidėjo asmenybę – turi galiojančią nuobaudą, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes R. J. V. skiriama straipsnio sankcijoje pagal ATPK 130 str. 1 d. numatytos minimalaus dydžio nuobaudos – piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Paskirtoji nuobauda subendrintina su ATPK. 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d paskirtomis administracinėmis baudomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, ATPK 30-33 str., teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarimo dalį, kuria R. J. V. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena nutraukta, asmeniui veikiant būtinojo reikalingumo atveju (ATPK 250 str. 1 d. 4 p., 17 str.).

R. J. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių )litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtą nuobaudą subendrinti su nuobaudomis paskirtomis pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir galutinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių )litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.