- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e1-834-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07064-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- G., S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.(G.). S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3 750 Eur) bauda (bauda išieškota 2022 m. sausio 13 d.);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G.(G.). S. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent – jis 2023 m. vasario 25 d. apie 00 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam buvo nustatytas 2,64 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 2 (antro) aukšto kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu 2 (du) kartus sudavė G. Ž. į kairę veido pusę, po ko tyčia 1 (vieną) kartą spyrė G. Ž. į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam G. Ž. odos nubrozdinimus apatinės ir viršutinės lūpų odos kairėje pusėje, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalimi, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Kaltinamojo G. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
3.1. Kaltinamasis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2023 m. vasario 25 d. apie 20–21 val., tiksliai laiko neprisimena, nuėjo aplankyti iš Anglijos grįžusio draugo A. T. (A. T.) ir E. T.. Ten buvo daugiau žmonių. Jie šventė susitikimą, namo antro aukšto kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. nakties vyko kalba apie vaikus, kuri jam nepatiko. Jis ne taip suprato, ką pasakė G. Ž.. G. Ž., kuris sėdėjo prie jo, jis sėdėdamas sudavė su dešinės rankos kumščiu du kartus į kairę veido pusę, tada atsistojo ir vieną kartą spyrė G. Ž. į kairę veido pusę. Daugiau jokių smūgių G. Ž. nesudavė. G. Ž. dėl šio įvykio atsiprašė, jo patirtą žalą atlygino, dėl padarytos veikos labai gailisi. Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą taip pat atlygino.
3.2. Nukentėjusysis G. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. vasario 25 d. (iš penktadienio į šeštadienį) buvo svečiuose pas giminaičius – pas pusseserę V. Z.. Teta O. B. miegojo, o jie linksminosi, išgėrinėjo. Buvo atvažiavusios pusseserės iš Anglijos, I. B. su dukra J., pusseserės V. Z. dukra E. T. su vyru A. T., dar atėjo G. S.. Nakties metu buvo kambaryje prie stalo, bet, kas buvo likę kambaryje, tiksliai pasakyti negali, nes dėl neblaivumo nepamena. Pamena, kad jis sėdėjo prie stalo, o šalia jo, iš dešinės pusės, sėdėjo G. S.. G. S. be priežasties jam sėdinčiam ant sofos dešinės rankos kumščiu tyčia du kartus trenkė į kairę veido pusę. Jis nesitikėjo tokio G. S. elgesio, nes nebuvo jokio konflikto. Nežino, dėl ko G. S. supyko, nesuprato, kas vyksta, net nesigynė, nes nesitikėjo G. S. smūgių, veido neužsidengė. Tada (po dviejų smūgių kumščiu) G. S. atsistojęs tyčia spyrė jam vieną kartą į tą pačią kairę veido pusę. Tuomet moterys, tik negali pasakyti kas tokios, atitraukė G. S.. G. S. iš kambario kažkur dingo. Po suduotų smūgių jam iš karto iš burnos pasipylė kraujas, pastebėjo, kad per pusę lūžo dantų plokštelė. Išsigando, jį pradėjo krėsti drebulys. Pusseserės dukra J., išgirdusi triukšmą, atėjo į kambarį ir jam padėjo, paguldydama jį ant šono, sakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis tuomet paskambino ir apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei iš kažkur sugrįžo G. S., jo pirmi žodžiai buvo: „pats griuvo“. Jis iš karto policijos pareigūnams nurodė, kad buvo sumuštas G. S.. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į Vilniaus Lazdynų ligoninę. Naktį praleido Lazdynų ligoninėje, o ryte greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas konsultacijai į VŠĮ Žalgirio universitetinę ligoninę, nes buvo nustatyti kairio žandinio ančio užpakalinės ir viršutinės sienelių lūžių požymiai su nežymia dislokacija. 2023 m. balandžio 9 d. G. S. atlygino žalą, jo atsiprašė, jis jam atleido ir civilinio ieškinio nereiškia.
3.3. Liudytojas A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su sutuoktine E. T. ir vaikais gyvena Anglijoje. Atostogų metu apsistojo pas sutuoktinės E. T. tėvus. 2023 m. vasario 24 d. išvakarėse kartu su sutuoktinės dėde G. Ž. ir G. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis daug alkoholio nevartoja, todėl, kurį laiką pasėdėjęs, išėjo į kitą kambarį pas vaikus. 2023 m. vasario 25 d. apie 00 val. 30 min. kitame kambaryje išgirdo kažkokį triukšmą, šurmulį, atėjęs į kambarį, rado ten sėdinčius G. Ž. ir G. S., jie nekonfliktavo, o sėdėjo ir kalbėjo. Apie 2 val. 30 min. G. Ž. staiga sugalvojo iškviesti policijos pareigūnus. Visas įvykis vyko namo antro aukšto kambaryje. Konflikto metu kambaryje buvo tik G. Ž. ir G. S..
3.4. Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. Sverčkovo (Sverčkov) tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ duomenimis, 2023 m. vasario 25 d. 07 val. 15 min. RVUL slaugytoja pranešė, kad 2023 m. vasario 25 d. 04 val. 25 min. greitoji medicinos pagalbos brigada pristatė G. Ž., jis paaiškino, kad 2023 m. vasario 25 d. 3 val. buvo sumuštas pažįstamo G. S.. Diagnozė – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Nukreiptas į RVUL Žalgirio kliniką.
3.5. 2023 m. vasario 25 d., įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas, aprašytas, fotografuotas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)., kurio kambaryje kaltinamasis G. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. Ž. atžvilgiu.
3.6. 2023 m. kovo 3 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas, aprašytas 2023 m. vasario 25 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriuo nukentėjusysis G. Ž. praneša apie tiriamą įvykį. Garso įrašo trukmė – 02:20 min.. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką, pasigirsta:
„BPC: 112, klausau jūsų.
Vyras: Labas vakaras.
BPC: Laba vakarą.
Vyras: M… Galima išsikviesti policiją? (girdisi, kad vyras išgėręs).
Vyras: (duomenys neskelbtini).
Vyras: Nuosavas.
Vyras: Nu… ne, nesusipratimas buvo, sulaužė man ta prasme plokštelę, ta prasme danties (girdisi galimai neblaivaus asmens balsas).
Vyras: Nu dantis.
Vyras: Danties plokštelę.
Vyras: Nu… sėdėjom ta prasme, nu kaip ir buvo gimtadienis, viskas, ir nu tyčia, netyčia, nežinau, kažkam šovė į galvą kažkas ir jis man sulaužė plokštelę.
BPC: Ta prasme, jum trenkė į dantis? Ar...
Vyras: Taip, jo, į veidą, taip, jo, jo (neblaivaus asmens balsas).
Vyras: Taip.
Vyras: (kažką neaiškiai sako) Ne.
Vyras: Taip, jo, nu iš matymo.
Vyras: Viską žinom.
Vyras: Nu… prieš valandą.
Vyras: Jo.
Vyras: Ten esu.
Vyras: Jo.
Vyras: G. Ž..
Vyras: Ž.
(Kažką neaiškiai su kažkuo fone kalba).
Vyras: Jo.
Vyras: Ne, medikų nereikia.
Įrašo pabaiga.
3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 854/2023 (01) duomenimis, G. Ž. nustatyta odos nubrozdinimai apatinės ir viršutinės lūpų odos kairėje pusėje, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, padaryti veido kairiąją pusę paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki – 2023 m. vasario 25 d. 04 val. 25 min.. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Visi nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į veido kairės pusės sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei veido kairės pusės sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, dėl kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžių, kuriems esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, odos nubrozdinimai apatinės ir viršutinės lūpų odos kairėje pusėje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
3.8. 2023 m. kovo 23 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas, aprašytas 2023 m. vasario 25 d. įvykio metu policijos pareigūnų „Bodycam“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė – 14:59 min., įrašo pradžia – 02:09:54 val.. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu, pareigūnai yra privažiavę prie nuosavo namo. Pareigūnas iš tarnybinio automobilio pasiima alkotesterį ir eina į namą. Namo koridoriuje matyti stovintys trys vyrai. Pareigūnas vyrus informuoja, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnai paklausia, ar vyrai turi asmens dokumentus, ir paprašo juos atnešti. Fone girdisi vyrų pokalbis, tačiau dėl žemo garso negalima suprasti, apie ką yra kalbama. Pareigūnas paruošia naudoti alkotesterį. Vienas iš vyrų pasako, kad konfliktas kilo vartojant alkoholį. Pareigūnas paklausia vyrų, koks jų draugo vardas, vienas iš vyrų pasako, kad įtariamasis vardu G. Nukentėjusysis atneša savo asmens dokumentą. Su G. Ž. iš namo kartu išeina ir jauna moteris, ji kažką kalbasi su vyrais. Pareigūnas liepia G. Ž. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 1,49 promilių neblaivumo laipsnį. Iš namo išeina įtariamasis G. S., pareigūnas paprašo jo papasakoti, kaip viskas buvo. G. S. kažką neaiškiai pradeda pasakoti, tačiau dėl žemo garso nesuprantama, apie ką tiksliai jis kalba. Šalia G. S. stovintis pareigūnas jo paklausia, ar G. S. mušė, ar vieną kartą davė, G. S. atsako, kad nei karto nesudavė G. Ž.. Pareigūnas paklausia įtariamojo vardo ir pavardės. Jis prisistato esantis G. S.. Pareigūnas įtariamajam liepia nurodyti savo telefono numerį, įtariamasis nurodo, tačiau dėl silpno vaizdo įrašo garso nėra galimybės suprasti, kas yra sakoma. Pareigūnas paruošia alkotesterį ir duoda G. S. pūsti, tačiau iš pirmo karto jam įpūsti nepavyksta. Fone girdisi, kaip vyrai aiškinasi dėl situacijos. Iš namo vidaus išėjusi moteris paprašo vyrų tyliau aiškintis santykius. Įtariamajam neišeina įpūsti ir antrą kartą, tada pareigūnai pareikalauja įtariamojo G. S. normaliai pūsti į alkotesterį ir įtariamasis įpučia. Pareigūnas paklausia G. Ž., kur jisai gyvena, G. Ž. jiems atsako, pareigūnas jam liepia eiti į namus miegoti ir išsiblaivius parašyti pareiškimą, jeigu dar turės pretenzijų. Pareigūnai liepia visiems skirstytis į namus. Visi išeina iš namo koridoriaus ir išsiskirsto. Įrašo pabaiga – 02:24:44 val..
Motyvuojamoji dalis
4. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama G. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, po ko tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairę veido pusę – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai apatinės ir viršutinės lūpų odos kairėje pusėje, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, t. y., nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. S. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad G. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
5. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį arba narkotines–psichotropines medžiagas); vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
6. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.
8. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis taip pat atlygino nukentėjusiajam G. Ž. ir civiliniam ieškovui –Vilniaus teritorinė ligonių kasai, padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už kitokio (nesmurtinio) pobūdžio nusikalstamą veiką, per penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba.
10. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimam šios bausmės vidurkiui terminui – 1 metams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas ir BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai.
11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
12. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,51 Eur sumos priteisimo iš kaltinamojo. Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
G. (G.) S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. (G.) S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
G. (G) S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.