Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.L., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, 2009 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.L. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus 2009-04-03 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus pareigūnas 2009 m. kovo 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. kovo 18 d. 19.40 val. patikrinęs maršrutu Perkėlos g. 2 – Nemuno g. 24 d. vykstantį automobilį „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas A.L. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios puspriekabės ašių grupės apkrova 1,1 tona viršijo leistiną 24 tonų apkrovą (svėrė 25,1 toną). Vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais – tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas Ričardas Noreika skundą, remdamiesi jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14) A.L. surašytas už tai, kad 2009 m. kovo 18 d. 19.40 val. Institucijos pareigūnas, patikrinęs maršrutu Perkėlos g. 2 – Nemuno g. 24 d. vykstantį automobilį „Scania R 114 L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog transporto priemonės vairuotojas A.L. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kurios puspriekabės ašių grupės apkrova 1,1 tona viršijo leistiną 24 tonų apkrovą (svėrė 25,1 toną). Vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Veika nekvalifikuota pagal atitinkamą ATPK straipsnį, nes grafoje „Tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso --- straipsnio ---- dalyje“ nenurodytas joks ATPK straipsnis, kurio pažeidimu A.L. kaltinamas.

Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

Pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir jų esmę negalima nustatyti aiškaus kaltinimo. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, pagal kokį ATPK straipsnį kvalifikuojama A.L. veika. Neaiškiai suformuluotas kaltinimas dėl transporto priemonės puspriekabės ašių apkrovos svorio viršijimo, nenurodytas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A.L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį, nes neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tačiau ginčijamu nutarimu (b.l. 11) konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė ir dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto pažeidimo. Tokia situacija reiškia, jog tyrimas byloje buvo atliktas ne pagal konkretų kaltinimą, nesant aiškių tyrimo ribų. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra neįmanoma tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo ir šis procesinis pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant teisme.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 20 straipsnyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Aprašo 3 punktas nustato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą. Leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 16 punktas nustato, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius.

Iš minėtų Kelių įstatymo 20 straipsnio bei Aprašo 3 punkto nuostatų analizės matyti, kad šiose teisės normose nenustatyti jokie transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų apribojimai, o kalbama apie privalomą leidimų gavimą vežant krovinius didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Kaip minėta ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti kokio teisės akto, numatančio transporto priemonių ašių apkrovos apribojimų kiekybines išraiškas, nuostatos nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto Kelių įstatymo 20 straipsnio norma, kuria yra grindžiamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuojamas pažeidimas, jokie kiekybiniai sunkiasvorių transporto priemonių ašių apribojimai nėra nustatyti, o nutarime konstatuota, jog faktinė triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova 1,1 tona viršijo susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 3.2. punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 24 tonas.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nurodyti pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos proceso pažeidimais.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti. Pažymėtina, jog taikoma administracinė atsakomybė savo dydžiu prilygsta bausmei, taikomai už kriminalinius nusikaltimus, todėl kaltinimo esmė ir teisiniai pagrindai, numatantys atsakomybę, turi būti suformuluojami aiškiai ir konkrečiai, kad asmuo turėtų galimybę suprasti kaltinimo esmę ir gintis dėl jam reiškiamų kaltinimų.

Dėl kelio reikšmės (valstybinės ar vietinės reikšmės)

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas mano, jog specialus nustatytos formos leidimas, suteikiantis teisę transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais nebuvo būtinas, nes Perkėlos gatvė nepatenka į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (3 straipsnio 2 dalis), o vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius (3 straipsnio 3 dalis). Nutarimu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl Aprašo 3 punkto pažeidimo, t.y. dėl krovinio gabenimo sunkiasvore transporto priemone valstybinės reikšmės keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, į kurį nepatenka Perkėlos-Nemuno gatvės, nes minėtas kelias yra vietinės reikšmės viešasis kelias. Tokiu būdu neaišku, kokiais duomenimis buvo remiamasi nustatant, jog krovinys buvo vežamas valstybinės reikšmės keliu. Pažymėtina, kad Kelių įstatymas reglamentuoja naudojimąsi didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ne tik valstybinės reikšmės, bet ir vietinės reikšmės keliais ir jų infrastruktūra. Minėta norma numato, kad leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka.

Dėl krovinio svėrimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas kelia abejones dėl pasverto krovinio svėrimo rezultatų teisingumo. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento svėrimo akte (b.l. 15) nurodyti duomenys, jog pasverta transporto priemonė „Scania R114L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDC27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio leistinas svoris – 44 000 kg, pasvėrus nustatyta, jog krovinys svėrė 43,85 kg, tačiau triašės puspriekabės bendroji ašių grupės apkrova 1,1 tona viršijo nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog jis krovinį pasisvėrė Klaipėdos konteinerių terminale ir, išvažiavus iš terminalo, jį sustabdė Institucijos pareigūnai. A.L. teigia, kad transporto priemonė buvo sveriama Institucijos svarstyklėmis, padėtomis ant asfalto, todėl svarstyklių padėtis kelia abejones svėrimo rezultato teisingumu. Teismo nuomone, byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių atlikto svėrimo teisingumą, nes 2009 m. kovo 18 d. svėrimo akte Nr. 73784 nenurodyta, kokiomis svarstyklėmis buvo pasvertas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gabenamas krovinys, nepateikti įrodymai, ar joms atlikta patikra.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad neturėjo galimybės pasisverti puspriekabės ašių apkrovos atskirai, nes Klaipėdos konteinerių terminale nėra tokių svarstyklių, tačiau pareigūnai neatsižvelgė į jo paaiškinimą. Byloje pateiktas automobilių platforminių svarstyklių „SILVER MTS 335“ techninis pasas (b.l. 26) patvirtina, jog svarstyklės, įrengtos Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių poste Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, yra skirtos statiškam transporto priemonės svėrimui, nustatant bendrąją ir krovinių masę. Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba raštu 2009 m. balandžio 30 d. rašte Nr. V7-(4.5)-259 (b.l. 27) nurodo, jog trečiųjų šalių tranzitinius gyvūninės kilmės produktus, kurie į Klaipėdos VJU atvyksta jūriniais konteineriais, galima atidaryti, tik atlikus veterinarinę kontrolę, o iki veterinarinės kontrolės negalimas joks siuntos dalinimas ar/ir perkrovimas. Pažeidimo nustatymo metu A.L. vežė konteinerį, kuriame buvo užšaldytos žuvies produkcija (b.l. 17). Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos vienas iš uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). Byloje nepateikti įrodymai, jog Institucijos pareigūnai tyrė galimybę A.L. krovinio paėmimo vietoje pasverti puspriekabės ašių apkrovą, nors prieš patikrinimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens krovinys buvo pasvertas ir pateikti duomenys patvirtina, jog bendra krovinio masė neviršijo leistino svorio.

Dėl termino skundui paduoti

Institucija atsiliepimą grindžia argumentu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praleido skundo dėl nutarimo administracinio pažeidimo byloje padavimo teismui terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Skundžiamas nutarimas priimtas 2009 m. balandžio 3 d. ABTĮ 66 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų skaičiavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojami terminai prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Vadinasi, terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 4 d., todėl dešimta diena po nutarimo priėmimo buvo 2009 m. balandžio 13 d., kuri buvo ne darbo diena (antroji Velykų diena). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (66 straipsnio 4 dalis). Spaudas ant skundo patvirtina, jog skundas teisme gautas 2009 m. balandžio 14 d. (paskutinę skundo padavimo teismui dieną), t.y. nepažeidus jo padavimo teismui termino.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, t.y. nurodyti, kokias konkrečias veikas, A.L. padarė bei kokie įrodymai patvirtina jo kaltę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutarimą, kuriuo A.L. pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.