Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-13 · Byla Nr. N-756-1389-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-13
Bylos Nr.
N-756-1389-06
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16 – 1389/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis 2005 m. lapkričio 30 d. M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2005 m. lapkričio 30 d., apie 19 val. 50 min., Subačiaus – Šv. Kazimiero gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz E500, v/n AFV 280, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį, pastatytą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 171 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) vyr. inspektorius 2005 m. gruodžio 2 d. nutarimu M. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 30² straipsnį skyrė 150 Lt baudą.

Šalies argumentai

M. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2005 m. gruodžio 2 d. nutarimą bei konstatuoti, ar privaloma organizuoti policijos sistemos veiklą taip, kad būtų sudarytos sąlygos administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims realizuoti ATPK ir kituose įstatymuose įtvirtintas teises. M. J. skunde teigė, jog manevruodamas atbulas draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio Ford Siera, v/n LVY 067, nematė. Be to, vairuotojas, važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią tik kitiems eismo dalyviams (KET 158 p.). Kadangi stovintis automobilis neturi eismo dalyvio statuso, jis laikytinas kliūtimi. Teisės aktai, M. J. įsitikinimu, ne tik nenumato atsakomybės už prisilietimą prie nelegalios kliūties, bet įtvirtina pareigą ją pašalinti (KET 55, 56 p.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas policijos automobilyje, jam nedalyvaujant. Teigė, jog eismo įvykio vietos schemą bei kitus dokumentus policijos pareigūnams liepus pasirašė neperskaitęs, o susipažinti su bylos medžiaga Institucijoje neturėjo galimybės dėl didelių eilių. Jis pažymėjo ir tai, kad jam įteiktas antrasis nutarimo egzempliorius yra neįskaitomas, sprendimas skirti nuobaudą nemotyvuotas.

Nukentėjusysis prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Institucija nurodė, jog abu vairuotojai su inkriminuotais pažeidimais sutiko. M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir eismo įvykio vietos protokolą pasirašė pažeidimo padarymo vietoje, todėl vėlesni jo veiksmai vertintini kaip atsakomybės vengimas. Institucija pažymėjo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su surinkta medžiaga susipažino, liudytojų apklausti neprašė. Administracinio teisės pažeidimo byla, jos manymu, išnagrinėta kvalifikuotai, nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundo nepatenkino – paliko galioti Institucijos 2005 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. E192278, kuriuo M. J. skirta 150 Lt bauda. Teismas, remdamasis liudytojų R. D. ir J. P. parodymais, 2005 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. E192278 esančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu su parašu bei skundžiamu nutarimu, padarė išvadą, kad M. J. susipažino su pareikštu kaltinimu ir pateikė savo įvykio versiją. Be to, jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsižvelgdamas į pareiškėjo vairavimo stažą, į tai, jog M. J. yra ne kartą dalyvavęs administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procedūroje ir išmano ją reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad M. J. turėjo būti suprantamos protokolo ir eismo įvykio protokolo (bei pirminės schemos) pasirašymo teisinės pasekmės. Tai, kad byloje esančių dokumentų turinys administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinomas, aiškiai rodo teismui pateikto skundo argumentai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilio Ford Siera vairuotojas M. P. 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimu (jau įsiteisėjusiu) nubaustas pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, jog jo automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje.

M. J. teisme pripažino, kad išvažiuodamas iš aikštelės kliūties nepastebėjo ir ją kliudė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju automobilių Mercedes Benz E500 ir Ford Sierra apgadinimai atsirado dalyvaujant tik vienai judančiai transporto priemonei – automobiliui Mercedes Benz E500. Remdamasis KET 53 punktu ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, liudytojų parodymais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimais, konstatavo, kad M. J. manevravo neatsargiai ir šių veiksmų pasėkoje padarė žalos kito asmens turtui. Todėl teismas pripažino, kad būtent M. J. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su neigiamomis pasekmėmis. Teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis. Už tai jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda.

Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, jog administracinis teismas neteikia išvadų dėl viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo veiklos tobulinimo. Todėl kitais pareiškėjo skundo reikalavimais, nesusijusiais su skundžiamo individualaus administracinio teisės akto teisėtumu, nutartyje nepasisakė.

III.

Apeliaciniu skundu M. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir Institucijos 2005 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. E192278 panaikinti ir bylą nutraukti. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu, apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė visų svarbių bylai aplinkybių. Pasak jo, teismas neatsižvelgė į tai, kad įrodymus apie pažeidimą teismui pateikė tos pačios institucijos darbuotojai – kolegos. Apeliantas pažymi, kad teismas be pagrindo nevertino jo pateiktų DVD įraše G. V. teiginių. M. J. teigimu, policijos pareigūnai jam kerštauja. Be to, pareigūnai R. D. ir J. P. teismą apgavo, teigdami, jog M. J. nepažįsta. Apelianto manymu, meluoja ir G. V. bei A. D., todėl jų veika atitinka LR ATPK 187² straipsnio nuostatas.

Apeliantas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, atkreipia dėmesį į 2005 m. gruodžio 2 d. prieš bylos nagrinėjimą buvusią žmonių spūstį institucijoje ir E. T. garsias kalbas. Be to, teismas nevertino liudytojos V. S. parodymų. Nepagrįstai buvo atmesti ir vėlesni paties M. J. parodymai. Apeliantas nurodo, kad per 26 vairavimo metus nė karto nėra patekęs į eismo įvykį, todėl jam nei karto neteko matyti ar pasirašinėti schemų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo teiginius, kas vairavo automobilį Mercedes Benz. Apeliantas nurodo, jog nei byloje įtrauktas nukentėjusiuoju M. P. pareiškėjui, nei pareiškėjas M. P. jokių pretenzijų neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. J. apeliacinį skundą Institucija prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o M. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jis savo veiksmais nepažeidė KET reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų. Taigi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą ją patikrina tik tose ribose, kiek tai yra susiję su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo patikrinimu jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. J. surašytas už KET 171 punkto reikalavimų pažeidimą ir kaltinimo esme nurodyta tai, kad jis vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius. KET 171 punkte nustatytas reikalavimas vairuotojui laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys įrodo, kad M. J., išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės automobiliu Mercedes Benz atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad eismas bus saugus ir kliudė stovintį automobilį Ford Sierra. Pats apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole, iš karto po įvykio duotame paaiškinime nurodė, kad prieš važiuodamas atbulas iš stovėjimo aikštelės praleido automobilį, atvažiuojantį iš Subačiaus gatvės, tačiau šis automobilis, pravažiavęs pro šalį sustojo, todėl jis nepastebėjo palikto prieš kelias sekundes automobilio ir jį užkliudė (b. l. 11). KET 53 punkte įtvirtinta eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 173 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo visiškai sustabdyti transporto priemonę, jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, jei vairuotojas gali tai pastebėti. Faktinių bylos aplinkybių tyrimas ir analizė duoda pagrindo išvadai, kad M. J. pažeidė būtent šiuos KET reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Tuo atveju, kai Administracinių teisės pažeidimų kodekso konkretaus straipsnio dispozicija yra blanketinė teisės norma ir pareiškiant asmeniui kaltinimą būtina nuoroda į kitą teisės aktą, nustatantį atsakomybę pagal konkretų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kaltinimo žodinės formuluotės nevisiškas atitikimas nurodyto teisės akto konkrečiai normai, negali būti pagrindu naikinti sprendimą, jei kaltinime suformuluota teisės pažeidimo esmė yra įrodyta ir teismui nekyla abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamą straipsnį.

M. J. apeliaciniame skunde teigia, kad jis neturėjo galimybės pastebėti stovinčios transporto priemonės dėl tamsaus paros meto, tamsių mėlynų spalvų, šviesos spindulių iš vitrinų ir pan. Tačiau pats apeliantas pripažino praleidęs atvažiuojančią transporto priemonę, kuri, jo teigimu, pravažiavusi pro šalį sustojo, taigi turėjo pareigą įsitikinti, ar tas automobilis nebus jam kliūtis saugiai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Juolab, kad visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, jog automobilio Mercedes Benz E500 techninės savybės suteikia realią galimybę tai padaryti. Ta aplinkybė, kad kitos transporto priemonės vairuotojas, sustodamas ir palikdamas automobilį draudžiamoje vietoje, pažeidė KET reikalavimus, apelianto pareigos laikytis KET reikalavimų ir atsakomybės už jų pažeidimą nešalina.

Policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Įstatymas nedraudžia atstovauti Institucijai joje tarnaujančiam asmeniui ir byloje liudytojais apklausti tos pačios Institucijos pareigūnus, jei jie turi informacijos apie nagrinėjamas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl melagingų liudytojų R. D. ir J. P. parodymų teisme neatitinka faktinių aplinkybių, užfiksuotų teismo posėdžio protokole. R. D. parodė, kad asmeniškai pareiškėjo nepažįsta (b. l. 87), o J. P. apie pažintį visiškai nekalbėjo (b. l. 86). M. J. jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Skunde nurodytų asmenų G. V., A. D. paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nesirėmė, jie ir nėra reikšmingi tiriant administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes. M. J., aktyviai dalyvavęs pirmosios instancijos teismo posėdyje ir turėjęs galimybę pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jokių prašymų dėl kokių nors asmenų iškvietimo į teismo posėdį ar papildomų įrodymų ištyrimo, nepateikė. Apeliantas neneigė įvykio metu vairavęs automobilį Mercedes Benz, taigi papildomai tikrinti ir įrodinėti šios aplinkybės nebuvo pagrindo.

Bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeistos nebuvo. Visos reikšmingos bylai aplinkybės proceso metu buvo nustatytos. Jokie esminiai pažeidimai nebuvo padaryti ir nagrinėjant bylą Institucijoje. Apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl policijos pareigūnų darbo Institucijos patalpose laikytinos neesminėmis. Jei M. J. manė, kad jam įteiktame nutarimo nuoraše tekstas neįskaitomas, turėjo galimybę pareikalauti kito, įskaitomo dokumento egzemplioriaus. Abejonių, kad apeliantas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai naudotis kitomis teisėmis, teisėjų kolegijai nekyla. Administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės nagrinėjamoje byloje pažeistos nebuvo.

Nepriklausomai nuo apeliacinio skundo teiginių, Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis savo esme atitinka šios rūšies dokumentams keliamus teisėtumo reikalavimus, tad jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius