Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. V. M. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

ieškovė Šiaulių teritorinės ligonių kasa kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė iš atsakovo A. V. M. priteisti 52,61 Eur žalą padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo 52,61 Eur. Už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat Šiaulių teritorinės ligonių kasos sutartimis sudarytomis su sveikatos priežiūros įstaigomis. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-36981-19 nutrauktas, atsakovui susitaikius su nukentėjusiąja. Sprendime išdėstyti motyvai ir aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovo neteisėta veika priežastiniu ryšiu susijusi su žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsiradimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, t. y. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, ambulatorinių ir stacionarinių gydymo paslaugų išrašo, 2020 m. vasario 11 d. pranešimo dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36981-19 ir A. V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltininkui ir nukentėjusiajai L. M. susitaikius.

Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai L. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, viešajai įstaigai „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras“, viešajai įstaigai Mažeikių ligoninė ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos diagnostikos centras“ sumokėjo 52,61 Eur. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. pranešimu Nr. S-583 kreipėsi į atsakovą ragindama iki 2020 m. kovo 9 d. atlyginti žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą. Ieškinio padavimo teismui dieną atsakovo skola Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui sudarė 52,61 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų nuostatos numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas, kurias sveikatos priežiūros įstaigoms už draudžiamiesiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4-5 straipsniai, 9 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 29-34 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nesilaikė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nedarytų žalos kitam asmeniui, todėl, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, jam kilo pareiga atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos privalo apmokėti asmens priežiūros įstaigų, su kuriomis ji yra sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos pateikia teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusi sutartį. Teritorinės ligonių kasa gavusi pinigus iš Valstybinės ligonių kasos, apmoka sudariusių su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitų gavimo.

Ieškovė sumokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai, todėl ieškovė atlyginusi dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.111 straipsnio, 6.113 straipsnio, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 4, 5, 9, 29 –34 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondui biudžetui padarytą 52,61 Eur žalą tenkintinas.

Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir tenkintinas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262–263, 425, 428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 18878402:

– 52,61 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 61 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Priteisti iš atsakovo A. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui A. V. M., jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.