- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- I1-6604-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01758-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas
2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2-6) į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), priteisti 491 050 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki šiol (skundas paduotas 2020 m. liepos 7 d.) laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtina, kad kamerose ir gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas, ant langų buvo ne mažiau kaip 2 grotos, kurios mažino natūralų apšvietimą ir ventiliaciją. Kamerose ir gyvenamosiose patalpose nebuvo laikrodžių, todėl jis negalėjo planuoti savo veiklą ir jo gyvenimas priklausė nuo gaunamų komandų ar signalų. Teigia, kad negalėjo vienas atlikti religinių apeigų, nes tai trukdė atlikti patalpose gyvenantys nuteistieji; negalėjo įsigyti žvakių ir ikonų, negalėjo praktikuoti savo religiją (stačiatikių), nes Alytaus PN neužtikrino stačiatikių koncesijos apeigų ir šventiko dalyvavimo bendruomenės gyvenime. Teigia, kad nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Nurodo, kad buvo paskirtas į būrius, kuriuose beveik visi nuteistieji vartojo narkotines medžiagas, maždaug pusė nuteistųjų sirgo ŽIV. Pažymi, kad nebuvo perspėtas apie galimą pavojų (fizinis smurtas, galimybė užsikrėsti ŽIV, būti pripratintam prie narkotinių medžiagų). Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamas plotas vienam asmeniui. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas 14 būrio 1 kameroje kartu su 6 nuteistaisiais, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. – 8 būrio 1 sekcijoje kartu su 12 nuteistųjų. Pažymi, kad dėl laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. pretenzijų neturi. Nurodo, kad visą kalinimo laikotarpį (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.) naudojosi bendrais sanitariniais mazgais, kurių tualetai buvo atitverti tik 1,5 m aukščio metalinėmis pertvaromis, todėl nebuvo sudarytas sąlygos privatumui, nes jis buvo matomas tiek kalintiems asmenims, tiek pareigūnams. Nurodo, kad lokaliniame sektoriuje gyveno apie 130 kalinių ir visiems jiems buvo skirtas 1 pisuaras ir 4 tualetai, todėl susidarydavo eilės. Tvirtina, kad gyvenamosiose patalpose paliekant vieną nuteistąjį arba visai nepaliekant, vidutiniškai du kartus per savaitę buvo atliekamos kratos, nesurašomi protokolai, paimti daiktai (tabako gaminiai, žurnalai, indai) niekur nefiksuojami. Pareigūnai, tikrindami nuteistųjų susirašinėjimą, asmeninius užrašus, pažeidžia asmens teisę į privatumą, minties laisvę. Tvirtina, kad pareigūnai visą kalinimo laikotarpį nuolat jį žemino, elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Dirbant valgykloje, vedėja Virginija Zenkienė naudojo psichologinį smurtą ir grasino atleisti iš darbo. Susirgus depresija ir nepilnavertiškumo jausmu, dėl pagalbos kreipėsi į psichiatrą ir psichologą. Po kreipimosi buvo atleistas iš darbo be jokios priežasties. Tvirtina, kad nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos. Teigia, kad nepriklausomai nuo jo elgesio ir valios, valstybė privalo organizuoti ir vykdyti socialinį darbą ir ruošti jį naujam gyvenimui visuomenėje. Akcentuoja, kad nebuvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, Alytaus PN bibliotekoje taip pat nėra jokių aktualių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų teises. Pareiškėjo nuomone, dėl kalinimo minėtomis sąlygomis jis patyrė nepatogumų, sveikatos pablogėjimą, dvasinių išgyvenimų, kurie pasireiškė irzlumu, agresyvumu, depresija, nemiga, akių ir galvos skausmu, pažeminimu, santykių su nuteistaisiais ir artimaisiais pablogėjimu, intelektine degradacija, priklausomybe nuo kitų asmenų valios, pažeminimu, diskriminacija, bejėgiškumu, stresu, įtampa, apatija ir kt. Mano, kad Alytaus PN pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose numatytas normas neveikė tinkamai, todėl patirta neturtinė žala iš atsakovės atstovo turi būti atlyginama pinigais.