Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovui J. L. ir jo atstovui advokatui Linui Povilėnui atsakovės atstovui K. J., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 11P-21 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. L.“ paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą.

Ieškovas J. L. savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad darbdavio įsakyme dėl nuobaudos paskyrimo nurodytos neteisingos aplinkybės, nes įsakyme nurodyto darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė. Ieškovas paaiškino, kad gaisro gesinimo metu jis dėvėjo visus ugniagesio rūbus – batus, kelnes, šalmą ir pirštines, o jokių nurodymų pamainos vadas M. B. jam nedavė, todėl jis neatsisakė jų vykdyti. Ieškovas paaiškino, kad atvažiavęs į gaisro vietą Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas M. B. bendravo su ieškovo porininku A. V., kuris buvo (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos automobilio vairuotoju. Jie kalbėjosi prie automobilio, o ieškovas tuo metu gesino degantį pastatą, kuris buvo maždaug už 50 metrų nuo automobilio, todėl jis negirdėjo ką jie kalba ir kokius nurodymus A. V. davė M. B.. Pamatęs, kad M. B. ir A. V. iš automobilio išiminėja vandens siurblį ieškovas pats priėjo jiems padėti. Atėjęs prie automobilio jis nusiėmė šalmą, padėjo jį į automobilį ir tuomet perėmė iš A. V. nešti vandens siurblį su M. B.. Šalmą nusiėmė, todėl, kad jis neturėjo pošalmio, šalmas smuko nuo galvos ant akių ir buvo nepatogu nešti siurblį. Be šalmo ieškovas dirbo apie 20 minučių kol atvažiavo kita (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos pamaina – E. P. ir G. G., ir juos pakeitė. Ieškovas teigia, kad neatsisakė vykdyti jokių M. B. nurodymų, nes jų iš jo negavo, ugniagesio aprangą ir šalmą dėvėjo, tik jį nusiėmė nešdamas vandens siurblį. Todėl jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį nubaustas.

Atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovas pažeidė lokaliniuose darbo teisės aktuose nustatytas darbuotojo pareigas, t. y. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. 10V-49 patvirtintas „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisykles“ ir jų 36 punktą, nes gaisro metu jis nedėvėjo visos ugniagesio specialiosios aprangos, taip pat pažeidė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintas „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareigines instrukcijas“ ir jų 5 ir 8.9 punktus, nes nevykdė pamainos vyresniojo ugniagesio nurodymo pasitelkti nešiojamą vandens siurblį. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius pareikalavo ieškovo rašytinio pasiaiškinimo, sudarė komisiją šiam įvykiui ištirti, atsižvelgė į pamainos vyresniojo ugniagesio M. B. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nuobaudos skyrimo terminų, bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad ieškovas nedėvėjo visos ugniagesio aprangos ir nepakluso vyresniojo ugniagesio M. B. nurodymui, todėl panaikinti drausminę nuobaudą nėra pagrindo.

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas gaisro gesinimo metu nevilkėjo visos specialios aprangos, kurią privalo dėvėti vykdamas į gaisrus, o gaisro gesinimo metu tiksliai ir laiku nevykdė pamainos vyresniojo ugniagesio nurodymo pasitelkti vandens padavimui nešiojamą vandens siurblį, todėl jis pažeidė Darbo kodekso (toliau DK) 228 straipsnyje numatytas darbuotojo pareigas, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. 10V-49 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių“ 36 punktą ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareiginių instrukcijų“ 5 ir 8.9 punktus. Toks netinkamas darbo pareigų vykdymas pripažintinas darbo drausmės pažeidimu, numatytu DK 234 straipsnyje, todėl darbdavys pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 11P-21 matyti, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniajam ugniagesiui J. L. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2015-01-03 gaisro Kailinių kaime gesinimo metu darbo vietoje nedėvėjo ugniagesio specialios aprangos, tuo pažeisdamas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. 10V-49 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių“ 36 punktą, ir nepakluso Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado vidaus tarnybos leitenanto M. B. nurodymui pasitelkti vandens padavimui nešiojamą vandens siurblį, tuo pažeisdamas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareiginių instrukcijų“ 5 ir 8.9 punktus (b. l. 30).

Šį įsakymą ir drausminės nuobaudos teisėtumą ieškovas ginčija ne dėl DK 240, 241 straipsniuose numatytų nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų, kurie šiuo atveju nebuvo nustatyti ir išnagrinėjus bylą, o dėl pačių ieškovo veiksmų pobūdžio ir neteisingo darbdavio šių veiksmų teisinio vertinimo.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 13 d. prašymas ieškovui J. L. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl savo veiksmų gesinant gaisrą Kailinių kaime 2015-01-03 (b. l. 32) ir 2015 m. sausio 15 d. J. L. rašytinis pasiaiškinimas (b. l. 31) patvirtina, kad iki darbdavio įsakymo skirti drausminę nuobaudą priėmimo darbdavys pareikalavo rašytinio darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės ir drausminę nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nei DK 240 straipsnio reikalavimų, nei DK 241 straipsnyje numatytų drausminės nuobaudos skyrimo terminų.

Išklausius šalių argumentus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovas savo reikalavimą panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą grindžia iš esmės tik savo paaiškinimais dėl gaisro gesinimo metu jo atliktų veiksmų, tačiau jo paaiškinimus paneigia, o tuo pačiu ir ieškovo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo patvirtina, apklaustų liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Tuo tarpu byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius dėl nepagrįsto nuobaudos jam skyrimo.

Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado vidaus tarnybos leitenanto M. B. 2015-01-06 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad po 2015-01-03 įvykusio gaisro jis informavo savo viršininką R. B. apie ieškovo J. L. veiksmus ir nurodė, kad 2015-01-03 gesinant gaisrą Kailinių kaime jis davė nurodymą (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesiui A. V. ant vandens šaltinio statyti nešiojamą vandens siurblį, tačiau ugniagesys J. L. tai daryti atsisakė, o dirbdamas gaisre nevilkėjo apsauginių drabužių ir šalmo (b. l. 35).

Šiame tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu ieškovui buvo paskirta nuobauda, nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu pilnai patvirtino ir apklausti liudytojai.

Liudytojas M. B. teisme patvirtino, kad atvykęs į gaisrą jau rado dirbančią (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandą ir perėmė vadovavimą gaisro gesinimui. Gaisro vietoje ugniagesys J. L. nedėvėjo specialios ugniagesio aprangos ir buvo be šalmo nuo to momento kai liudytojas atvažiavo. J. L. dėvėjo savo tamsios spalvos drabužius ir be šalmo gesino pastatą. (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesys A. V. atsisakė pastatyti savo automobilį prie vandens telkinio ir tiesti vandens tiekimo liniją, todėl jis davė nurodymą prie vandens telkinio statyti nešiojamą vandens siurblį. Tačiau ugniagesys J. L. iš pradžių tai daryti atsisakė, sakydamas „turit savo siurblį“. Tik po to, kai jis pakartotinai davė tą patį nurodymą, šis buvo pradėtas vykdyti. Su vienu iš (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesių liudytojas iš automobilio iškėlė vandens siurblį, o su kitu nešė, tačiau nepamena ką su kuriuo darė. Liudytojas patvirtino, kad nurodymą jis davė kalbėdamas su A. V., bet nurodymą girdėjo ir J. L. ir šis nurodymas buvo skirtas (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandai, o ne asmeniškai A. V.. Šio nurodymo metu liudytojas su A. V. buvo prie (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos automobilio, kuris stovėjo maždaug 30 metrų nuo degančio pastato, o J. L. gesino gaisrą stovėdamas tarp automobilio ir pastato, todėl jo nurodymą ieškovas girdėjo.

Liudytojas A. V. teisme patvirtino, kad gaisro metu nevykdė pamainos vado M. B. nurodymo statyti automobilį prie vandens telkinio, todėl šis davė kitą nurodymą - paimti ir prie vandens statyti nešiojamą vandens siurblį. Tai vyko prie automobilio, o tuo metu J. L. gesino pastatą ir stovėjo maždaug už 10 metrų nuo jų ir girdėjo M. B. nurodymą. Liudytojas patvirtino, kad J. L. atsikalbinėjo M. B., sakydamas jam: - „turit savo siurblį“. Liudytojas nurodė, kad J. L. ir į jo prašymą padėti išimti iš automobilio vandens siurblį atsakė, kad neims, nes gesina, todėl vandens siurblį liudytojas išėmė su M. B.. Tada prie jų atėjo J. L. ir, perėmęs iš jo vandens siurblį, padėjo jį nešti M. B.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad į gaisrą J. L. atvažiavo apsirengęs tik specialaus ugniagesio kostiumo striuke, bet vilkėdamas ne specialias, o savo kelnes, su kuriomis atėjo į darbą, ir ne specialius ugniagesio batus. Taip pat liudytojas patvirtino, kad per visą gaisro gesinimą jis nematė J. L. dirbant su šalmu, nematė, kad gaisro metu J. L. nusiimtų šalmą ir padėtų į automobilį.

Liudytojas S. Ž., kuris vadovauja (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandai, teisme patvirtino, kad gaisre jis nebuvo, nes jam buvo laisva diena, bet apie šį įvykį jam pasakojo kitos pamainos ugniagesys E. P., kuris sakė, kad J. L. gaisre dėvėjo ugniagesio kostiumo striukę, bet nesakė, kad būtų dėvėjęs kitas kostiumo dalis. Liudytojas patvirtino, kad pošalmį J. L. išdavė tik po šio gaisro, bet pošalmio neturėjimas neturi įtakos šalmo naudojimui ir patogumui. Pošalimis geresnio šalmo laikymosi ant galvos neužtikrina, nes ne tam yra skirtas. Pošalmis nesustiprina šalmo laikymosi ant galvos. Šalmo dėvėjimas priklauso nuo to, kaip užsiveržiamas šalmo dirželis. Liudytojas patvirtino, kad pošalmis naudojamas einant į gaisro vidų, o gesinant iš išorės jis iš viso gali būti nenaudojamas.

Liudytojas E. P. patvirtino, kad gaisro vietoje jis su G. G. pakeitė J. L. ir A. V. pamainą. Kai jie atvažiavo savo keičiamus kolegas rado prie automobilio pildančius vandenį. J. L. ir A. V. buvo su ugniagesio kostiumo striukėmis, bet abu be šalmų. Ar J. L. buvo su ugniagesio kostiumo kelnėmis liudytojas nepamena ir negalėjo tiksliai pasakyti. Liudytojas parodė, kad jis su A. V. liko prie automobilio, o G. G. su J. L. nuėjo prie degančio pastato. Liudytojas taip pat patvirtino, kad pošalmis įtakos šalmo laikymuisi ar kritimui nuo galvos neturi, nes šalmo laikymasis priklauso nuo dirželio po smakru tinkamo užsiveržimo, o ne nuo pošalmio.

Liudytojas G. G. patvirtino, kad gaisro vietoje jis su E. P. pakeitė J. L. ir A. V. pamainą. Kai jie atvažiavo J. L. buvo prie automobilio ir tikrai buvo be šalmo. Ar buvo su specialiu ugniagesio kostiumu nepamena ir negali pasakyti. Liudytojas patvirtino, kad jis su J. L. nuėjo prie degančio pastato ir J. L. jam perdavė į rankas gesinimo švirkštą, kurį buvo nukreipęs į ugnį ir gesino gaisrą.

Liudytojas J. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesys, patvirtino, kad į gaisrą atvyko apie 6.30 val., o pamainos keitėsi 8.00 val. Jis nepamena ir negalėjo patvirtinti ar visi (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos nariai vilkėjo specialius ugniagesių kostiumus, nes pamainos vadas jį iš karto pastatė dirbti prie vandens telkinio.

Iš visų liudytojų parodymų visumos galima daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovas padarė veiksmus už kuriuos jis buvo nubaustas drausmine nuobauda, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ieškovas gaisro gesinimo metu būtų vilkėjęs visą specialią aprangą, kurią privalo vilkėti ugniagesiai. Be to, liudytojai M. B. ir A. V. abu patvirtino, kad ieškovas, nors ir įvykdė pamainos vado nurodymą, tačiau tą padarė ne iš karto po gauto nurodymo, o tik po pakartotinio nurodymo, ir tik tada, kai nurodymą pradėjo vykdyti A. V. kartu su pačiu M. B., abu iškeldami vandens siurblį iš automobilio.

Nors ieškovas teigia, kad jis vilkėjo visą specialią aprangą, o šalmą nusiėmė tik nešdamas vandens siurblį, tačiau tai paneigė ne tik liudytojas M. B., kurį ieškovas kaltina priešišku nusistatymu prieš jį, bet ir kiti ieškovo bendradarbiai. Kartu su ieškovu į gaisrą atvykęs liudytojas A. V. patvirtino, kad gaisro gesinimo metu ieškovas vilkėjo tik specialią striukę, bet nevilkėjo specialių kelnių, neavėjo specialių batų ir dirbo be šalmo, o ne nusiėmė jį tik prieš nešdamas vandens siurblį. Liudytojas E. P. patvirtino, kad ieškovas buvo tik su specialia striuke, bet nepatvirtino, kad buvo ir su specialiomis kelnėmis, taip pat patvirtino, kad ieškovas tikrai buvo be šalmo, ir ne tik prie automobilio, bet ir prie degančio pastato, kai perdavė jam gesinimo švirkštą. Liudytojas S. Ž. patvirtino, kad visiškai analogiškas aplinkybes apie ieškovo aprangą E. P. jam nurodė ir iš karto po gaisro. Taigi, akivaizdu, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šalmą jis nusiėmė tik prieš nešant vandens siurblį, o pačią ugnį gesino su šalmu, nei vienas nepatvirtino, kad ieškovas dėvėjo specialias kelnes ir batus. Todėl liudytojų parodymais patikimai nustatyta, kad iš visos specialios aprangos ieškovas gaisro gesinimo metu dėvėjo tik specialią striukę ir be šalmo buvo ne tik nešant vandens siurblį, bet ir gesinant degantį pastatą.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. 10V-49 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių“ 36 punktas numato, kad vykdami į gaisrus darbuotojai skubiai apsirengia specialia apranga: ugniagesio kostiumu, ugniagesio šalmu, specialiais batais, pirštinėmis. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų (b. l. 44-46) matyti, ir visi liudytojai teisme patvirtino, kad ugniagesio kostiumą sudaro kelnės ir striukė. Todėl vien tik striukės dėvėjimas nereiškia, kad ieškovas darbo metu vykdė nurodytą taisyklių 36 punkto reikalavimą dėvėti visą specialų kostiumą.

Be to, minėtas taisyklių 36 punktas reikalauja visą specialią aprangą apsirengti jau vykstant į gaisrą, todėl tiek ieškovo, tiek ir kitų liudytojų nuomonė, kad tiesiogiai negesinant gaisro, o dirbant kitus darbus galima ir nedėvėti šalmo yra nepagrįstas, nes taisyklės nenumato jokių išimčių, kad gaisro gesinimo vietoje būtų galima nedėvėti kokios nors specialios aprangos dalies priklausomai nuo to, kokius darbus ugniagesys dirba. Todėl net ir ieškovo pripažįstamas šalmo nusiėmimas nešant vandens siurblį, bet kuriuo atveju yra ugniagesių darbo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas.

Su nurodytomis taisyklėmis ieškovas yra supažindintas pasirašytinai dar 2014-02-03 (b. l. 25-26), todėl reikalavimą dėl specialios aprangos dėvėjimo jis žinojo ir jo nesilaikė tyčia. Tai reiškia, kad jo kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo yra įrodyta.

Ieškovo teiginį, kad pamainos vadas jam jokių nurodymų nedavė ir ieškovas jų negirdėjo paneigė pats pamainos vadas M. B. ir liudytojas A. V.. Liudytojas M. B. patvirtino, kad jo nurodymas buvo skirtas ne asmeniškai A. V., o (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandai, kurios abu nariai jį girdėjo. Kad šį nurodymą ieškovas girdėjo ir dėl jo vykdymo atsikalbinėjo, patvirtino ir liudytojas A. V.. Todėl vien tai, kad pamainos vadas nurodymą davė tik betarpiškai bendraudamas su vienu komandos ugniagesiu nereiškia, kad jis nebuvo privalomas ir kitam, nurodymą girdėjusiam komandos nariui, t. y. ieškovui. Pats faktas, kad ieškovas atsikalbinėjo, nurodydamas pamainos vadui, kad vandens siurblį turi ir patys Lazdijų ugniagesiai, patvirtina, kad gautą nurodymą ieškovas suprato kaip skirtą visai (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandai, o ne asmeniškai tik A. V.. Tai akivaizdu dar ir dėl to, kad vandens siurblio vienas žmogus iš automobilio iškelti ir panešti negali, todėl pamainos vado nurodymas jį naudoti buvo skirtas abiem komandos nariams, nes A. V. nebūtų galėję vienas šio nurodymo įvykdyti. Kadangi pamainos vado nurodymą girdėjo abu komandos nariai, tai pamainos vadas neprivalėjo tą nurodymą duoti atskirai ir asmeniškai tiek A. V., tiek J. L..

Nors ieškovo atstovas teigia, kad pamainos vado nurodymą ieškovas vis dėl to vykdė, vandens siurblį nešė, ir tai neturėjo įtakos gaisro gesinimui, todėl net ir po liudytojų M. B. ir A. V. parodymų negalima laikyti, kad ieškovo veiksmai sukėlė kokių nors pasekmių, todėl jie negali būti vertinami kaip darbo drausmės pažeidimas, tačiau ir šie argumentai yra nepagrįsti.

DK 228 straipsnis numato, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tai reiškia, kad darbuotojas turi ne tik faktiškai atlikti savo darbą, ir ne bet kaip jį atlikti, o turi daryti tai tiksliai ir laiku vykdydamas administracijos nurodymus. Tokia pareiga detalizuota ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-21 įsakymu Nr. 10V-776 patvirtintų „Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus ugniagesių komandos vyresniojo ugniagesio pareiginių instrukcijų“ 8.9 punkte, kuris įpareigoja ieškovą tiksliai ir laiku vykdyti vadovų įsakymus ir nurodymus. Tai ypač svarbu įvertinant ugniagesio darbo specifiką gaisro gesinimo metu, nes net ir kiekviena sekundė gesinant gaisrą gali būti svarbi, o sugaištas net ir menkiausias laikas padaryti didesnę žalą. Be to, besąlygiškas darbo drausmės laikymasis ugniagesių darbe svarbus dar ir dėl to, kad nebaudžiamas vieno ugniagesių komandos nario netinkamas vadovybės nurodymų vykdymas neabejotinai neigiamai paveiktų ir kitų komandos narių darbo drausmę. Todėl ugniagesys turi tiksliai ir besąlygiškai iš karto vykdyti vadovybės nurodymus, o ne atsikalbinėti ir vykdyti juos tik po pakartotinio paraginimo. Toleruojamas ir drausmine tvarka nebaudžiamas toks elgesys, kurį pademonstravo ieškovas, tik dar labiau susilpnintų jo darbo drausmę ateityje, kas dar labiau apsunkintų vadovybės darbą vadovaujant gaisro gesinimui ir kitais atvejais, o tai keltų grėsmę ugniagesių darbo efektyvumui. Todėl tokių ieškovo veiksmų negalima pripažinti nereikšmingais ir neturinčiais visų darbo drausmės pažeidimo požymių, todėl nebaustinais, kaip teigia ieškovo atstovas.

Su savo pareigine instrukcija ieškovas buvo supažindintas dar 2008-11-21 (b. l. 27), todėl savo pareigą tiksliai ir laiku vykdyti vadovų nurodymus jis žinojo ir ją pažeidė tyčia. Tai reiškia, kad jo kaltė ir dėl šio darbo drausmės pažeidimo sudėtį sudarančio požymio yra įrodyta.

Kadangi darbdavys ieškovą buvo supažindinęs su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis ir jo pareigine instrukcija, o ieškovas jas pažeidė ir darbo drausmės nesilaikė dėl savo kaltės, tai darbdavys pagrįstai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą (DK 229, 230, 232, 234, 236 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pažeidė ne vieną, o du darbo tvarkos ir drausmės reikalavimus, ir savo veiksmais sukėlė grėsmę savo saugumui, už kurį atsakingas ne tik jis pats, bet ir pamainos vadas, taip pat į tai, kad darbo drausmę pažeidė kitų darbuotojų akivaizdoje, taip darydamas neigiamą įtaką ir viso kolektyvo darbo drausmei, pripažintina, kad drausminės nuobaudos rūšis paskirta tinkamai. Už tokio pobūdžio ir tokiomis pavojingomis darbo aplinkybėmis padarytą darbo drausmės pažeidimą skirti švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, nebuvo pagrindo, kadangi tai būtų pažeidimo sunkumo neatitinkanti nuobauda. Todėl skirdamas tokią drausminę nuobaudą darbdavys nepažeidė DK 238 straipsnio reikalavimų ir naikinti šią drausminę nuobaudą nėra pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl iš ieškovo išieškotinos tik bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos byloje sudaro 5,45 EUR.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo J. L. Ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,45 EUR (penkis eurus 45 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos ko­das – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.