Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
1S-116/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Byla Nr. 1S-116/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,įtariamojo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. T. (R. T. ) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties, kuria įtariamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. kovo 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su I. B. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2011-08-06 10.00 val. iki 2011-08-11 20.00 val. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė U. V. priklausantį turtą, t.y. seifą, 3000 Lt vertės, kuriame buvo 3000 Lt grynųjų pinigų, batus „Žili“, 10000 Lt vertės, vyriškus batus, 3000 Lt vertės, juvelyrinius dirbinius, bendros 44100 Lt vertės, laikrodį „Chopard“, 7000 Lt vertės, fotoaparatą Sony A900 10000 Lt vertės su objektyvu Sony 7000 Lt vertės, 300 eurų (kas pagal euro ir lito santykį sudaro 1035,84 Lt), tuo padarydamas 71135,84 Lt žalą.

R. T. taip pat įtariamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-09-20, laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 5.20 val., įsibrovė į A. J. ir L. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė advokato A. T. kontorai priklausantį kompiuterį su krepšiu 2585 Lt vertės, diktofoną „SONY“ 389 Lt vertės, vaizdo kamerą „SONY“ su krepšiu, 800 Lt vertės, fotoaparatą „Canon Power Shot G6“ su pakrovėju, laidais ir krepšiu, 400 Lt vertės, UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausantį telefoną NOKIA E71, 900 Lt vertės, mobilųjį telefoną „NOKIA 5130c“, 200 Lt vertės, du vestuvinius žiedus bendros, 3035 Lt vertės, dirbtinės odos rankinę, 150 Lt vertės, rudos spalvos rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo piniginė su kortelėmis, dokumentais, 340 eurų (kas sudaro 1173 Lt) ir 420 litų, lūpų blizgį „MARY KAY“, 50 Lt vertės, knygelę „Sicrets of relationships”, 30 Lt vertės, USB raktą 2 GB talpos, 50 Lt vertės, balto aukso žiedą, 2000 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę su pakabuku - perlu ir pora tokių pat auskarų, kurių bendra vertė 350 Lt, akinius nuo saulės „Ray ant Band”, 500 Lt vertės, kvepalus „Refan“, 200 Lt vertės, iš kieme stovinčio automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė navigacinę sistemą „TomtomXL” su laidais, 700 Lt vertės, telefono NOKIA pakrovimo laidą, 20 Lt vertės, magnetolos „Clarion” priekinį valdymo skydelį, 200 Lt vertės, tokiais veiksmais padarė A. J. ir L. N. 10787 Lt turtinę žalą, advokato A. T. kontorai 2585 Lt turtinę žalą, o UAB „A” (duomenys pakeisti) 900 Lt turtinę žalą.

Įtariamasis R. T. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiamoje 2012 m. kovo 19 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą R. T. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamojo R. T. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį, kuria įtariamajam R. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Gynėjas teigia, jog apygardos teismo išvados, kad R. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, niekuo nepagrįstos. Nurodo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina R. T. turimus tvirtus šeiminius ryšius bei legalų pragyvenimo šaltinį. Įtariamasis nuo 1997 metų yra vedęs, jo šeimoje auga mažametis vaikas. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2011-09-20 kratos protokolo, ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma suimtojo gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis jau eilę metų gyvena kartu su savo šeima. Tai, kad įtariamasis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, apelianto teigimu, leidžia R. T. patraukti administracinėn atsakomybėn, tačiau nepaneigia tos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, pastarųjų vienerių metų bėgyje iki sulaikymo R. T. buvo registruotas darbo biržoje ir gaudavo bedarbio pašalpą, taigi turėjo, nors ir nedideles, tačiau legalias pragyvenimui skirtas lėšas. R. T. praeityje buvo teistas, tačiau ankstesni nusikaltimai padaryti prieš septynerius metus, be to buvo visai kitokio pobūdžio (BK 294 str. 2 d. ir 135 str. 1 d.), bausmę už juos R. T. atliko 2007 m. sausio mėnesį, todėl, vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. „b” papunkčiu, teistumas už šias veikas išnyko prieš du mėnesius.

Gynėjas pažymi, jog teorinę pasislėpimo tikimybę labai mažina suėmime išbūtas laikas. Nurodo, kad R. T. suimtas jau beveik septynis mėnesius, todėl jam nėra jokios prasmės bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Per ilgai taikant griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, net ir tuo atveju, kai ji iš pradžių buvo paskirta pagrįstai, pažeidžiamos žmogaus teisės, garantuojamos Konstitucijoje bei tarptautiniuose dokumentuose. Gynėjas mano, jog byloje nėra duomenų, kad R. T. gali bėgti, slėptis ar kitaip trukdyti procesui. Gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Be to, Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, kad daugeliu atvejų bėgimo pavojus gali nebegrėsti tinkamai nustačius kitą kardomąją priemonę. Mano, jog BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai - įtariamojo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo proceso užbaigime bei netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme užtikrinimas - jau gali būti pasiekti R. T. taikant mažesnius procesinius apribojimus.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus, nutartyje visiškai neargumentavo, kodėl byla dėl R. T. pareikšto įtarimo priskirtina prie sudėtingų ar didelės apimties. Mano, jog ši baudžiamoji byla, kurioje tiriami du nusikalstamos veikos epizodai ir yra trys įtariamieji, negali būti laikoma didelės apimties ar ypatingai sudėtinga, juolab, kad ikiteisminis tyrimas byloje praktiškai baigtas. Teigia, jog byla negali būti laikoma ypatingai sudėtinga vien dėl tos priežasties, kad galimai padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. T. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamojo V. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų parodymo atpažinti protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam R. T. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. T. įtariamas padaręs du nusikaltimus nuosavybei, iš kurių vieną baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymą numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas R. T. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos tos aplinkybės, jog R. T. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas. Nors įtariamojo gynėjas teigia, kad R. T. turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Iš byloje esančios Darbo ieškančio asmens atmintinės kopijos matyti, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio R. T. registravosi darbo biržoje, tačiau byloje esantys išrašai iš SODROS ir Lietuvos darbo biržos duomenų bazių rodo, jog pastarasis nei iki užsiregistruojant darbo biržoje, nei vėliau jokių legalių pajamų, tame tarpe bedarbio draudimo išmokos, negavo. Bylos duomenimis, R. T. jau daugiau kaip keturiolika metų yra vedęs, su savo sutuoktine turi mažametį sūnų, gimusį 2001 metais, tačiau per visą santuokos laikotarpį jis ne tik kad nedeklaravo savo gyvenamosios vietos kartu su šeima gynėjo skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bet ilgą laiką, t.y. iki 2008 m. kovo 19 d., savo faktinę gyvenamąją vietą deklaravo visai kitame mieste, t.y. Visagine. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl R. T. socialinių ryšių su savo šeima tvirtumo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis R. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog R. T. yra suimtas daugiau kaip šešis mėnesius, šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia.

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Abi šios nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tą aplinkybę, jog R. T. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir tai, jog jis, nors būdamas jauno ir darbingo amžiaus, ilgą laiką niekur nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, be to praeityje buvo teistas, tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą, šiuo metu įtariamas nusikalstamas veikas padaręs turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog įtariamasis R. T. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BK 122 str. 1 d. 3 p.).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Nors apygardos teismas, pratęsdamas R. T. suėmimo terminą, nutartyje dėl šių pagrindų nepasisakė, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia priimto sprendimo pratęsti R. T. suėmimo terminą pagrįstumo. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Byloje sujungti keturi atskiri ikiteisminiai tyrimai, tiriamos keturios nusikalstamos veikos nuosavybei, t.y. vagystės iš individualių gyvenamųjų namų, įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo be R. T. pareikšti dar trims asmenims. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo, atnaujinus tyrimus bylose Nr. 18-1-01098-11, 57-1-01207-11 ir sujungus su medžiaga Nr. 10-1-01149-11, BPK 162 straipsnio tvarka buvo kreiptasi į Vilniaus rajono vyr. prokurorą dėl reikšmingos medžiagos prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-01149-11, išsiųsti paklausimai dėl mobiliojo ryšio operatorių celių (atnaujintose medžiagose), į kuriuos laukiami atsakymai, taip pat išsiųsti paklausimai dėl žalos, paskirtas biologinis tyrimas, tačiau dar negauta specialisto išvada, išslaptinta medžiaga, rašomi protokolai, apklausti liudytojai, įteikti nauji pranešimai apie įtarimus. Šiuo metu dar ne visi duomenys gauti, be jų nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą, todėl R. T. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šiuo metu įtariamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas nuosavybei bei nubausti kaltuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis pratęsti įtariamojo R. T. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo R. T. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris