Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-21 · Administracinė byla Nr. eI3-2018-789/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-21Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
eI3-2018-789/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00184-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro, A. R., D. R., ,,Registrų centras"
Pareiškėjas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Laurynas Purlys
Administracinė byla Nr. eI3-2018-789/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atstovei Lilijai Kozlovskajai,atsakovų A. R. (A. R.) ir D. R. atstovui advokatui Laurynui Purliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovams A. R. (A. R.) ir D. R., valstybės įmonei Registrų centrui dėl deklaracijos ir registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir teismas) 2020 m. sausio 21 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-60-171026-02066 dėl gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. spalio 26 d. deklaracija, Deklaracija), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras).

Inspekcija nurodo, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) sudėtis atitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Atlikus patikrinimą buvo konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tai buvo užfiksuota 2019 m. lapkričio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-19 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija nurodo, kad vieno buto gyvenamojo namo pastato (neypatingo) statinio statyba užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Nagrinėjamojo ginčo atveju Inspekcijai 2017 m. spalio 24 d. buvo pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-171024-09560.

Nurodo, kad 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje Inspekcija nustatė nukrypimus nuo esminių statinio projekto (toliau – ir projektas) sprendinių. Teigia, kad buvo pažeisti vietos sklype, aukščio ir pastato matmenų, atstumų iki žemės sklypo ribos reikalavimai, t. y. 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje nurodyto statinio esamas minimalus atstumas iki šiaurinės sklypo ribos yra 4,92 m, projekte numatytas 6,00 m atstumas, todėl skirtumas viršija leistiną 1 m atstumą, numatytą Reglamento 79.3 papunktyje; 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje nurodyto statinio cokolio esama absoliutinė altitudė yra 191,67 m, projekte numatyta 191,10 m, todėl skirtumas 0,57 m viršijo leistiną 0,2 m skirtumą, numatytą Reglamento 79.2 papunktyje; 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje nurodyto statinio esamas ilgis yra 10,80 m, plotis – 8,30 m, projekte numatyta atitinkamai 10,50 m ir 8,00 m, todėl skirtumas viršija 0,2 m leistiną skirtumą, numatytą Reglamento 79.3 papunktyje. Pažymi, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs Reglamento 97 punkto pažeidimus, pagal Reglamento 98.2 papunktį, turėjo netvirtinti 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos, o apie nustatytus pažeidimus informuoti pažeidėją.

Pažymi, kad, pagal prie 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos pridėtą techninį projektą, pastatyto pastato statybos vieta naujai suformuotame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka vietos, numatytos projekte. Pagal pateikto projekto sprendinius, Gyvenamasis namas yra pažymėtas 4 m atstumu nuo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr., (duomenys neskelbtini) ribos vakarinėje pusėje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija daro išvadą, kad statytojas pateiktoje 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje pažeidė esminį projekto sprendinį – statinio vietą žemės sklype. Nurodo, kad, pagal pateiktus projekto sprendinius, statinys suprojektuotas 0,1310 ha žemės sklype, o Deklaracijoje nurodoma statyba 0,1722 ha žemės sklype. Statinio vieta neatitinka projekte numatytos statinių vietos sklype. Teigia, kad atsakovai privalėjo parengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį įvykdytą statybą. Pažymi, kad 2017 m. spalio 26 d. deklaracija siekta įteisinti statybą pažeidžiant Reglamento 94.7 papunktį, numatantį, jog, pakeitus statinio projekto sprendinius, reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD). Inspekcija pažymi, kad kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas ir gautas naujas SLD.

Nurodo, kad prašyme patvirtinti 2017 m. spalio 26 d. deklaraciją nenurodyti ją pateikusio asmens A. R. (A. R.) rekvizitai (adresas, elektroninis paštas, telefonas), todėl buvo pažeistas Reglamento 92 punktas.

Pažymi, kad prie 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos pateiktos kadastrinės bylos 1F formoje nurodyti klaidingi duomenys ,,pavadinimas: garažas, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 21I/b“, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 107 punkte nurodyti reikalavimai. Inspekcija pažymi, kad tokiais veiksmais pažeistas Reglamento 93.4 punktas, kuriame nustatyta, jog pateikiama statinio kadastrinių duomenų byla. Teigia, kad pateikta kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Nurodo, kad prie 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos požeminių inžinerinių tinklų pridėta kontrolinė geodezinė nuotrauka nederinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, todėl pažeisti Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viršininko 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr.17 ,,Dėl statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos GKTR 2.01.01:1999 2.13 papunkčio reikalavimai. Pažymi, jog buvo pažeistas Reglamento 93.5 papunktis, kuriame nustatyta, jog turi būti pateikta požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos atitinkančios teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (Reglamento 105 punktas). Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, jeigu nustatoma, kad deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina Inspekcija, jeigu nustatoma, kad deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, deklaraciją panaikina teismas.

Inspekcija nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. spalio 26 d. deklaracija buvo patvirtinta, nors yra nustatyti nukrypimai nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. esant pakeistai statinio vietai sklype, ir negavus naujo SLD. Vadovaudamasi Reglamento 48 punktu, Inspekcija nurodo, kad, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD. Taigi, pakeitę statinio vietą sklype ir kitus esminius sprendinius, statytojai privalėjo gauti naują SLD. Teigia, kad atsakovai neturėjo teisės teikti Inspekcijai deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir jos pagrindu įregistruoti statinį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime su pareiškimu nesutinka, prašo administracinę bylą nutraukti, atmesti pareiškėjos pareiškimą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai A. R. ir D. R. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gruodžio 22 d. atsakovui A. R. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo statyboms pagal architektės parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais buvo pradėtas statyti 2003 m., statybos darbai faktiškai buvo pabaigti 2008 m. Kai statybos darbai jau faktiškai buvo atlikti, paaiškėjo, kad dėl topografiniuose planuose netiksliai nustatytų žemės sklypų koordinačių, kurios neatitiko kadastro žemėlapiuose nustatytų žemės sklypų koordinačių, buvo padaryta klaida atliekant atsakovo A. R. įsigyto žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą. Dėl šios priežasties žemės sklype, kurį įsigijo atsakovas A. R., dalis statinių buvo pastatyti už žemės sklypo ribos esančioje valstybinėje žemėje. Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, atsakovo A. R. ir gretimų žemės sklypų savininkų iniciatyva ir užsakymu 2014 m. buvo pradėtas rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.

Atsakovai paaiškina, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo pertvarkė žemės sklypus (kadastro Nr. 4142/0300:1314 ir Nr. 4142/0300:309) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą bei patvirtino šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Julimatas" matininkės J. J. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokiu būdu prie atsakovo A. R. 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigyto 0,1310 ha įsigyto žemės sklypo buvo prijungta 0,0412 ha ploto valstybinės žemės dalis ir suformuotas vienas 0,1722 ha ploto žemės sklypas. Atsakovai 2016 m. balandžio mėn. Nekilnojamojo turto registre įregistravo pasikeitusius duomenis apie jų valdomą Žemės sklypą.

Atsakovai nurodo, kad parengė Deklaraciją ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai, kuri, įvertinusi pateiktą dokumentaciją, 2017 m. spalio 26 d. ją patvirtino. Pažymi, kad, praėjus daugiau nei 2 metams nuo 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos patvirtinimo dienos, Inspekcija pradėjo kvestionuoti jos teisėtumą. Vadovaudamiesi Reglamento 100 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 14 straipsnio 13 dalimi, teigia, kad Inspekcija praleido terminą atlikti tokio pobūdžio kontrolės veiksmus, todėl neturėjo teisinio pagrindo vykdyti patikrinimą, susijusį su atsakovo A. R. pateiktu statybos užbaigimo aktu, t. y. 2017 m. spalio 26 d. deklaracija. Vadovaudamiesi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, atsakovai nurodo, kad statybos užbaigimo procedūrą atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime prašo bylos dalį dėl Gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, teisinės registracijos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimą dėl 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis numato privalomą išankstinę neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tuo atveju, jei yra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų. Pažymi, kad Inspekcija Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio ­29 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d. priimtų sprendimų dėl Gyvenamojo namo ir atsakovų A. R. ir D. R. nuosavybės teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre Centriniam registratoriui Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka neskundė, tai yra nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktu, VĮ Registrų centras teigia, kad nagrinėjamoje byloje savarankiški reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo negali būti nagrinėjami, o bylos dalis dėl tokių reikalavimų turėtų būti nutraukta.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. spalio 26 d. deklaracija ir statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., byla yra dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) registruojamas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį. Pažymi, kad teisės aktai Registro tvarkytojui nesuteikia teisės ir nenustato pareigos tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu Registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės tiesės į juos, teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis nurodo, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. Gyvenamojo namo ir atsakovų nuosavybės teisių į jį registravimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Gyvenamąjį namą atitinka dokumentus (2017 m. spalio 26 d. deklaraciją ir Statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą), kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

Pažymi, kad, teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos panaikinimo, pareiškėja nepasiektų pageidaujamo teisinio rezultato, kadangi ją panaikinus liktų galioti pačios pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinta deklaracija (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. deklaracija), kurios pagrindu 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre buvo įregistruotas Gyvenamasis namas (baigtumas 100 proc.) ir A. R. nuosavybės teisė į jį. Nurodo, kad tokiu atveju Gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys turėtų būti atstatyti į padėtį, buvusią iki 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d. atliktos teisinės registracijos. Nurodo, kad Registro tvarkytojas neturi duomenų, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. deklaracija būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant galiojančiai ir nenuginčytai 2013 m. rugpjūčio 20 d. deklaracijai, patvirtinančiai Gyvenamojo namo statybos teisėtumą ir atsakovo A. R. nuosavybės teisę, Registre negalėtų būti išregistruotas Gyvenamasis namas ir atsakovo A. R. nuosavybės teisė į jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 6 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. R. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gruodžio 22 d. atsakovui A. R. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo statyboms pagal parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais buvo pradėtas statyti 2003 m., statybos darbai baigti 2008 m.

2013 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurią Inspekcija patvirtino 2013 m. rugpjūčio 20 d. Nr. UDT-00-150504-00777 (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija).

Atsakovas A. R. 2013 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nr. 5537170 Registre įregistruoti Gyvenamąjį namą ir A. R. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaraciją ir uždarosios akcinės bendrovės „BMO Projektai“ parengtą statinių kadastro duomenų, nustatytų 2013 m. liepos 29 d., bylą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, minėtų dokumentų pagrindu Registre 2013 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo Gyvenamąjį namą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. įregistravo A. R. nuosavybės teisę į jį.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-824 „Dėl sprendimo pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1873-(14.48.123.) patvirtino parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio įsakymo pagrindu atsakovai įsigijo valstybinės žemės sklypo, kuri ribojosi su 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigytu žemės sklypu, dalį (0,0412 ha), kurioje buvo pastatyta Gyvenamojo namo (jo konstrukcijų) dalis.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 48SK-990-(14.48.111.), kuriuo pertvarkė žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą bei patvirtino šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Julimatas" matininkės J. J. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokiu būdu prie atsakovo A. R. 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigyto 0,1310 ha žemės sklypo buvo prijungta 0,0412 ha ploto valstybinės žemės dalis ir suformuotas vienas 0,1722 ha ploto žemės sklypas.

Iš 2016 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovai 2016 m. balandžio mėn. Nekilnojamojo turto registre įregistravo pasikeitusius duomenis apie jų valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

2017 m. spalio 20 d. buvo surašyta deklaracija, kuri 2017 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Nr. ACCR-60-171026-02066.

Atsakovas A. R. 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nr. 15961396 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Gyvenamąjį namą bei A. R. ir D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2017 m. liepos 20 d. deklaraciją ir uždarosios akcinės bendrovės „BMO Projektai" parengtą statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. byla).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir pateiktus dokumentus, minėtų dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2017 m. lapkričio 3 d. įregistravo Gyvenamąjį namą ir 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo A. R. ir D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį.

Inspekcijos įgaliotas pareigūnas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino, ar 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos sudėtis atitinka Reglamento nuostatas. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad 2017 m. liepos 20 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai užfiksuota Patikrinimo akte.

Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Inspekcijos patvirtintos 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos panaikinimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Deklaracijos teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, Priežiūros įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Reglamentas.

Vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 28 straipsnio 2 dalimi, ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina Inspekcijos pareigūnai, vykdantys statybos valstybinę priežiūrą.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (4 punktas) ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą (6 punktas).

Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.) 10.3 papunktyje nustatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau - statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Pasirašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą asmuo užtikrina, kad statyba baigta pagal statinio projekto sprendinius (kai jis privalomas) ir teisės aktų reikalavimus (jei statinio projektas nebuvo rengiamas) ir jam yra žinoma atsakomybė už deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei. Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.) 105 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. deklaraciją Inspekcija patvirtino 2017 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto kadastre Gyvenamasis namas įregistruotas 2017 m. lapkričio 10 d. Dėl Deklaracijos panaikinimo Inspekcija kreipėsi į teismą su 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po Gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo.

Inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija, teikdama pareiškimą teismui, veikia gindama viešąjį interesą, prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, jeigu teismas nustatytų, kad terminas yra praleistas. Pažymėtina, kad pareiškime teismui Inspekcija nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija prašo panaikinti Deklaraciją dėl to, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Pažymėtina, kad, pagal Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.) 94 punktą, Inspekcijos pareigūnas, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, per 5 darbo dienas patikrina Deklaracijos atitiktį Reglamento 94.1–94.4 punktuose nustatytiems reikalavimams. Taigi, Inspekcija 2017 m. lapkričio 10 d. patvirtino Deklaraciją, atlikusi imperatyvius veiksmus, numatytus Reglamente, ir nustačiusi, kad Deklaracija atitinka Reglamento reikalavimus.

Pažymėtina, kad dar 2014 metais Inspekcija kreipėsi į teismą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) (administracinės bylos Nr. eI-2574-281/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1)) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) (administracinės bylos Nr. eA-464-502/2019 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1)). VAAT 2017 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo Inspekcijos skundą tenkino ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaraciją panaikino. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas A. R. pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino VAAT 2017 m. liepos 13 d. sprendimą ir atmetė Inspekcijos reikalavimą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo.

Taigi, 2017 m. spalio 20 d. deklaracija buvo pateikta Inspekcijai ir Inspekcija patvirtino Deklaraciją tuo metu, kai buvo nagrinėjama administracinė byla dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad dar 2013 metais Inspekcijai buvo žinoma situacija dėl galimai padarytų pažeidimų Gyvenamojo namo statybos procese, tačiau, atlikdama veiksmus, susijusius su Deklaracijos patikrinimu ir tvirtinimu, ji jokių pažeidimų nenustatė ir Deklaraciją patvirtino.

Pažymėtina ir tai, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas Deklaracijos patikrinimą atliko 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. lapkričio 26 d., kai jau buvo priimta Inspekcijai nepalanki LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis. Teismo manymu, tai rodo, kad Inspekcija, turėjusi galimybę patikrinti Deklaracijos atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimas dar 2017 metais, kai ji jai buvo pateikta tvirtinti, šios pareigos tinkamai neatliko ir tik LVAT priėmus 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį ėmėsi aktyvių veiksmų Deklaracijai patikrinti.

Tai, kad galimai padaryti pažeidimai statybos procese nebuvo nustatyti dar 2017 metais, teismo manymu, įtakojo pačios Inspekcijos veiksmai, t. y. jos netinkamai atliktos pareigos, kurios jai, kaip valstybinę statybos priežiūrą atliekančiai institucijai, kyla pagal Priežiūros įstatymą, Statybos įstatymą ir Reglamentą.

Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija gina viešąjį interesą. Pareiškėjos atstovės abstraktūs teiginiai, kad Inspekcija visais atvejais gina viešąjį interesą, nepagrindžia aplinkybių, kad šiuo atveju ginamas viešasis interesas.

Iš Patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad pastato statybos vieta neatitinka 2003 m. išduotame statybos leidime numatytos statinio vietos, todėl reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namo, situacija, lyginant su 2013 m., iš esmės pasikeitė, t. y. NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1873-(14.48.123.) buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atsakovo A. R. 2003 m. įsigytas žemės sklypas (0,1310 ha ploto), sujungus jį su valstybine žeme, padidėjo iki 0,1722 ha ploto. Taigi, aplinkybės, dėl kurių buvo kvestionuojama 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija, t. y. tai, kad Gyvenamojo namo dalis pastatyta už vakarinės žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje, 2015 metais iš esmės pasikeitė.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir proceso šalių pateiktus argumentus, teismas nenustatė, kad pareiškėja gina viešąjį interesą. Be to, teismo vertinimu, pareiškėja dar 2017 metais, tikrindama Deklaraciją, turėjo galimybę įvertinti Deklaracijos atitiktį Reglamento reikalavimams. Žinodama, kad VAAT ir LVAT yra nagrinėjama administracinė byla dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo, ji nesiėmė pakankamai atsakingų priemonių galimiems pažeidimams nustatyti tikrinant Deklaraciją. Taigi, Inspekcijai praleidus Priežiūros įstatymo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo ir teismui nenustačius svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, pareiškėjos pareiškime išdėstytas prašymas panaikinti Deklaraciją atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja pareiškime, be kita ko, teismo prašo panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti Deklaraciją, nėra pagrindo tenkinti ir jos pareiškime nurodytą iš esmės išvestinį reikalavimą – panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio Inspekcijai atlikti kitus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su Gyvenamojo namo statybos patikrinimu, numatytus Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje (be kita ko, statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme) ir kituose teisės aktuose, bei kreiptis į kitas institucijas, kurios turi kompetenciją atlikti veiksmus, susijusius su viešojo intereso gynimu.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Laurynas Purlys pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (toliau – ir prašymas).

Atsakovų prašyme nurodyta, kad jie patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu ir teisine pagalba, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme: pareiškėjos pareiškimo medžiagos analize, atsiliepimo į pareiškimą parengimu, prašymo / pranešimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka parengimu, pasirengimu ir atstovavimu 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusiame teismo posėdyje. Atsakovai, pagrįsdami patirtas išlaidas, kartu su prašymu pridėjo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 202008/05 ir 2020 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Iš atsakovų prašymo ir prie jo pridėtos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 202008/05 matyti, jog atsakovams buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: pareiškėjos pareiškimo medžiagos analizė, atsiliepimo į pareiškimą parengimas, prašymo / pranešimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusiame teismo posėdyje.

Teismas pažymi, kad atsakovai prašyme ir pateiktoje sąskaitoje už suteiktas paslaugas nedetalizavo, kokia yra konkrečių teiktų teisinių paslaugų kaina ir darbo laiko sąnaudos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovų prašymas priteisti iš pareiškėjos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas laikytinas abstrakčiu, nedetalizuotu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti atsakovų A. R. (A. R.) ir D. R. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė