Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Donato Jatužio, Prano Šimkaus,

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, nuteistojo S. V. gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį

(dėl plėšimo iš Z. T.) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atviro turto pagrobimo iš G. T.) ir nubaustas

laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 137 straipsnio 1 dalį (veika G. T. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu S. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 137 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis S. V. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir S. V. subendrinta bausmė skirta - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 9 dalimis, S. V. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu paskirta, vienu trečdaliu sumažinta bei Panevėžio apygardos teismo 2015-07-01 nuosprendžiu pakeista bausme ir S. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę, BK 66 straipsnio pagrindu įskaitytas S. V. laikinojo sulaikymo laikas 2014-10-02 (viena diena) ir laikas išbūtas suėmime nuo 2014-10-03 iki 2015-01-03.

Civilinių ieškovų Z. T., G. T. ir (duomenys neskelbtini) ieškiniai tenkinti.

Iš S. V. civilinėms ieškovėms Z. T. priteista 68,10 Eur ir G. T. 115,13 Eur nusikalstamomis veikomis padarytai žalai atlyginti.

Iš S. V. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) ministerijos priteista 651,60 eurus nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) mieste, prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą priėjo prie nukentėjusiosios Z. T. ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą – Z. T. priklausantį turtą, t. y. sudavė nukentėjusiajai Z. T. vieną smūgį kumščiu į kairį petį, dėl ko nukentėjusioji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų rankų srityse - nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, išplėšė iš nukentėjusiosios Z. T. rankų rankinę, 50 litų (14,48 Eur) vertės, su joje buvusiais daiktais: akiniais, 70 litų (20,27 Eur) vertės, akinių dėklu, 20 litų (5,79 Eur) vertės, pinigine, 25 litų (7,24 Eur) vertės, vaistais: „Presteram”, 30,11 litų (8,72 Eur) vertės, „Betaloc ZOK”, 19,98 litų (5,79 Eur) vertės, „Tetartezin”, 6 litų (1,74 Eur) vertės, „Sonarin”, 10 litų (2,90 Eur) vertės ir 4 litus (1,16 Eur) grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė Z. T. turtą tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. T. 235,09 litų (68,10 Eur) turtinę žalą.

Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą – G. T. priklausantį turtą, užėjo paskui G. T. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę ir leisdamasis laiptais minėto namo antrojo aukšto laiptinės aikštelėje, atvirai, iš ten prie pat laiptų stovėjusios nukentėjusiosios G. T. rankų stipriai patraukdamas išplėšė jai priklausančią rankinę, 70 litų (20,27 Eur) vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – G. T. priklausantį turtą rankinę su joje buvusiais daiktais: 2 vnt. dešros, kurių vieno vertė 3 litai (0,87 Eur), bendra vertė 6 litai (1,74 Eur), piniginę - 15 litų (4,35 Eur) vertės, 15 litų (4,35 Eur) grynųjų pinigų ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-E 2530”, 290 litų (84,01 Eur) vertės, du pakelius kačių maisto „Friskies”, 1,40 litų (0,41 Eur) vertės, iš viso pagrobė 397,40 litų (115,13 Eur) vertės svetimo turto, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. T. 397,40 litų (115,13 Eur) turtinę žalą.

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent siekdamas užvaldyti svetimą turtą, stipriai patraukdamas G. T., stovėjusios namo laiptinės antrajame aukšte šalia laiptų, rankinę, kurią ji laikė nuleistoje rankoje, rankinę išplėšė, o nukentėjusioji G. T. šių S. V. veiksmų neišlaikė pusiausvyros, pargriuvo ant laiptų ir laiptais nuslydo žemyn iki laiptinės aikštelės, esančios tarp pirmo ir antro aukšto, ir krisdama laiptais ji susitrenkė kūną ir galvą, dėl krūtininio X slankstelio kūno kompresinio lūžio jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio srityje, pakauškaulio žvyno linijinio lūžio kairėje pusėje, abipusio kaktinių galvos smegenų skilčių bei dešinės smilkininės skilties sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinės kaktinės skilties projekcijoje jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismo posėdyje apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada ta, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl S. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, 137 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Skunde apeliantas teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje Z. T. atžvilgiu nepadarė. Nors apeliantas pripažįsta pagrobęs rankinę iš vyresnio amžiaus moters tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietovėje, tačiau teigia, kad nukentėjusioji atrodė, kitaip nei Z. T., be to, jis fizinio smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojo, o tiesiog nutraukė nuo peties rankinę. Apelianto tvirtinimu kaltu dėl šios veikos iš esmės prisipažino tik dėl to, kad buvo įkalbintas policijos pareigūnų.

Tačiau byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo. Kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Aukštesnysis teismas, įvertinęs S. V. parodymus ir juos sugretinęs su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, jog nuteistojo parodymai duoti teisme prieštarauja tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, kuriais teismas nematė pagrindo abejoti, tiek kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Bylos įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2014-09-28 apie 14 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, panaudojus fizinį smurtą - sudavus smūgį kumščiu į kairį petį, nukentėjusiajai Z. T. praradus pusiausvyrą ir pargriuvus iš jos rankų buvo išplėšta rankinė su įvairiais daiktais ir pinigais. Smurtinių veiksmų panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ne tik jos pačios parodymai, parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b.l. 12-15), išplėštos iš rankų rankinės detalė – metalinė sagtis su raudonos spalvos dirbtinės odos gabalėliu (1 t., b.l. 22-24), bet ir 2015-01-12 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Z. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 34-35).

Nuteistasis neneigia aptariamu laikotarpiu ir įvykio vietoje pagrobęs rankinę iš vyresnio amžiaus moters. Tačiau apeliaciniame skunde kelia abejones dėl savo kaltės įvykdžius plėšimą būtent nukentėjusios Z. T. atžvilgiu, abejones, grįsdamas ne įvykio aplinkybių, vietos ar laikotarpio detalėmis, o nukentėjusiosios išvaizda.

Nukentėjusioji Z. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusio asmens ji neatpažintų, nes viskas vyko netikėtai ir labai greitai, o apiplėšusį asmenį apibūdino kaip jauną smulkaus sudėjimo vaikiną, buvusį su gobtuvu. Tačiau teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji Z. T. kategoriškai tvirtino, kad nors nusikaltimo metu S. V. buvo gobtuvu pridengęs veidą, tačiau ji S. V. atpažįsta kaip asmenį jos atžvilgiu atlikusį smurtinius veiksmus ir pagrobusį rankinę (2 t., b.l. 79). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2014-10-21 S. V. surašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad 2014-09-28 apie 14 val. 30 min., būdamas abstinencijos būsenos, prie darželio (duomenys neskelbtini) pamatė moterį ir nusprendė pagrobti jos rankinę, tačiau trūktelėjus už rankinės ji nenuplyšo, todėl jis sudavė kumščiu į nugarą, moteris parkrito ir jis paėmęs rankinę pabėgo (1 t., b.l. 190). Šiuos paaiškinimus jis atkartojo apklausiamas įtariamuoju (1 t., b.l. 196-197) ir tokius parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 202). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-07-15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2014-09-28 (duomenys neskelbtini) mieste registruotas tik vienas tokio pobūdžio įvykis, t. y. Z. T. atžvilgiu įvykdytas plėšimas (2 t., b.l. 61).

Teisiamojo posėdžio metu S. V. kaltu dėl Z. T. plėšimo prisipažino, tačiau parodė, kad nėra tikras, ar salėje sėdinti Z. T. yra ta pati moteris, kurią jis apiplėšė 2014-09-28. Aiškino, kad dėl abstinencijos ne viską prisimena, nes tuo metu jautėsi labai blogai, bet jam atrodo, kad nukentėjusioji buvo jaunesnė (b. l. 78, 2 tomas). S. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad nukentėjusiosios neįsidėmėjo, todėl jos neatpažintų. S. V. tvirtino, kad įvykdytos nusikalstamos veikos metu buvo abstinencijos būklėje, jautėsi labai blogai, jam rūpėjo tik tai, kaip gauti pinigų narkotikams įsigyti. Apžiūrėdamas teismo posėdžio metu likusią pas nukentėjusiąją Z. T. rankinės dalį – sagtį su odos fragmentu, S. V. neneigė, jog tai galimai yra dalis tos pačios rankinės, kurią pagrobė iš moters 2014 m. rugsėjo pabaigoje prie darželio (duomenys neskelbtini), kartu išreikšdamas ir abejonę dėl odinės detalės atspalvio tamsumo (2 t., b.l. 84). Kad S. V. nuoširdžiame prisipažinime, įtariamojo apklausos protokoluose pateikta apie įvykį informacija yra neteisinga, S. V. nenurodė.

Įvertinus nukentėjusios Z. T. kategoriškus parodymus teismo posėdžio metu dėl S. V. kaip asmens jos atžvilgiu padariusio nusikalstamą veiką bei atsižvelgus į tai, kad paties S. V. nurodytos ir pripažįstamos nusikaltimo aplinkybės esminėmis detalėmis sutapo būtent su nukentėjusiosios Z. T. parodymais leidžia tvirtinti, jog S. V. dėl šios veikos pagrįstai pripažintas kaltu. Be to, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pats savo ranka aprašė įvykį ir apelianto nurodyta jo įvykdyta nusikalstama veika pagal nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą visiškai sutapo su nukentėjusios Z. T. pareiškime nurodyto nusikaltimo aplinkybėmis. Šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad S. V. kaltė įvykdžius Z. T. plėšimą yra įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. O skundo argumentai, jog nukentėjusioji atrodo kitaip nei nusikaltimo padarymo metu savaime nepaneigia apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų fakto.

Apelianto reiškiamos abejonės ir keliamos versijos dėl teisme pamatytos nukentėjusiosios tapatybės nepaneigia aukščiau aptartais duomenimis įrodytų aplinkybių, kad nukentėjusios Z. T. plėšimą įvykdė būtent apeliantas S. V.. Taip pat nustatyta, kad įvykio dieną kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų Visagino mieste nebuvo įvykdyta, o S. V. neneigė, kad jis 2014 m. rugsėjo pabaigoje pagrobė rankinę iš moters ėjusios pro darželį (duomenys neskelbtini).

Apeliantas keldamas naujas versijas, joms patvirtinti prašo apklausti, pagal apelianto aiškinimą, nusikaltimo padarymo dieną su juo buvusios merginą ar jam daiktus per policijos pareigūnus pateikusią seserį, o galiausiai ir nukentėjusiąją Z. T.. Įrodymų rinkimas ar vis naujų, iš esmės deklaratyvaus pobūdžio versijų tikrinimas, negali būti begalinis, ypač įvertinus aplinkybes, kad pats nuteistasis iš esmės nesuformulavo, kokius duomenis jo nurodyti asmenys galėtų patvirtini ar paneigti. Nukentėjusioji pakankamai išsamiai buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos nukentėjusiajai pateikti klausimus, o apelianto nurodyta mergina ir sesuo įvykio vietoje nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti dirbtinai sukurti S. V. kaltinančius įrodymus, duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus byloje nėra. Todėl teismo kolegijos išvada, ta, jog ši apeliacinio skundo dalis – dėl sesers, draugės kvietimo liudyti byloje - objektyviai nepagrįsta. Nuteistojo išsakomos abejonės, jog jis plėšimą nurodytu laiku ir vietoje galimai įvykdė kitos moters atžvilgiu, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, todėl teismo vertinami siekimu dėl šio nusikaltimo išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, iš visų bylos įrodymų viseto analizės daroma išvada, kad S. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė Z. T. turtą – rankinę su joje buvusiais daiktais ir jo veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. V. dvi padarytos veikos yra tyčinio pobūdžio, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų ir padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamasis teistas dvylika kartų, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, aptariamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos metu, kas rodo, kad dėl savo netinkamo elgesio išvadų nedaro.

Apeliantas teigia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi G. T. atžvilgiu nebuvo pripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kolegija šį apelianto skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos šioje byloje nėra.

Nors bylos duomenimis nustatyta, jog S. V. pripažino pagrobęs G. T. rankinę, tačiau tvirtino, kad su nukentėjusiąja jokio fizinio kontakto neturėjo, ar ji krito po rankinės išplėšimo nematė, negirdėjo, teisminio nagrinėjimo metu jau aiškino, kad patraukus rankinuką nukentėjusioji pati nukrito. Dėl kitos nukentėjusios Z. T. atžvilgiu atliktos veikos nors ir atskleidė esmines veikos detales, bet teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad plėšimą įvykdė kito asmens, o ne šios nukentėjusiosios atžvilgiu. Toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas, rodo jo siekį sušvelninti savo padėtį. Apelianto prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas nukentėjusios G. T. atžvilgiu yra sąlygotas objektyvių aplinkybių – surinktų įrodymų visumos, o prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas S. V. už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Bendrindamas bausmes taikė palankiausius – apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdus, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu yra per griežta, nėra. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl jos laikyti per griežta, švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.