Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: A. Š., O. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. K4-11460, Informacijos apie A. Š. šeimą ir jai teikiamą pagalbą (2018 metų I pusmetis), SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 5 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pagalbos planų, 2018 m. gruodžio 27 d. elektroninio laiško, VTAS vyriausiosios specialistės E. P. 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl atvejo Kauno rajone Nr. 4GL-1533 kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotiems asmenims buvo įteiktas pareiškėjos atskirasis skundas su priedais, taigi su naujai pateiktais įrodymais jie yra susipažinę, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kiti su pareiškėjos atskiruoju skundu pateikti dokumentai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jo priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos pakartotinai priimti.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus P. Š. ir B. Š. iš tėvų O. Š. ir A. Š., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

10. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

11. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

12. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikė 2018 m. gruodžio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas, iš kurių matyti, kad grėsmės P. Š. ir B. Š. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog buvo gautas policijos pranešimas, kad A. Š. sumušė sugyventinę E. A., atvykus policijai, A. Š. pasišalino, palikdamas vaikus vienus, galimo smurto prieš vaikus nepastebėta, vaikai galėjo matyti, kaip tėvas smurtavo prieš sugyventinę, todėl ir galėjo iš namų nubėgti pas kaimynus, tėvas yra dažnai smurtavęs prieš sugyventinę, tą patvirtina ir Probacijos tarnyba, vaikai nurodė, kad nenorėtų gyventi pas motiną, priežasčių nenurodė, motina nesidomi vaikais, jais nesirūpina, su jais nebendrauja, vaikai yra sveiki, nėra duomenų, kad vaikai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, tėvas buvo pasišalinęs iš namų, palikdamas vaikus be priežiūros, vėliau sulaikytas, todėl negali rūpintis vaikais, A. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, turi priklausomybę alkoholiui, Probacijos tarnybos vienas iš įpareigojimų buvo gydytis priklausomybę alkoholiui, todėl A. Š. lankė Anoniminių alkoholikų grupę, A. Š. dėl dažno smurtavimo turi teistumą ir probaciją, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, teismo paskirtos probacijos nevykdymo A. Š. gali būti skirta bausmė – įkalinimas. 2018 m. gruodžio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose taip pat pažymėta, kad nėra duomenų, jog nebendradarbiaujama su specialistais, taip pat nėra duomenų, kad, vykdant atvejo vadybą šeimoje, būtų nustatyta, jog šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl ko kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, nėra duomenų apie agresyvų elgesį su vaikais, dėl kurio gali kilti grėsmė vaikų sveikatai ar gyvybei, nėra duomenų, kad vaikų priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos, nėra duomenų, kad naudojamos netinkamos vaikų auklėjimo priemonės, nėra duomenų, kad šeima patiria socialinių problemų, gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei, nėra duomenų, kad vaiko gyvenamojoje vietoje leidžiama lankytis pašaliniams asmenims, kurie galimai kelia grėsmę vaikams. Nustatyti rizikos veiksniai priskirtini vaiko funkcionavimo rizikos veiksniams, rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovais, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus jie pareiškėjos darbuotojams sudarė pagrindą nustatyti antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paimti vaikus iš jų tėvų. 2018 m. gruodžio 27 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktuose Nr. 4NA-234 ir Nr. 4NA-235 nurodyta ši vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos sąlyga – vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje apklausęs paimtus vaikus, vaikų tėvą A. Š., VTAS atstovus, nenustatė, kad vaikų atstovai pagal įstatymą kelia realų pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytas VTAS budėtojos E. P. 2018 m. gruodžio 27 d. paaiškinimas, kurio, pareiškėjos teigimu, neįvertino pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateiktas į bylą, jį pareiškėja pridėjo tik prie atskirojo skundo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jo įvertinti. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiame paaiškinime nurodyta informacija nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos A. Š. šeimoje, susidariusios 2018 m. gruodžio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. įvykių metu, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Š. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Iš pareiškėjos pateiktų SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 5 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pagalbos planų matyti, kad jis neneigia šios problemos, lankosi Anoniminių alkoholikų grupėse, pas priklausomybių ligų konsultantą, yra užsiregistravęs dėl tolimesnio gydymo. Taip pat nėra ginčo dėl A. Š. naudoto smurto prieš sugyventinę. Nors 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu A. Š. neigė 2018 m. gruodžio 26 d. smurtavęs prieš sugyventinę, tačiau iš 2018 m. spalio 5 d. pagalbos plano matyti, kad ankstesnį smurto prieš sugyventinę atvejį jis pripažino. Vertinant 2018 m. gruodžio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. įvykius, akcentuotina, kad A. Š. smurtas vaikų atžvilgiu nebuvo nustatytas. Ši aplinkybė nurodyta 2018 m. gruodžio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose, tą patvirtino ir 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu apklausti vaikai. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad vaikai būtų matę, kaip A. Š. smurtauja prieš sugyventinę (šios aplinkybės nenustatė VTAS specialistai, ją paneigė 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu apklaustos mergaitės). Taip pat byloje nėra nustatyta, kad A. Š. netinkamai rūpinasi dukromis, kelia grėsmę jų saugumui, sveikatai ar gyvybei, neužtikrina joms tinkamos socialinės aplinkos (2018 m. gruodžio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodyta, kad vaikai yra sveiki, nėra duomenų, jog vaikai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, nėra bendradarbiaujama su specialistais, vykdant atvejo vadybą šeimoje, būtų nustatyta, jog šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl ko kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat nėra duomenų apie agresyvų elgesį su vaikais, dėl kurio gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaikų priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos, naudojamos netinkamos vaikų auklėjimo priemonės, šeima patiria socialinių problemų, gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei, vaiko gyvenamojoje vietoje leidžiama lankytis pašaliniams asmenims, kurie galimai kelia grėsmę vaikams). Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nenurodytas nė vienas rizikos veiksnys, susijęs su socialine aplinka. 2018 m. spalio 5 d. ir 2019 m. sausio 11 d. pagalbos planuose nurodytų duomenų pagrindu galima spręsti, kad A. Š. stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, tinkamai rūpintis nepilnametėmis dukromis. Pastarosios 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nori gyventi su tėvu, teigė, jog jis ir jo sugyventinė E. A. tinkamai jomis rūpinasi.

17. Pareiškėja vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos būtinybę grindė tuo, kad, A. Š. pasišalinus iš namų, o vėliau jį sulaikius, O. Š. gyvenant užsienyje, vaikai liko be įstatyminio atstovo. Kaip minėta, 2018 m. gruodžio 27 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktuose Nr. 4NA-234 ir Nr. 4NA-235 nurodyta ši vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos sąlyga – vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors iš esmės nėra ginčo dėl to, jog šiuo konkrečiu atveju vaikai buvo palikti be priežiūros, tačiau negalima sutikti su tuo, kad dėl to buvo kilusi grėsmė vaikų sveikatai ar net gyvybei. Akcentuotina, kad P. Š. 2018 m. gruodžio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, o B. Š. – (duomenys neskelbtini) metai, t. y. jos buvo pakankamai didelės ir savarankiškos, kad vien faktas, jog tėvas išėjo iš namų, sukeltų grėsmę jų sveikatai ir gyvybei. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos pateiktas VTAS budėtojos E. P. 2018 m. gruodžio 27 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad A. Š. kaimynai – I. S. ir A. S. norėjo priglausti mergaites. Nors paaiškinime nurodoma, kad ryte jie turėjo eiti į darbą ir būdami namie negalėjo užtikrinti, jog mergaitės nebandytų pabėgti iš jų namų, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad vien A. Š. pasišalinimas iš namų ir vėlesnis jo sulaikymas negalėjo sukelti neabejotinos grėsmės jo vaikų sveikatai ar gyvybei. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra sąlygų vaikų paėmimui iš tėvų, kadangi nenustatyta, jog vaikų atstovai pagal įstatymą kelia realų pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei vaikų gyvenamojoje vietoje.

18. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybes, jog situacija A. Š. šeimoje nesikeičia daug metų, socialinės paslaugos neveiksmingos, pokyčiai trumpalaikiai, prideda šias aplinkybes, pareiškėjos nuomone, turinčius pagrįsti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad vaikų paėmimas iš atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus pobūdžio priemonė, todėl, spręsdamas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, teismas vertina šiuo konkrečiu metu vaikams kylančias grėsmes ir plačiau nepasisako dėl buvusių aplinkybių, t. y. tėvų įtraukimo į rizikos šeimų sąrašą, vaikų paėmimo 2014 ir 2016 metais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą atskirojo skundo argumentą, dar kartą pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo grindė tik tuo, kad vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo. Tai nurodyta 2018 m. gruodžio 27 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktuose Nr. 4NA-234 ir Nr. 4NA-235, šią aplinkybę, kaip prašymo dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pagrindą, akcentavo ir pareiškėjo atstovė 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjos atskirojo skundo argumentų dėl A. Š. šeimoje iki 2018 m. gruodžio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. įvykių kilusių problemų, jų sprendimo būdų, kitų A. Š. vaikų, kurie su juo negyveno minėtų įvykių metu, gyvenimo sąlygų.

19. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog tėvai keltų realų pavojų nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei jų gyvenamojoje vietoje, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.