- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- I-823-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02883-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos R. P. atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui ir atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydama panaikinti 2013 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija arba atsakovė) sprendimą Nr. (1.34.)7R-4587 „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas). Pareiškėja nurodo, jog nesutinka su atsakovės sprendime išdėstytais motyvais, jog nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjo jos vyras A. P., o ne ji. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00168-10. 2011 m. gegužės 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-548/2011, kuriuo jos, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant iš E. Č. 4101 Lt turtinės ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo ir tai, jog nors Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, tačiau jos, kaip nukentėjusios, statuso ir priteistos žalos dydžio nepakeitė. Pareiškėjos nuomone, teismui konstatavus asmens kaltę, patirti nuostoliai turi būti atlyginti. Jos vyrui baudžiamojoje byloje nebuvo priteista nei materialinė, nei moralinė žala, todėl, mano, kad jos reikalavimas, remiantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – ir Žalos kompensavimo įstatymas), yra pagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė remiasi teismų suformuota praktika ir išaiškinimu, kad pagal Žalos kompensavimo įstatymą nukentėjusiuoju, pretenduojančiu į žalos atlyginimą, gali būti laikomas tik asmuo, kuriam asmeniškai padarytas smurtinis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju teismų buvo konstatuota, kad E. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, t.y. jis A. P. sunkiai sutrikdė sveikatą. Teisingumo ministerijos nuomone, nuo šio smurtinio nusikaltimo tiesiogiai nukentėjo A. P., bet ne R. P., todėl priimtas sprendimas nekompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaitimu padarytos žalos laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
2010 m. balandžio 15 d. R. P. baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00168-10 dėl A. P. sužalojimo buvo pripažinta nukentėjusiąja ir jai išaiškintos nukentėjusiosios teisės bei pareigos, numatytos BPK 28 straipsnyje (b. l. 5).
2011 m. gegužės 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-548/2011, kuriuo E. Č. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė jį dvejiems metams laisvės atėmimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš E. Č. 4101 Lt turtinės ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Tuo pačiu nuosprendžiu iš E. Č. buvo priteista ir 25426,70 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai (b. l. 6–10).
2011 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismas pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį, t.y. pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies konstatavimą, jog nukentėjusiajam A. P. kaltinamasis E. Č. ranka smūgiavo ne mažiau kaip tris kartus į galvos ir veido sritį, ir nustatė, jog E. Č. sudavė A. P. vieną smūgį į veidą, ko pasėkoje A. P. krito ant nugaros ir galva trenkėsi į betoninį grindinį. Likusioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą (b. l. 11–15).
2013 m. balandžio 30 d. antstolė R. M. surašė Išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00002, kuriuo nustatė, jog skolininko E. Č. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, todėl vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (R. P.) (b. l. 16).
2013 m. gegužės 17 d. Teisingumo ministerijoje gautas pareiškėjos R. P. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 29–32).
2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-4587 Teisingumo ministerija pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 3–4).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2013 m. birželio 21 d. Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34)7R-4587, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus R. P. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b.l. 29-32). Pareiškėja prašė kompensuoti jai 4515,78 Lt turtinę žalą ir 25000 Lt neturtinę žalą. Savo prašymą pareiškėja pagrindė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-548/2011 (b.l. 6-10), antstolės R. M. 2013 m. balandžio 30 d. Išieškojimo negalimumo aktu vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00002 (b.l. 16) ir antstolės R. M. 2012 m rugpjūčio 13 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 1593 bei 2012 m. spalio 25 d. ir 2013 m. balandžio 17 d. apmokėjimo kvitais.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių nėra ginčo nei dėl žalos dydžio, nei dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, vertinimo smurtiniu.
Iš esmės ginčas tarp šalių kilęs dėl Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio nuostatų aiškinimo.
Žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Nukentėjusio asmens sąvoka, vartojama Žalos kompensavimo įstatyme, yra apibrėžta įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo (nukentėjęs asmuo) tai Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas.
Pareiškėja savo reikalavimą kildina iš faktinės aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl A. P. sužalojimu jai padarytos moralinės ir turtinės žalos (b.l. 5) ir teismo nuosprendžiu jai buvo priteista 4101 Lt turtinės ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu nukentėjusiąja baudžiamoje byloje buvo pripažinta Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pagrindu. Tuo pačiu nutarimu pareiškėjai buvo išaiškintos ir jos, kaip nukentėjusiosios, teisės, numatytos BPK 28 straipsnyje. BPK 28 straipsnio 1 dalyje nuketėjusysis apibrėžtas kaip fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala.
Vertinant baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažintos pareiškėjos teisę į teismo nuosprendžiu priteistos, tačiau neatlygintos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą, pažymėtina, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (lex specialis) – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, todėl, aiškinant įstatyme vartojamus terminus, pirmiausia turi būti vadovaujamasi būtent šiame įstatyme pateikiamais apibrėžimais. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas subjektą, turintį teisę į žalos kompensavimą pagal Žalos kompensavimo įstatymą, vartoja „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens“ sąvoką, todėl BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka negali būti tapatinama su nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens sąvoka, įtvirtinta Žalos kompensavimo įstatyme. Aiškinant sąvoką „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys“ teleologiniu (teisės normos tikslo), lingvistiniu (kalbiniu) bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad tai asmenys, į kuriuos buvo nukreiptas smurtinis nusikaltimas – smurtinio nusikaltimo aukos. Anksčiau teismo sprendime išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, kad nukentėjusio asmens Žalos kompensavimo įstatymo taikymo prasme bei nukentėjusiojo (baudžiamajame procese) apibrėžimai nesutampa, o aplinkybė, kad pareiškėja baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji pripažintina nukentėjusiu asmeniu ir Žalos kompensavimo įstatymo taikymo prasme. Įstatymų leidėjas, priimdamas Žalos kompensavimo įstatymą, pasirinko kompensuoti ne visais nusikaltimais padarytą žalą, o tik smurtiniais, be to, žala pagal šį įstatymą kompensuojama tik smurtinių nusikaltimų aukoms, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams (Žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju smurtiniai nusikalstami veiksmai (BK 135 str. 1 d.) buvo nukreipti į A. P. (pareiškėjos sutuoktinį), o ne į R. P., remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos R. P. prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Teisingumo ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Žalos kompensavimo įstatymą (ABTĮ 3 str. 2 d.). Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Be to, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-4587 atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.