Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2000 m. spalio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47-1 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2000 m. lapkričio 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2014 m. rugsėjo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

4) 2015 m. rugsėjo 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2016 m. birželio 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

6) 2017 m. liepos 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

7) 2018 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme;

8) 2020 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme;

9) 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmė atlikta 2023 m. birželio 2 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 10.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka smogė seseriai L. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad š. m. sausio 1 d. anksti ryte, paskambino draugas ir pasiūlė ateiti atsigerti. Nuėjęs pas draugą išgėrė butelį degtinės. Sugrįžęs į namus atsigulė pamiegoti, neužilgo sugrįžo girta sesė. Su sese susiginčijo ir jai trenkė ranka per žandą. Sesė jį kaltino, kad jis paėmė jos 20 Eur, bet jis jų neėmė, sesei pasakė, kad kur gėrei ten ir ieškoti dėl to ir kilo konfliktas. Jis buvo neblaivus. Po jo suduoto smūgio sesė susiėmė už veido, pradėjo šaukti, pasiėmusi telefoną iškvietė policiją. Jam atrodė, kad nelabai stipriai sudavė. Sesei galėjo skaudėti tą vietą, į kurią jis sudavė. Gyvena kartu su seserimi, veda bendrą ūkį. Anksčiau už smurtinius veiksmus yra teistas septynis kartus. Visas veikas yra padaręs apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad dėl netinkamo alkoholio vartojimo kyla tokios problemos, planuoja važiuoti gydytis ir „užsikoduoti“. Turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukterį, jai teikia išlaikymą. Savo elgesį vertina blogai, pirmą kartą toks konfliktas įvyko su seserimi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su seserimi susitaikė, jos atsiprašė. Pasižadėjo nebevartoti alkoholio, važiuoti gydytis, gailisi padaręs nusikaltimą, prašė skirti švelnesnę bausmę.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su seserimi L. K. gyvena apie (duomenys neskelbtini) dviese bendrai įsigytame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai gyveno su sugyventine, su kuria turi dukrą. 2024 m. sausio 1 d. ryte jis išėjo pas draugą, iš kurio apie 9.30 val. grįžo neblaivus į namus. Po kiek laiko į namus grįžo, iš savo draugų neblaivi jo sesuo L. K.. Jis namuose alkoholio nebevartojo. Namuose būdami dviese susiginčijo su L. K. dėl pinigų, nes ji sakė, kad neberanda. Besiginčijant, berods, L. kambaryje, stovėdami vienas prieš kitą, užpykęs jis vieną kartą plojo iš delno L. K. per veidą. Tada L. užsiėmė ranka už veido kur sudavė, pasiėmusi savo telefoną, jam pasakė, kad skambins policijai, ir išėjo į laiptinę skambinti. Jis tuomet atsisėdo ir žiūrėjo televizorių. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis sutinka, kad savo suduotu smūgiu sukėlė seseriai L. K. fizinį skausmą. Jis blaivus taip nebūtų pasielgęs, tiesiog per daug išgėręs buvo alkoholio ir nebesusilaikęs sudavė. Jis gailisi dėl savo netinkamo elgesio, norės atsiprašyti jos. Jų konflikto niekas nematė, nes buvo bute dviese. L. sumušė pirmą kartą, taip jų santykiai geri, nekonfliktiški (b. l. 112-115);

nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymais, kad ji su broliu D. K. gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 1 d. apie 10 val. ji pasigedo savo 20 eurų, kurie buvo piniginėje. Piniginė buvo jos kuprinėje. Iš ryto, kada tiksliai pasakyti negali, jos brolis jau buvo grįžęs neblaivus, todėl pamanė, kad pinigus paėmė jis. Ji paklausė jo apie tai, bet šis pasakė, kad pinigų neėmė. Tada ji paskambino kitam savo broliui D. K. ir pasakė, kad jai dingo pinigai. Išgirdęs, kad ji paskambino D., D. trenkė jai per veidą delnu ir pataikė į veido kairiąją pusę. Sudavė vieną kartą. Po smūgio D. K. nuo jos pasitraukė ir daugiau jos nebemušė. Smūgis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų. Jų konflikto niekas nematė. Po smūgio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie ją apžiūrėjo vietoje. Ji pati buvo pavartojusi alkoholio. Brolis prieš ją smurtavo pirmą kartą. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 33-36);

2024 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9-14).

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta vieta, kur panaudotas smurtas L. K. atžvilgiu (b. l. 17-24);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 25-28);

asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint L. K. matomas kūno vietas, ant kairiojo skruosto pastebime nežymų paraudimą. Paraudimas yra 2,5 cm ilgio ir 2,5 cm pločio (b. l. 44-50);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur užfiksuoti nustatyti girtumas: L. K. nustatytas 2,22 promilės girtumas, D. K. nustatytas 3,14 promilės girtumas (b. l. 57-59);

2024 m. sausio 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė dėl L. K. apžiūros (b. l. 62-63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Įvertinęs teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. K. parodymus, byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais: nukentėjusios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, asmens apžiūros protokolą, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopiją ir kitus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, jog D. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka smogė seseriai L. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą. Šie nusikalstami kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas devynis kartus iš jų septynis kartus dėl analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 70-77), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 84–98), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 100), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis D. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nors praeityje kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai jį charakterizuoja neigiamai, tačiau atsižvelgus į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis D. K. pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, savo elgesį vertina kritiškai, veika padaryta tiek nukentėjusiajai, tiek kaltinamajam esant neblaiviems; D. K. nurodė pripažįstantis, jog turi priklausomybės alkoholiui problemą ir ketina ją spręsti kreipdamasis į specialistus, pasižadėjo pradėti gydytis, dirbantis, išlaiko mažametį vaiką, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių, darbinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus: 9 mėnesius, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 dalis); dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 126-127, 129-130), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 1 d. 10.36 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 14.35 val. (b. l. 116-118, 120-121), t. y. 2 dienos, kas prilyginama 2 laisvės atėmimo dienoms.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam skirta gynėja advokatė Lionė Musteikienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 50 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nors ir dirbantis, tačiau išlaiko mažametį vaiką, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo D. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. K. į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 1 d. 10.36 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 14.35 val., t. y. 2 (dvi) dienas, kas prilyginama 2 (dvejoms) laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktų, 6 dalies taisyklėmis, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės vykdymo atidėjimo laiku:

- 9 (devynis) mėnesius, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.