Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03600-18, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. K. 2018-01-20 19.50 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje prie buto Nr. 8, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,62 promilės), demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės, bei elgesio normas, pastūmė T. S., dėl ko jis galva atsitrenkė į duris, tokiu būdu nukentėjusiam T. S. sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis E. K. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-20, apie 19.50 val., būdamas išgėręs nuėjo iki kaimyno T. S. aiškintis, kodėl kaimynas bendrame koridoriuje laiko malkas maišuose. Nuėjęs beldė į duris kelis kartus. Išėjus kaimynui T. S. jis pirma užsipuolė jį žodžiu. T. S. nekreipė į jį dėmesio, dėl ko jis susinervinęs bandė trenkti jam ranka, bet nepataikė, nes kaimynas apsigynė, po to bandė spirti koja, bet taip pat nepataikė, nes kaimynas pasitraukė į šoną. Tada jis T. S. pastūmė ir kaimynas trenkėsi galva į duris ir taip susižalojo galvą. Supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiam sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Jei būtų buvęs blaivus, taip būtų nesielgęs. Gailisi dėl savo elgesio (b. l. 46, 47).

Kaltinimas be E. K. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2018-01-20 apie 19.30 val. žmona jam pasakė, jog E. K. daužo duris. E. K. žmona matė per buto durų akutę. Atidaręs duris pamatė neblaivų kaimyną E. K., kuris šaukė, kodėl koridoriuje maiše yra padėtos malkos. Tai pasakęs E. K. bandė spirti ir kumščiu suduoti jam į veidą, tačiau jis rankomis nuo E. K. atsigynė. Tada E. K. jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į savo buto duris ir prasiskėlė pakaušį. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats nuvyko į VŠĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam suteikė medicinos pagalbą, susiuvo žaizdą. Po medikų apžiūros buvo paleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 14).

Liudytoja R. S. parodė, kad 2018-01-20 19.50 val. daugiabučio laiptinėje E. K. prie jos buto laiptinėje sumušė jos vyrą T. S.. Vyras buvo ką tik grįžęs iš darbo, kuomet ji išgirdo garsų beldimą į duris. Jai pažiūrėjus pro buto durų akutę, pamatė akivaizdžiai neblaivų E. K.. Laiptinėje E. K. rėkė ant jos vyro, kodėl koridoriuje maiše yra padėtos malkos, tai pasakęs E. K. bandė suduoti, tačiau vyras atsigynė, tada E. K. jį stipriai pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į savo buto duris ir prasiskėlė pakaušį. Įvykį ji matė per pravertas jų buto duris. E. K. šukavo, nepagrįstai reiškė nepasitenkinimą ir jos vyrui sukėlė fizinį skausmą, Ji visa tai girdėjo, dėl įvykio išsigando ir pasipiktino, kad jis taip viešoje vietoje netinkamai elgėsi (b. l. 30).

Iš 2018-01-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas T. S. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti E. K., kuris 2018-01-20, 19.50 val., daugiabučio namo laiptinėje demonstruodamas nepagarbą viešajai tvarkai ir aplinkiniams jį sumušė (b. l. 13).

Iš 2018-01-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. 2018-0120, 22.17 val. alkotesteriu buvo nustatytas 1,62 prom. neblaivumas (b. l. 20).

Iš 2018-01-20 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kitų reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. K. kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir išvardintų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog kaltinamasis 2018-01-20 19.50 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje prie buto Nr. 8, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,62 promilės), demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės, bei elgesio normas, pastūmė T. S., dėl ko jis galva atsitrenkė į duris, tokiu būdu nukentėjusiam T. S. sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tuo E. K. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, jog daugiabučio namo laiptinė yra vieša vieta. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2k-416/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, kur nekliudomai gali patekti pašaliniai asmenys, taip pat įvykį matė kitas liudininkas – nukentėjusiojo žmona, kuri dėl įvykio išsigando, todėl akivaizdu, jog buvo sukelti būtini BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas laikytinas įžūliais veiksmais.

Kaltės turinys šio kategorijos bylose atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

Kaltinamasis E. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 74-76).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę E. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, jis neteistas (teistumas išnykęs)(b. l. 53-61), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 65), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 67), nedirba (b. l. 68). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – viešuosius darbus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. K. į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-01-20 22.15 val. (b. l. 36) iki 2018-01-22 14.32 val. (b. l.36), t. y. dvi paros, jas prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 51-52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. K. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-20 22.15 val. iki 2018-01-22 14.32 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant 12 valandų viešųjų darbų ir laikyti, kad E. K. yra atlikęs dvylikos valandų viešųjų darbų bausmę.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.