Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su R. Z. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-311-460/2023 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. lydraščiu perduotas spręsti 2023 m. sausio 30 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. Z., pareikštas nušalinimas Klaipėdos apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. e2-311-460/2023 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“, uždarosios akcinės bendrovės „RD technologijos“, T. K. ir M. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo. Nušalinimas grindžiamas aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos teisme dirbanti teisėja X. yra civilinėje byloje dalyvaujančio asmens, R. Z., pusbrolio A. D. sutuoktinė, be to, Klaipėdos apygardos teismas dėl egzistuojančio tarpasmeninio ryšio nenagrinėjo kitos bylos.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Pareiškėja nušalinimą reiškia visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, pareiškimą dėl nušalinimo grįsdama byloje dalyvaujančio asmens ir Klaipėdos apygardos teisme dirbančios teisėjos giminystės ryšiu, t. y. kad Klaipėdos apygardos teismo teisėja X. yra civilinėje byloje Nr. e2-311-460/2023 trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį užimančios R. Z. pusbrolio A. D. sutuoktinė, be to, Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo kitos bylos dėl nustatyto tarpasmeninio ryšio.

6. Pareiškėjos R. Z. 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-311-460/2023 nagrinėjimo. Nustatyta, kad po teismo posėdžio, kuriame R. Z. pareiškė nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui, į civilinę bylą Nr. e2-311-460/2023 pateiktas Klaipėdos apygardos teismo teisėjos X. pranešimas, kuriame nurodyta, kad R. Z. nėra šios teisėjos giminaitė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos IX skyriaus prasme, R. Z. yra X. sutuoktinio senelės sesers dukters vaikas, t. y. trečios eilės pusseserė, o asmeniškai teisėja X. su R. Z. nėra pažįstamos ir nėra bendravusios. Pažymėtina, kad nei R. Z. teismo posėdžio metu įvardytas, nei teisėjos X. minėtame pranešime nurodytas giminystės ryšys neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, kai teismas, kuriam teisminga byla, negalėtų šios bylos nagrinėti, o byla turėtų būti perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui dėl egzistuojančio giminystės ryšio tarp dalyvaujančio byloje asmens ir atitinkamame teisme dirbančio teisėjo.

8. Kadangi pareiškėjos R. Z. išreikštos abejonės dėl galimybės nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-311-460/2023 Klaipėdos apygardos teisme nėra objektyviai pagrįstos, R. Z. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-311-460/2023 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti R. Z. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-311-460/2023 nagrinėjimo.