Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-22 · Administracinė byla Nr. P-438-38-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-22
Bylos Nr.
P-438-38-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00410-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina
Atsakovas
Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Kategorijos
  • 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. P438-38/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00410-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 80.10; 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. baland˛io 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus, Romos Sabinos Alimienes (kolegijos pirmininke) ir Romano Klišausko (pranešejas), teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejos J. P. prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. P438-38/2011 pagal atsakovo Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos skunda pareiškejai J. P., treciajam suinteresuotajam asmeniui Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Atsakovas Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau - ir Institucija) skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 16 d. sprendima Nr. S-72(7-15/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 28 d. sprendimu skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas nurode Mokesciu administravimo istatymo 159 straipsnio 2 dali, LVAT 2008 m. vasario 14 d. nutarti Nr. A438-163/2008, ir nustate, kad atsakovas skundu gincija Komisijos aiškinima del faktiniu aplinkybiu, butinu mokescio apskaiciavimui taikant turinio viršenybes prieš forma principa (Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalis), todel pareiškejos atsiliepimo i skunda motyva, jog pateiktu skundu atsakovas gincija tik Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, laike nepagristu. Teismas taip pat nurode Mokesciu administravimo istatymo 10 straipsni, 69 straipsnio 1 dali, LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutarti Nr. A11-719/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutarti Nr. A556-250/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarima ir konstatavo, kad nera pagrindo teigti, jog Komisija neteisingai interpretavo Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dali: atsakovo teiginys, kad mokestines naudos subjekto konkretizavimas nera butinas, niekuo nepagristas, kadangi, taikant mineta norma, butina nustatyti ne tik aplinkybe, kad del tiriamo sandorio ar sandoriu sudarymo gauta mokestine nauda, taciau ir konkretaus mokescio moketojo ar mokesciu moketoju, i kurio ar kuriu formalia veiklos išraiška nera atsi˛velgiama, tiksla – gauti šioje normoje apibudinta mokestine nauda; kadangi Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodomas mokescio moketojo tikslas gauti mokestine nauda ateityje, t. y. po sandorio (ukines operacijos), kuris gali buti tiriamas šios teises normos taikymo aspektu, sudarymo, taikant šia teises norma reikšmingomis gali buti pripa˛intos aplinkybes, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliancio) sandorio (ukines operacijos) sudarymo. Teismas konstatavo, jog Komisija, pripa˛inusi, kad byloje nera nustatyti jokie V. P. veiksmai, susije su jos pareiškejai dovanoto ˛emes sklypo pardavimu, taip pat nesant nustatyta, kad V. P. butu gavusi mokestine nauda, turejo pagrinda teigti esant nenustatytu V. P. tiksla 2007 m. bir˛elio 14 d. dovanojimo sutarti sudaryti siekiant gauti mokestines naudos, atitinkamai – pripa˛inti Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalies taikymo nepagristuma.

II.

Atsakovas Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliaciniu skundu praše pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – panaikinti Komisijos 2009 m. kovo 16 d. sprendima Nr. S-72(7-15/2009), t. y. atsakovo 2008 m. lapkricio 14 d. sprendima Nr. 68-273 palikti nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A662-685/2010 atsakovo apeliacini skunda tenkino.

Teismas pa˛ymejo, jog nagrinejamu atveju gincas iš esmes kilo del Komisijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. S–72(7–15/2009) „Del J. P. 2008-12-10 skundo“, kuriuo panaikintas Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2008-11-14 sprendimas Nr. 68–273 „Del J. P. (a/k z) skundo“, teisetumo ir pagristumo. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, ivertinusi bylos med˛iaga konstatavo, jog mokesciu administratoriaus išvada, kad šiuo konkreciu atveju mokestine nauda gavo ne pareiškeja, kuriai mokescio baze buvo perkelta formaliai, o asmuo perkeles mokescio baze, t. y. pareiškejos motina V. P., yra pagrista. Tokia išvada taip pat pagrind˛ia ir mokesciu administratoriaus nustatytos aplinkybes: 1) ˛emes sklypa pareiškeja sieke parduoti dar iki dovanojimo sandorio sudarymo (2007 m. bir˛elio 11 d. tarp Bendroves ir Tarpininko buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis ir šis sutartimi Tarpininkas isipareigojo siekti, kad minetas sklypas butu kuo greiciau parduotas Bendrovei); 2) dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimais giminystes ryšiais susijusiu asmenu, t. y. tarp J. P. ir jos motinos V. P.; 3) dovanojimo sutartimi turtas buvo ivertintas beveik tokia pacia verte, u˛ kuria buvo parduotas; 4) tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandoriu sudarymo praejo labai trumpas laiko tarpas – tik 3 menesiai, kas atskleid˛ia tikraji dovanojimo sandorio tiksla. Del šiu prie˛asciu centrinis mokesciu administratorius pagristai konstatavo, kad tarp pareiškejos motinos ir pareiškejos sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama iteisinti didesne turto isigijimo kaina ir suma˛inti turto isigijimo ir pardavimo kainu skirtuma bei dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestines naudos – nemoketi gyventoju pajamu mokescio nuo turto pardavimo pajamu.

Teismo nuomone, remiantis bylos med˛iaga nustatyta, kad mokestines naudos sieke butent pareiškejos motina V. P., kas laikytina, jog pajamu mokestis realiai išskaiciuotas ir sumoketas nuo V. P. gautu pajamu. Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme svarbu, kas sieke gauti mokestine nauda. Nagrinejamu atveju dovanojimo sandoriu mokestine nauda sieke gauti pareiškejos motina V. P.. Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nurodyta aplinkybe, kad ekonomine nauda realiai gavo pareiškeja, o ne V. P., mineto Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio taikymo prasme, nera reikšminga. Nors byloje ir nera nustatytas tolimesnis gautu pajamu pasiskirstymas, taciau ši aplinkybe nepaneigia atskleisto mokesciu vengimo fakto. Tuo tarpu J. P. teises i gyventoju pajamu mokescio permoka neturi ir neturejo, todel pareiškeja privalo gra˛inti i valstybes biud˛eta neteisetai ir nepagristai jai išmoketa suma – 30 372 Lt ir 2 357 LT gyventoju pajamu mokescio (toliau – ir GPM) delspinigiu apskaiciuotu nuo nepagristai jai gra˛intos sumos.

Ivertines šiuos argumentus bei vadovaudamasis ginco teisinius santykius reglamentuojanciomis teises aktu normomis, apeliacines instancijos teismas padare išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalies normas bei vertino faktines ginco aplinkybes, todel Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 28 d. sprendimas ir Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. S–72(7–15/2009) „Del J. P.“ 2008-12-10 skundo“ naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovo Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos skundas tenkintinas.

III.

Pareiškeja J. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateike prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A662-685/2010 remdamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu (sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisake del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ar pareigu), 153 straipsnio 2 dalies 9 punktu (byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas), 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti) ir 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu (kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima). Prašyma del proceso atnaujinimo pareiškeja grind˛ia šiais motyvais bei argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A662-685/2010 pasisake del i byla neitrauktu asmenu (V. P.) teisiu ar pareigu. Pareiškejos vertinimu jai nuo kito asmens - V. P. - neaiškiais pagrindais perkelta mokestine prievole sudaro pagrinda išvadai, kad V. P. nepagristai praturtejo, savo ruo˛tu, taip pat sudaro pagrinda asmeniui, ivykd˛iusiam mokestine prievole u˛ V. P., reikalauti iš jos kompensacijos.

2. Pareiškejos manymu, atsakovo apeliacini skunda išnagrinejo neteisetos sudeties teismas. Pareiškeja nurode, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisejai negali nešališkai išnagrineti bylu del gincu tarp asmens ir vykdomosios vald˛ios instituciju, nes neturi adekvaciu aukšciausiai teismines vald˛ios institucijai teiseju nepriklausomumo garantiju. To prie˛astis - Lietuvos Respublikos Konstitucija numato tik dvi aukšciausias teismines vald˛ios institucijas, galincias kurti privalomus ˛emesnes instancijos teismams naujus precedentus ir keisti jau esamus. Atitinkamai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Konstitucija neturi igaliojimu priimti galutinius ir neskund˛iamus sprendimus asmenu gincuose su vald˛ios institucijomis.

3. Pareiškejos manymu, apeliacines instancijos teismo padaryta esmini materialines teises normu pa˛eidima taip pat patvirtina ir aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendime visiškai nera ivardyta, kuo konkreciai ar bent abstrakciai pasireiške pareiškejos tariamas tikslas iškreipti ar slepti aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendime buvo tik deklaratyviai teigiama, kad pareiškeja neturi teises i gyventoju pajamu mokescio permoka, bet nenurodyta, kaip pareiškeja iškreipe ar slepe aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, ar bent ˛inojo, kad tokios aplinkybes yra iškreipiamos ar slepiamos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimu iš esmes pa˛eide materialines teises normas, itvirtintas Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalyje tuo aspektu, kad taikant mineta teises norma butina nustatyti mokesciu moketojo, o ne kito asmens tiksla gauti mokestine nauda, o tokias aplinkybes nustacius - atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, tokiu budu, kad teisines pasekmes kiltu mokesciu moketojui, turejusiam tiksla gauti mokestine nauda ir ja gavusiam. Taciau, pasak pareiškejo, teismas minetas teises normas pa˛eide, nes ne atkure iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima, bet V. P. tariama mokestine prievole perkele pareiškejai.

4. Del jokiais irodymais neparemtu samprotavimu, apeliacineje instancijoje Institucijos pirma karta iškeltu prielaidu, kad pareiškejos veiksmais buvo inicijuotos UAB „Yew Tree Estates" derybos ir sutarties sudarymas su UAB „Andrijavos projektai", pareiškejai buvo atimta teise i apeliacija. Tuo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo administraciniu teismu suformuotos praktikos, kad „vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai ivertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, butu pa˛eista proceso šalies teise i apeliacija, o tai lemtu teises bent karta apskusti nepalanku teismo sprendima instancine teismu sprendimu kontroles tvarka pa˛eidima. Del išdestytu prie˛asciu skund˛iamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali buti paliktas galioti" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario men. 22 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-662-377-10).

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, u˛baigtos isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTI 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali buti atnaujintas bylos procesas, numato ABTI 153 straipsnio 2 dalis.

Iš pareiškejos prašymo del proceso atnaujinimo matyti, kad jame, kaip proceso atnaujinimo pagrinda, pareiškeja nurodo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto (sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisake del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ar pareigu), 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto (byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas), 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto (padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima, nutarima ar nutarti) ir 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto (kai butina u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima) nuostatas.

Teiseju kolegija, ivertinusi atsakovo prašymo del proceso atnaujinimo argumentus bei prašyme nurodytus galimus proceso atnaujinimo pagrindus, pa˛ymi, jog pareiškeja nepagristai remiasi ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis. Pareiškejos nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A662-685/2010 pasisake del i byla neitrauktu asmens - V. P. - teisiu ar pareigu. Taciau, priešingai nei teigia pareiškeja, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimu (nei jo motyvuojamoje, nei rezoliucineje dalyje) nera suformuluota jokiu teisiškai privalomu nuostatu, kurios tiesiogiai itakotu V. P. teises ar pareigas ar sukeltu jai konkrecias teisines pasekmes. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 24 d. sprendimo administracineje byloje Nr. A662-685/2010 turinio matyti, kad, spresdamas mokestini ginca tarp pareiškejos ir Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, teismas apskritai nenagrinejo klausimu, susijusiu su V. P. mokestinems prievolemis (b. l. 130 – 131). Aplinkybe, jog apeliacines instancijos teismo sprendimas neitakoja V. P. teisiu ar pareigu patvirtina ir faktas, jog pati V. P. nebuvo ir nera pareiškusi jokiu procesiniu prašymu del šios bylos nagrinejimo ir jos rezultatu, taip pat, kaip galimai teisiškai suinteresuotas asmuo, nera pateikusi prašymo del proceso atnaujinimo ABTI 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatu pagrindu.

Atmestini ir pareiškejos pateikto prašymo del proceso atnaujinimo argumentai, jog byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas. Šiuo atveju administracine byla Nr. A662-685/2010 buvo nagrinejama vadovaujantis galiojusiomis procesinemis teises normomis ir Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostatomis (2000 m. rugsejo 19 d. istatymo Nr. VIII-1927 redakcija; ˇin., 2000, Nr.85-2566). Vadovaujantis šio istatymo 68 straipsnio 4 dalimi, 133 straipsniu, 135 straipsniu bylos nagrinejimui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. baland˛io 19 d. nutartimi buvo sudaryta triju teiseju kolegija iš teiseju Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininke), Audriaus Bakavecko (pranešejas) ir Aruno Sutkeviciaus (b. l. 118). Tai atitinka ABTI 46 straipsnio 1 dalies nuostata, jog administraciniuose teismuose bylas (išskyrus numatytas šio istatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose), nagrineja triju teiseju kolegija. Kaip patvirtina bylos med˛iaga (b. l. 124 – 131), visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. baland˛io 19 d. nutartyje nurodyti teisejai (Laime Baltrunaite, Audrius Bakaveckas ir Arunas Sutkevicius) faktiškai dalyvavo bylos nagrinejime ir pasiraše priimta procesini sprendima. Tuo tarpu pareiškeja nepateike jokiu objektyviu duomenu, jog administracine byla Nr. A662-685/2010 nagrinejusiu teiseju kolegija buvo sudaryta neteisetai (pa˛eid˛iant procesines teises normas) ar byla faktiškai išnagrinejo netinkama (t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. baland˛io 19 d. nutarties del teiseju kolegijos sudarymo neatitinkanti) teiseju kolegijos sudetis.

Del kitu prašyme atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A662-685/2010 išdestytu argumentu, susijusiu su galimu esminiu materialines teises normu pa˛eidimu šioje byloje ir butinybe u˛tikrinti vienodos administraciniu teismu praktikos formavima (ABTI 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas bei 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas) konstatuotina, kad jie taip pat vertintini kaip nepagristi. Nors pareiškeja teigia, jog apeliacines instancijos teismas administracineje byloje Nr. A662-685/2010 netinkamai aiškino ir taike Mokesciu administravimo istatymo 69 straipsnio 1 dalyje itvirtintas teises normas, taciau iš prašyme išdestytu argumentu matyti, kad pareiškeja iš esmes nesutinka su apeliacines instancijos teismo atliktu irodymu ir byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu vertinimu (pareiškejos manymu, teismas netinkamai nustate mokestines naudos gaveja ir nepagrinde kokiais faktais pasireiške jos tariamas tikslas iškreipti ar slepti aplinkybes, su kuriomis mokesciu istatymai sieja apmokestinima). Teiseju kolegija pa˛ymi, jog, sistemiškai aiškinant ABTI 153 straipsnio nuostatas, galimai netinkamas faktiniu aplinkybiu ar fakto klausimu vertinimas nera savarankiškas pagrindas atnaujinti procesa byloje, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomos naujai paaiškejusios esmines bylos aplinkybes. Pagal ABTI 153 straipsnio 2 dalies 2 punkta del fakto klausimu, tai yra del tam tikru faktiniu bylos aplinkybiu vertinimo, procesas administracineje byloje gali buti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškeja esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Taciau, kaip jau buvo mineta, nagrinejamu atveju pareiškeja prašyme del proceso atnaujinimo jokiu naujai paaiškejusiu faktiniu bylos aplinkybiu nenurodo. Atsi˛velgiant i tai, kas išdestyta, akivaizdu, kad mineti pareiškejos argumentai, iš esmes susije su fakto klausimu vertinimu, ABTI 153 straipsnio nuostatu prasme nepagrind˛ia pagrindo(-u) atnaujinti procesa buvimo. Be to, pareiškejos nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdys (administracine byla Nr. A-662-377-10) yra susije ne su materialines, bet proceso teises normu interpretavimu, t. y. administraciniu bylu teisena (irodymu vertinima) reglamentuojanciu normu, itvirtintu ABTI aiškinimu. Taciau pagal ABTI 153 straipsnio nuostatas vien tik galimas procesiniu teises normu pa˛eidimas nagrinejant administracine byla taip pat negali buti pripa˛istamas savarankišku pagrindu atnaujinti procesa.

Apibendrinus tai, kas išdestyta, konstatuotina, jog pareiškejos prašymas atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A822-608/2010 laikytinas nepagristu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija,

nutaria:

pareiškejos J. P. prašyma del proceso atnaujinimo administracineje byloje Nr. A662-685/2010 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A662-685/2010 pagal pagal atsakovo Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos skunda pareiškejai J. P., treciajam suinteresuotajam asmeniui Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusRoma Sabina AlimieneRomanas Klišauskas