- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- T-23-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00849-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- Ž. Š.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Š. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. priimtu nutarimu Nr. 95-733 nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje šiuo metu stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Šiuo metu nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą yra pozityvus, nuteistasis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė pateikė skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarime išvardintos aplinkybės, apibūdinančios teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, nėra išskirtinės, kadangi taip elgtis – laikytis pataisos namų nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą bei jame numatytas priemones privalo kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo teigiama charakteristika nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis manyti, kad asmuo savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Taip pat skunde prokurorė pažymėjo, kad Ž. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (tyčinis kito asmens itin žiaurus nužudymas), padarymą. Nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės nėra vertinamos, pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nes jos jau buvo įvertintos teisme skiriant asmeniui bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį ir elgesio korekcijos sėkmingumą, paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą, aplinkybės, susijusios su paties nuteistojo savo veiksmų vertinimu, kaltės suvokimu, yra gana reikšmingos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą, o iš viso per bausmės atlikimo laiką buvo baustas du kartus ir šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nėra patikimų duomenų, jog nuteistasis pilnai suvokia savo elgesio priežastis ir pasekmes. Nuteistajam likusi neatlikta bausmė dalis yra pakankamai didelė - 3 metai ir beveik 11 mėnesių. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos - nusikalstamos veikos turi patirti tam tikrus suvaržymus, apribojimus ar kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Per trumpas teismo paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingos veikos padarymą, tokiu būdu neužtikrinant bausmės paskirties - teisingumo principo įgyvendinimo.
Komisijos nutarimą taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
Ž. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 14 m. laisvės atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis Ž. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas itin žiauriai), nusikalstamą veiką įvykdė praėjus dviem dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kitoje baudžiamojoje byloje ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, stropų darbą paskatintas, dirba, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog Ž. Š. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiukščius pažeidimus, už ką jam buvo skirta ir itin griežta drausminė nuobauda. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jų paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, atsižvelgiant taip pat į tai, jog nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių Ž. Š. pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis neigiamų savybių savyje neįžvelgia, keisti nieko nenorėtų; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau būna atvejų, kai pasielgia impulsyviai ir neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių, ypatingai, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio ar pykčio momentu; supranta, kad alkoholio vartojimas yra žalingas ir įtakojo nusikalstamą elgesį, tačiau problemos tame neįžvelgia, gydytis nebandė, niekur nesikreipė; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjęs prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis šiuo metu išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo vos dviem svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (8 balai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Dėl prokurorės skundo
Lietuvos Respublikos BVK numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokurorės skundas, kuriuo ji prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinio paleidimo, atmestinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 95-733 taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.