Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2665-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
1-2665-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32469-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2665-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32469-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. V. 2019 m. liepos 31 d., apie 1.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį AUDI A6 AVANT, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, t. y. neįvykdė sąlygų joms susigrąžinti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1084973, nustatyta 1,79 promilės alkoholio koncentracija.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. V., ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 31 d., apie vidurnaktį, J. K. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – išgėręs du butelius alaus – nuvyko pas draugą Š. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Atvykęs nusprendė neiti pas draugą ir liko sėdėti automobilyje, kur išgėrė turėtus keturis butelius, 5 procentų stiprumo alaus ir užmigo už automobilio vairo. Nurodė, jog atsimena mėginęs tvarkingai pastatyti automobilį, tačiau jog kliudė kitus automobilius neatsimena, o vėliau buvo prižadintas policijos pareigūnų, kurie jį patikrinę alkotesteriu nustatė 2 promilių girtumą (b. l. 97–98).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas A. M., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis būdamas namuose išgirdo stiprų automobilio variklio gausmą, o pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip automobilis „Audi A6“ mėgina prisiparkuoti į laisvą vietą tarp kieme sustatytų automobilių, tačiau važiuodamas tai pirmyn, tai atgal, kliudė šalia stovinčius automobilius „Peugeot 207“ ir „Skoda“. Vairuotojui nesugebėjus pastatyti automobilio užgeso jo variklis ir jis liko taip stovėti su įjungtomis automobilio šviesomis, dėl ko A. M. kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, apie ką jis pranešė bendrajam pagalbos centrui. Kadangi visą laiką stebėjo automobilį ir negirdėjo durelių trenksmo, iš automobilio išlipusių ar įlipusių asmenų, jis yra tikras, kad automobilyje buvo vienas asmuo. Atvažiavus pareigūnams matė, kad gan ilgai, gal pusę valandos, jie mėgina vairuotoją prižadinti, beldė į langus, judino automobilį. Tik tuomet, kai pareigūnai pradėjo daužti langą, vairuotojas iš automobilio išlipo (b. l. 72, 73).

Liudytoja J. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji ir S. V. yra draugai, kurį laiką gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Liepos mėnesio viduryje S. jos paprašė, kad ji paskolintų jam savo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jį vairuos jo draugas ir jie kartu važinės į darbą. Ji žinojo, kad S. V. neturi teisės vairuoti, tačiau davė jam automobilio raktelius ir dokumentus, kadangi juo patikėjo, o automobiliu, kurį pirko už savo lėšas, nesinaudojo. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 31 d., jai būnant (duomenys neskelbtini) Kauno r., kur ji gyvena su draugu A. V., sužinojo, kad S. naktį, būdamas neblaivus, apgadino jos ir kitus du automobilius, o jos automobilį paėmė policija, apie ką jis pranešė jos draugui Andriui trumpąją SMS žinute (b. l. 59–60, 62).

Liudytojas M. M., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklausantis automobilis „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi jo draugė K. M., techniškai tvarkingas, 2019 m. liepos 30 d., apie 22.00 val., buvo paliktas namo kieme. Grįžęs 17.15 val., pastebėjo už automobilio valytuvo užkištą raštelį, kuriame nurodyta, kad įvyko eismo įvykis, dėl kurio reikia kreiptis į Kelių policijos valdybą. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad buvo apgadinta galinio bamperio kairė pusė, dėl ko jam išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę „Compensa“ (b. l. 66).

Liudytojas R. D., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 1.30 val., pabudęs nuo triukšmo kieme ir pamatęs kieme policijos pareigūnų automobilius, nuėjęs į kiemą pastebėjo, kad jo automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė. Nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d., vakare minėtą automobilį paliko techniškai tvarkingą namo kieme, tačiau jam išaiškinta teisė kreiptis į draudimo bendrovę „Compensa“ (b. l. 66).

Liudytoja S. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinėje kartu su vyr. patruliu D. K., 2019 m. liepos 31 d., apie 1.03 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), namo vidiniame kieme automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas įvažiavo į stovintį be savininko automobilį Peugeot ir gali šalintis. Nuvykus į įvykio vietą apie 1.12 val., buvo pastebėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis ir šviesos buvo išjungti, salone grojo muzika ir miegojo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo – S. V., kurio judinant automobilį, beldžiant į jo langą, apie 40 min., nepavyko pažadinti, todėl nežinant ar jo gyvybei negresia pavojus buvo iškviesti medikai ir nuspręsta išdaužti automobilio stiklą. Sudavus pora smūgių, S. V. pabudo, atrakino automobilį ir išlipo iš vairuotojo vietos. Matėsi, kad jis neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. S. V. nurodė neturintis savo dokumentų, o automobilis yra ne jo, tačiau jis nevairavo, tik miegojo automobilyje. Patikrinus automobilį, vairuotojo pusės skydelyje nuo saulės, buvo rastas automobilio registracijos liudijimas, automobilio užvedimo rakteliai buvo numesti ant kilimėlio vairuotojo pusėje. Patikrinus alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 1.50 val. buvo nustatyta 1,84 promilės girtumas, antru pūtimu 2.05 val. buvo nustatyta 1,79 promilės girtumas. Į įvykio vietą atėjęs liudytojas A. M. nurodė, kad jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kadangi matė, kaip automobilis „Audi A6“ besiparkuodamas kliudė du automobilius, atbulas atsitrenkė į sieną. Varikliui užgesus, automobilis taip ir liko stovėti. Iš jo niekas neišlipo ir neįlipo, jokių daugiau asmenų prie jo nebuvo iki atvažiavo policijos pareigūnai. Dar bebūnant įvykio vietoje, priėjo vaikinas, kuris prisistatė S. V. draugu ir su S. V. iš automobilio susirinko savo asmeninius daiktus (b. l. 68–70).

Liudytojas A. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. V. yra jo draugas, kuriam jo draugė J. K. buvo leidusi naudotis savo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 31 d., rytą A. V. pamatė S. V. rašytą trumpąją SMS žinutę apie tai, kad automobilį išsivežė policija, o jis atsipašo. Vėliau S. V. paaiškino, kad nelabai atsimena įvykio, tik nurodė miegojęs automobilyje, po ko buvo patikrintas policijos pareigūnų ir jam nustatytas 1,6 promilės girtumas (b. l. 75).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 9–15).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. liepos 31 d., transporto priemonės techninės būklės patikrinimų ir apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti automobiliai „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilių sugadinimai (b. l. 16–25).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 31 d., 1.06 val., apie įvykį pranešė A. M., nurodydamas, jog per langą mato, kad namo vidiniame kieme neblaivus automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiavo į stovintį be šeimininko automobilį „Peugeot“ ir gali šalintis (b. l. 27).

Iš 2018 m. birželio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas R. P. pardavė, o J. K. nupirko automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarta kaina 500,00 eurų (b. l. 46).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkė valdytoja yra J. K. (b. l. 53)

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant 25TDI Quattro“, 1996 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 1 091,00 eurų (b. l. 57).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d., daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus savanoriškai A. V. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“, nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. 3.48 val., naudotojas „S.“ parašė tekstinę žinutę „Ritoi 8 reikia man but santakoi“ (b. l. 77–78).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. liepos 31 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Kaune, vairavo J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, bandydamas jį priparkuoti, kol atsitrenkęs į šalimais stovėjusius automobilius „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užgeso ir liko miegoti automobilyje, kol minėto namo kieme buvo prižadintas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir suvokdamas, kad alkoholį vartojo nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo jo, automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, tačiau liko automobilyje, kur išgėrė dar keturis butelius alaus, vėliau mėgino tvarkingai pastatyti J. K. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitų įvykio aplinkybių dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis neatsimena, jo kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, taip pat liudytojo A. M. nuosekliais parodymais apie tai, kad jis, išgirdęs automobilio variklio gausmą ir pamatęs, kaip automobilį „Audi A6“ vairuojantis neblaivus asmuo atsitrenkė į šalimais stovėjusius du automobilius, o automobilio varikliui užgesus, liko stovėti namo kieme ir iš automobilio neišlipo, apie ką A. M. pranešė bendrajam pagalbos centrui ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat šiuos parodymus patvirtinančius liudytojų R. D. ir S. A. parodymais, iš kurių taip pat matyti, kad kaltinamąjį prižadinus po 40 minučių ir pajutus nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, alkotesterio matuokliu 1.50 val. kaltinamajam nustatyta 1,84 promilės girtumas, o patikrinus jį pakartotinai 2.05 val. buvo nustatyta 1,79 promilės girtumas, bei J. K. ir A. V. parodymais apie tai, kad J. K. leidus kaltinamajam naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, jis, 2019 m. liepos 31 d., naktį trumpąja tekstine žinute pranešė apie įvykį, nurodydamas, jog automobilį paėmė policijos pareigūnai ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami S. V. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis S. V. būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, bandė pasistatyti minėtą transporto priemonę, tačiau kliudė šalimais stovėjusias dvi transporto priemones apie ką įvykio liudytojas pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir atvykę policijos pareigūnai alkotesterio matuokliu kaltinamajam nustatė 1,79 promilės girtumą, tai yra vidutinį girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 99–101).

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 87), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 82–86), dirba (b. l. 88), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė nesilankė (b. l. 81), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 79).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis S. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo laikomas neteistu, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, dirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 60 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti S. V. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teismo laikomam neteistam ir neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti S. V., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam ir skirtina 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL (2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų) dydžio baudos bausmė.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,79 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau išnykus teistumui laikomas neteistu, nors neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trijų) metų terminą, taigi didesnį nei to prašė prokuroras, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti dar ilgesniam terminui nei jau buvo pritaikytas anksčiau yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis S. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir S. V. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę S. V. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią S. V. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 091,00 (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną) eurą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė S. V., buvo įvykdytas vairuojant J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso jo draugei – J. K., kuri jam žodiniu susitarimu buvo leidusi naudotis automobiliu jį naudojant darbo reikalais ir nevairuojant pačiam kaltinamajam, tačiau jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „Audi A6“, 1996 m. laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 1 091,00 (vienas tūkstantis devyniasdešimt vienas) euras (b. l. 57). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1 091,00 (vienas tūkstantis devyniasdešimt vienas) euras, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir yra toks pats, koks nustatomas terminas ir baudai sumokėti.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 53–94), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotoje J. K. nuosavybėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. V. paskirti 40 MGL (2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų) baudą.

Įpareigoti S. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (2 000,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš S. V. išieškoti konfiskuotino turto – J. K. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 091,00 (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną) eurą.

S. V. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 091,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į jo paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti neribotoje J. K. nuosavybėje.

S. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis