- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N1-1161-246/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01389-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- L. S., R. M.
- Kaltinamasis
- K. N.
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjams Viliui Mulevičiui, nukentėjusiesiems L. S., R. M., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą D. N., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams Vygintui Aukštuoliui, Žydrai Cechanavičienei, Svetlanai Čumačenko viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p., padarymu, nustatė: K. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2010 m. rugsėjo 24 d., apie vidurdienį, tiksliau nenustatytu laiku, prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), mažamečiui nukentėjusiajam L. S., gim.(duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į jo kūną, nukentėjusiajam nuo šio smūgio nugriuvus ir susitrenkus galvą į asfalto dangą, koja sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į jo kūno įvairias vietas, tuo padarydamas nukentėjusiam galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas pakaušyje, kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas liemenyje, kojose, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p. Surinkti įrodymai ir jų analizė. Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo 24 d., po pietų, jis su draugais važinėjosi dviračiais kieme prie (duomenys neskelbtini) namų, kurie yra sujungti. Važinėdamasis išgirdo verkiančios savo sesutės balsą, kuri tuo metu žaidė smėlio dėžėje. Jis privažiavo prie savo sesės ir paklausė, kas atsitiko, ši pasakė, kad ją nuskriaudė L. S.. Jis labai supyko, nes L. su savo draugais dažnai jį ir jo draugus užgauliodavo, pravardžiuodavo. Privažiavo prie L., kuris nuo jo greitai ėjo ir skambino telefonu savo draugams ir sakė, kad jie ateitų. Jis pavijo L. prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, nušoko nuo dviračio ir L. kumščiu trenkė į galvą, nuo smūgio L. nugriuvo ant žemės. Nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam sudavė dar kelis smūgius. Tuo metu prie jų pribėgo L. draugai ir pradėjo jį patį spardyti bei mušti kumščiais į nugarą. Tuo momentu invalido vežimėlyje privažiavo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) namo, kuri liepė liautis muštis. Ji pasakė, kad kvies policiją. Jis atsiprašinėjo L., kad jam trenkė bei prašė kaimynės, kad nekviestų policijos. Kaimynė paskambino L. tėvams. Į kiemą išėjo L. mama ir pamačiusi L., kuriam iš galvos bėgo kraujas, sudavė jam (kaltinamajam) per veidą tris ar keturis kartus, tuo pat metu priėjęs L. jam spyrė į šoną, tačiau jo mama jį nuvijo. Po kelių minučių į kiemą išėjo L. tėvas, kuris jam stipriai suėmė už žandikaulio ir pasakė „gal nori ir tu taip apsikraujuoti“, jis atsiprašinėjo ir L., ir jo tėvų. L. nuėjo namo apsiprausti. L. tėvas pasakė, kad jis eitų ir dar kartą atsiprašytų L., jis nuėjo į namus pas L., jo dar kartą atsiprašė, ir jie susitaikė. Jam L. tėvas stipriai suimdamas žandikaulį, truputį pradrėskė skruostą, tačiau nežymiai, daugiau jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Jis L. S. sudavė tik vieną smūgį į galvą, daugiau jokių smūgių jam nesudavė ir kojomis nespardė. Gailisi nusikaltęs, civilinio ieškinio nepripažįsta, parodo, kad žalą vertina 500 litų. Parodo, kad kitą dieną po įvykio jį sumušė nukentėjusiojo brolis, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl šio įvykio byla nagrinėjama teisme, joje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Sutiktų taikytis su nukentėjusiuoju tik su sąlyga, kad jam būtų atlyginta žala, jam padaryta nukentėjusiojo brolio, kuris kitoje byloje yra kaltinamasis. Nukentėjusysis L. S. parodė: kaltinamasis K. N. yra mano kaimynas. Sėdėjau su draugais ant smėlio dėžės, žaidėm kieme, esančiame ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namais, Kaune, gaudynių. Aš užšokau ant K. sesers kažkokio smėlio statinio. Ji mane iškoliojo, metė smėlio man į akis, aš tik atgal su batu užkabinau smėlio ir jai atgal taip mečiau. Tada mergaitė pašaukė savo brolį K., kuris kieme važinėjo dviračiu su savo draugais. Ji šaukė, kad ją skriaudžia. K. nušoko nuo dviračio ir bėgo link manęs. Pribėgęs sudavė kumščiu į krūtinės sritį man ir aš nugriuvau. Griūdamas aš prasikirtau galvą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. K. dar spyrė man per kojas. Neskaičiavau smūgių. Buvo du smūgiai į galvą, spyrė į kojas. Mano draugai nemušė K., tik laikė jį, kad manęs daugiau nemuštų. Nemačiau, kad mano mama smūgiuotų K., ji buvo išėjusi į kiemą, tėtis taip pat. Aš negulėjau ligoninėje, gydžiausi namie. Dar iki šiol geriu vaistus nuo nervų. Tik po sumušimo galvą pradėjo skaudėti, ją iki šiol skauda. Pas gydytojus lankiausi, nepamenu, kada buvau paskutinį kartą, po sumušimo gal koks mėnuo buvo praėjęs. Šiais metais buvau pas gydytoją, (duomenys neskelbtini). Į policiją kreipėsi mama. Kaltinamasis buvo atėjęs atsiprašyti. Po to, kai kaltinamasis mane sužalojo, mano draugas L. U., buvęs šalia, sudavė kaltinamajam vieną smūgį. Nukentėjusioji R. M. parodė: L. S. yra mano sūnus. Buvo tikrai penktadienis, rugsėjo 24 diena. Telefonu paskambino kaimynė, ji sakė bėgt į lauką. Išbėgusi pamačiau sūnų kruviną gulintį prie laiptinės. Prie dviračio stovėjo K., prie kito dviračio kitas berniukas. Liečiau savo delnu K. veidą, bet nemušiau jo. Tik pasisukau ranka į savo pusę jo veidą ir klausiau, ką tu padarei mano sūnui. K. su savo draugais nuolat kieme karaliauja, nes K. tėtis buvęs policininkas, todėl jo sūnus visiems aiškina, kad jam nieko nebus. Mano vyras taip pat išėjo į kiemą, buvo suėmęs K. už veido, bet jo nemušė, tik paklausė K., ar norėtų, kad jam taip pat atsitiktų, kaip L.. Kaimynė siūlė kviesti policiją, bet nesikreipiau, - kiemo vaikai, visko būna tarp jų. Dar auginu vyresnį sūnų G., kuriam 16 m. Jis yra kaltinamuoju kitoje byloje, kur K. - nukentėjusiuoju. Nebūčiau kreipūsis į policiją, jei K. mama nebūtų prirašiusi pareiškimų ant mano sūnaus. Todėl ir praėjo du mėnesiai nuo L. sumušimo iki pareiškimo policijai surašymo. Aš nieko prieš susitaikyti abiejose bylose, jei būtų taikomasi abiejose bylose, aš sutinku taikytis ir tada atsisakyčiau ieškinio. Šiuo metu aš palaikau 8000 litų dydžio civilinį ieškinį. Liudytojas T. U. parodė: gyvenu Kaune, (duomenys neskelbtini). Pažįstu L. S., jis mano draugas. K. N. pažįstu iš matymo. Sėdėjome ant smėlio dėžės,- aš, L. ir Š.. Pradėjome žaisti gaudynių, L. įšoko į smėlio dėžę ir sugriovė K. sesės statinį. Tada K. sesė metė smėlio į akis L., šis atgal. Sesė pasiskundė K., ir jis sudavė L. smūgį į galvą. L. nugriuvo, tada kaltinamasis dar sudavė smūgius L. rankomis ir kojomis. Į kiemą išėjo L. mama ir tėtis, ar jie sudavė smūgius K., nemačiau. Taip pat nemačiau, kad dar kas kitas būtų sudavęs K. ar L. smūgius. Liudytoja A. R. parodė: vaikų aikštelė yra netoli tos vietos, kur statau mašiną. Pamačiau mergaitę smėlio dėžėje ir L.. Mergaitė mestelėjo saują smėlio į akis L.. Priešais atvažiavo trys berniukai su dviračiais. Vienas pasakė „na aš dabar tai parodysiu”. L. bėgo, o vienas vaikinas vijosi. K. pribėgo ir trenkė L., o paskui spardė. L. mama išėjo į kiemą tik tada, kai aš paskambinau jai telefonu. Ji priėjo prie K., bet nemačiau, ar jam sudavė per veidą. Į kiemą išėjo ir L. tėtis, smūgių jis nesudavė K. tik pasakė, ar tu supranti, ką tu darai. Liudytojas D. B. parodė: Važinėjausi dviračiu netoli įvykio vietos. Privažiavęs pamačiau kruviną L.. Smūgių nemačiau. L. mama ir tėtis buvo kieme. L. mama sudavė kelis kartus delnu per veidą K., o L. tėtis, kaip man pasirodė, smaugė K., nes buvo paėmęs jam už kaklo. Liudytojas V. G. parodė: L. pažįstu iš matymo, o K. yra mano draugas. Įvykio dieną važinėjausi dviračiu. Nemačiau to momento, kai L. smūgį sudavė K.. Man privažiavus, įvykio vietoje be L. ir K. buvo trys vaikinai. Mačiau, kad jie visi spardosi, bet negaliu pasakyti, kuris kuriam spyrė. Mačiau L. sužalotą, sukruvintas buvo. Mačiau, kad K. buvo suduoti smūgiai. Mačiau kaip L. mama delnu sudavė K. į veidą. Liudytojas D. M. parodė, kad jam būnant namuose, į namus visas kruvinas parėjo L. S., pasakė, kad jį sumušė K.. Jis išėjo į lauką, ranka suėmė K. N. už veido ir paklausė, ar norėtų to paties, ką padarė L.. Po to vaikams liepė susitaikyti, jie vienas kitam paspaudė rankas. Liudytojas D. S. parodė, kad nebepamena įvykio detalių, tačiau viskas vyko taip, kaip jis papasakojo ikiteisminio bylos tyrimo metu. Savo akimis įvykio nematė, tačiau matė sumuštą L. S.. Iš specialisto išvados Nr. G 3430/10(02) (b.l.21) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam L. S. buvo padarytos kirstinės žaizdos pakaušyje, kairio smilkinio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, lengvo laipsnio sumušimas, liemens, kojų sumušimas, konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos pakaušyje, kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos liemenyje, kojose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2010-09-24, keturių ar daugiau trauminių poveikių metu. Tai patvirtina nesunkaus kūno sužalojimo padarymo nukentėjusiajam faktą; aplinkybę, kad sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu, kaip nurodo kaltinamasis; tai iš dalies pagrindžia ir civilinį ieškinį. Surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos veikos padarymu. Teismas neaptaria aplinkybių, atsiradusių po kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam (byloje yra duomenų, kad po įvykio kaltinamasis taip pat buvo sumuštas),- darydamas išvadą, kad jos neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kaltinamojo kaltei ar nekaltumui pagrįsti. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str., nustačius aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Pagal šio straipsnio 2 d. 1 p. veika kvalifikuojama nustačius aplinkybę, kad sužalojimas buvo padarytas mažamečiui. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. M. pareiškė 8000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl jos sūnui nukentėjusiajam L. S. padarytos neturtinės žalos ir 94 litus dėl turtinės žalos. Anksčiau aptartų (specialisto išvada) ir toliau aptariamų aplinkybių pagrindu civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis L. S. parodė, kad po įvykio iki šiol jam svaigsta galva, vartoja vaistus. Apie kitus nusiskundimus sveikata ir sužalojimo pasekmes jis nieko neparodė. Iš nukentėjusiosios R. M. parodymų matyti, kad dėl sūnaus L. S. sužalojimo į policiją ji kreipėsi beveik po dviejų mėnesių ir būtų visai nesikreipusi, jeigu ne K. N. mama, kuri parašė pareiškimą dėl jos sūnui padarytų kūno sužalojimų. Šių aplinkybių pagrindu teismas laiko pagrįstu 4000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, - dėl nukentėjusiojo L. S. patirtų potrauminių sveikatos sutrikimų (galvos skausmo iki šiol ir vaistų vartojimo nuo galvos skausmo). Taip pat priteistini 94 litai turtinės žalos,- ji įrodyta pateiktais duomenimis, kaltinamojo pripažįstama. Dėl atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatoma. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą ir būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad jis nesilaikytų įstatymų ar darytų naujus nusikaltimus. Aprašytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. nustatyta tvarka ir pagrindu, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307str.,nusprendžia: K. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p., padarymą ir skirti dvi auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą (Kodekso 82 str. 1 d. 1 p., 83 str.) ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą. (Kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p.). Iš dalies patenkinti R. M. civilinį ieškinį: priteisti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. N., a.k(duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 94 Lt (devyniasdešimt keturis litus) turtinei žalai atlyginti. Panaikinti kaltinamajam šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.