Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-1275-875/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01124-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 42.10.; 44.5.1.; 54.1.; 116.5.1.

2014 m. spalio 29 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį dėl skolos už telekomunikacijų paslaugas priteisimo iš atsakovo V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų ir nustačius, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (17, 18 b.l.), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis 24 mėnesius (5-7 b.l.). Iš šios Sutarties, ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros TA Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.) ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad už telekomunikacijų paslaugas, suteiktas pagal Sutartį, atsakovas nuo 2010-04-07 iki 2010-08-31 įsiskolino 121,38 Lt. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl atsakovo kaltės Sutartis buvo nutraukta anksčiau termino. Pagal Sutarties 48 punktą atsakovui buvo priskaičiuota bauda, kurios dydis lygus nuo pažeidimo padarymo dienos iki Sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų minimalių mokėjimų sumai. Tokiu būdu, pagal Sutartį, be pagrindinės 121,38 Lt skolos, atsakovui priskaičiuota ir 504,20 Lt bauda. Duomenų, kad ieškovo priskaičiuota skola ieškovui būtų sumokėta, byloje nėra.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį atsakovas, t.y. paslaugų gavėjas, už suteiktas paslaugas privalėjo sumokėti po jų suteikimo ir naudotis paslaugomis, kaip buvo sutarta, todėl atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievolę tiek pagal įstatymus, tiek laikydamasis Sutarčių, pagal kurias ieškovas teikė telekomunikacijų paslaugas. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Ieškovo reikalavimas dalyje dėl pagrindinės skolos laikytinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 121,38 Lt skola už telekomunikacines paslaugas.

3. Dėl baudos. Kaip nustatyta, ieškovo reikalaujamą priteisti 625,58 Lt sumą sudaro 121,38 Lt pagrindinė skola už suteiktas telekomunikacines paslaugas ir 504,20 Lt bauda.

CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Sutartis pripažintina vartojimo sutartimi. CK 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga, kuri nebuvo aptarta individualiai, gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 48 punkte numatyta nuostata, jog nutraukus Sutartį anksčiau termino dėl atsakovo kaltės, atsakovui kyla pareiga sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki sutartyse nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai, taip pat atlyginti dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius. Pagal susiformavusią teismų praktiką, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Teismas vertinimu, Sutarties 48 punkte numatytas baudos mokėjimas pažeidžia vartotojo ir paslaugų teikėjo teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl ši Sutarčių nuostata pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažintina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga.

Atkreiptinas ieškovo dėmesys ir į tai, jog Sutarties 50 punkte yra nustatyta, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs apie tai abonentą raštu ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pagal Sutarties 48 punktą baudos galima reikalauti tik nutraukus Sutartį anksčiau nurodyto termino. Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų, kad ieškovas būtų įvykdęs sutartinę pareigą įspėti atsakovą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, taip pat apie tai, kad Sutartis būtų nustatyta tvarka nutrauktos anksčiau nurodyto termino, todėl ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti baudą už Sutarties nutraukimą atmestinas kaip neįrodytas.

Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nurodyta, jog atsakovas už telefoną „Nokia N2220s“ sumokėjo 248,00 Lt mažiau, nei buvo telefono mažmeninė kaina, o šį skirtumą turėjo padengti per 24 mėnesius, naudodamasis ieškovo teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis, nurodyta suma ieškovui priteistina vietoje reikalautos baudos, kaip ieškovo patirti tiesioginiai minimalūs nuostoliai.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovo ieškovui, nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir taikant CPK 93 straipsnio 1 dalį, priteistina 50,00 Lt minimalaus paprastojo žyminio mokesčio, sumokėto 2014-08-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Papildomai 22,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr. XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 36,00 Lt išlaidos už ieškinio parengimą (10, 12 b.l.).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 121,38 Lt (vieno šimto dvidešimt vieno lito 38 ct) skolą už telekomunikacijų paslaugas, 248,00 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų 00 ct) nuostolio atlyginimą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 369,38 Lt (trijų šimtų šešiasdešimt devynių litų 38 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,00 Lt (penkiasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį ir 36,00 Lt (trisdešimt šešių litų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovui UAB „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, J. Žemaitės g. 15, LT-03504 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

Netenkinti ieškinio reikalavimo dalyje dėl likusios 256,2 Lt skolos (baudos) priteisimo.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.