Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų L. K., D. K. T. B. ir G.-S. B. atstovei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei A. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), sargo-kūriko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2011m. rugsėjo 30d., apie 20⁵⁰ val., vakare, kaltinamasis V. M., Ukmergės rajone, kelio Ukmergė-Molėtai 21,95 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių 14p.(draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) reikalavimus, vairuodamas traktorių „ LTZ-55A “, valst. Nr. 0369 VY, registruotą pil. A. M. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 107p.(įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir padarė autoavariją, t.y. tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, įvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos į važiuojamąją kelio Ukmergė-Molėtai dalį, nedavė kelio ir nepraleido šiuo keliu važiavusio lengvojo automobilio „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto pil. Gedimino-S. B. vardu, kurį vairavo pil. T. B., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, automobiliu „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiai keleivei-pil. L. K. buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiojo antakio srityje, kairiojo skruostakaulio lūžimas, dešiniųjų alkūnkaulio, stipinkaulio ir atviras IV delnakaulio lūžimas, dešinės pėdos I piršto galinio pirštakaulio lūžimas, dešiniojo inksto sumušimas, dvylikapirštės žarnos užpilvaplėvinis plyšimas, kas komplikavosi užpilvaplėviniu pūliniu, ko pasekoje dėl dvylikapirštės žarnos plyšimo nukentėjusiajai L. K. buvo padaryta sunkus sveikatos sutrikdymas, kitai keleivei-pil. D. K. buvo padaryti nubrozdinimai krūtinėje ir pilve, kraujosruvos pilvo dešinėje-dešinėje klubinėje-juosmens srityse, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas ir krūtinkaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinkaulio lūžimo nukentėjusiajai D. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o lengvąjį automobilį vairavusiam-pil. T. B. buvo padaryti nubrozdinimai kaktoje, nubrozdinimai ir muštinės žaizdos dešiniame dilbyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kas taip pat sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nubrozdinimų ir mušinių žaizdų dešiniame dilbyje nukentėjusiajam T. B. sveikata irgi buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną savo pusbrolio K. P. paprašytas jis su traktoriumi, kuris yra registruotas jo brolio A. M. vardu, arė dirvą jo giminaičiams priklausančiame žemės sklype. Darbymečio metu jis su kaimynu išgėrė vieną butelį degtinės, o bebaigiant arimo darbus, dar išgėrė ir vieną skardinę alaus. Važiuojant į namus, jam reikėjo kirsti kelią Ukmergė-Molėtai. Prieš įvažiuodamas į važiuojamąją kelio dalį, jis apsidairė. Buvo įjungęs priekinius žibintus. Matė atvažiuojančių automobilių šviesas, tačiau jam atrodė, kad atstumas iki atvažiuojančių automobilių yra dar pakankamai didelis ir jis suspės pervažiuoti kelią. Kai jis pradėjo važiuoti skersai per kelią, pajuto stiprų smūgį į traktoriaus galinį ratą. Nuo smūgio traktorius apvirto, kuris buvo sugadintas nepataisomai. Eismo įvykio metu jis patyrė įvairius kūno sužalojimus. Kurioje kelio vietoje įvyko susidūrimas, jis negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų L. K., D. K., T. B. ir G.-S. B. parodymais, kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3-4, t. 1) ir schemomis bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 5-12, t. 1), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu(b.l. 13, t. 1), daiktų-automobilio apžiūros protokolu(b.l. 14, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 15-19, t. 1), daiktų-drabužių apžiūros protokolu(b.l. 60, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 61-65, t. 1), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 157, t. 1), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 52-54, 84-86, 101-102, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2011m. rugsėjo 30d. ji kartu su savo seserimi D. K. ir draugu T. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „ Peugeot “ važiavo iš senelio laidotuvių į Kauną. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi saugos diržą. Jau buvo pilnai sutemę. Pastoviai į kelią nežiūrėjo, neatsimena, kad prieš eismo įvykį būtų mačiusi priekyje važiuojančias transporto priemones ar kokias nors šviesas. Staiga pajuto smūgį. Pradėjo rinktis žmonės, girdėjo, kad įvyko susidūrimas su traktoriumi. Ji pati negalėjo išlipti iš suniokoto automobilio, nes buvo prispaustos jos kojos. Eismo įvykio metu metu ji patyrė daugybinius sužalojimus, buvo sugadinti jos vilkėti drabužiai.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2011m. rugsėjo 30d. ji kartu su savo seserimi L. K. ir sesers draugu T. B. pastarojo vairuojamu automobiliu „ Peugeot “ važiavo iš senelio laidotuvių į Kauną. Ji sėdėjo už sesers galinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegusi saugos diržą. Tuo metu, kai ji buvo pasilenkusi prie mobilaus ryšio telefono ir rašė SMS žinutę, pajuto stiprų smūgį. Pati išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kad įvyko susidūrimas su traktoriumi, kuris gulėjo nuvirtęs ant kelio. Ji padėjo iš automobilio ištraukti prispaustą savo seserį. Eismo įvykio metu metu ji patyrė daugybinius sužalojimus, buvo sugadinti jos vilkėti drabužiai.

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2011m. rugsėjo 30d. jis savo tėvui priklausančiu automobiliu „ Peugeot 306 “ važiavo į Kauną. Kartu važiavo L. K. ir D. K.. Visi trys buvo prisisegę saugos diržais. Vairuodamas automobilį, važiavo apie 80 km/h greičiu. Eismo įvykio metu jis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, todėl eismo įvykio aplinkybių neatsimena.

Nukentėjusysis G.-S. B. parodė, kad įvykusio eismo įvykio metu jo sūnus T. B. vairavo jam priklausantį automobilį “ Peugeot 306 “, kuris buvo techniškai tvarkingas. Autoavarijos metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Ukmergė-Molėtai 21,95 kilometras nuo 21-ojo kilometrinio ženklo stulpelio link Ukmergės miesto pusės. Įvykio vietos apžiūros metu yra nurodytos tuo metu buvusios oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. lengvojo automobilio „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus „ LTZ 55A “, valst. (duomenys neskelbtini), ir jų paliktų pėdsakų bei kitų daiktinių įrodymų išsidėstymo vietos, užfiksuotos po autoavarijos eismo įvykio vietoje(b.l. 3-12, t. 1).

Atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą, lengvasis automobilis „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią automobilių saugojimo aikštelę adresu: Kauno gt. Nr. 49A, Ukmergės m.(b.l. 13, t. 1). Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad stipriai sulankstyti lengvojo automobilio dešinysis šonas priekinėje dalyje, variklio dangtis, keleivio priekinės durelės, priekiniai statramsčiai, deformuotas visas automobilio kėbulas, t.y. automobilis yra nepataisomai sugadintas, kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam-pil. G.-S. B.(b.l. 14-20, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti vienos iš nukentėjusiųjų L. K. eismo įvykio metu dėvėti drabužiai, nustačius, kad drabužiai yra sugadinti(suplyšę ir sutepti). Apžiūrėti drabužiai, kaip daiktiniai įrodymai, buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai L. KIndurytei(b.l. 60-65, t. 1).

Iš išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po autoįvykio patikrinus kaltinamojo V. M. būseną, jo kraujyje buvo rasta 3,44%(promilės) etilo alkoholio(b.l. 157, t. 1).

Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad eismo įvykio metu buvo sužaloti visi lengvajame automobilyje „ Peugeot 306 “ važiavę asmenys, kuriems nustatyti daugybiniaibsužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo įvykti 2011m. rugsėjo 30d. eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono dalis. Vienai iš nukentėjusiųjų L. K. šalia kitų patirtų sužalojimų buvo padarytas ir dvylikapirštės žarnos plyšimas, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 52-54, 84-86, 101-102, t. 1).

Byloje nustatyta, kad 2011m. rugsėjo 30d., apie 20⁵⁰ val., vakare, kaltinamasis V. M., Ukmergės rajone, kelio Ukmergė-Molėtai 21,95 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas traktorių „ LTZ-55A “, valst. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. M. vardu, būdamas neatidus ir neįsitikinęs daromo manevro saugumu, padarė autoavariją, t.y. tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, įvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos į važiuojamąją kelio Ukmergė-Molėtai dalį, nedavė kelio ir nepraleido šiuo keliu važiavusio lengvojo automobilio „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto pil. Gedimino-S. B. vardu, vairuojamo pil. T. B., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, buvo sužaloti visi lengvuoju automobiliu važiavę asmenys. Kadangi kaltinamojo V. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(taisyklių 14p. ir 107p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu vienai iš nukentėjusiųjų L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 52-54, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. M. kaltė dėl sukelto eismo įvykio yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 4d., požymius, t.y. neblaivaus asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinime patikslinant eismo įvykio vietą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai jiems nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, eismo įvykio metu įvairius kūno sužalojimus patyrusiems nukentėjusiesiems L. K., D. K. ir T. B. prašant ir neturtinės(moralinės) žalos atlyginimo(b.l. 69-70, 91-92, 111-112, t. 1, b.l. 4-5, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Kadangi 2011m. rugsėjo 30d. kaltinamojo V. M. vairuoto traktoriaus „ LTZ-55A “, valst. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė nei vienoje draudimo bendrovėje eismo įvykio dienai draustas nebuvo(b.l. 25-26, t. 1), šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo V. M. padarytą veiką, kurios metu žala buvo padaryta tretiesiems asmenims, materialiai atsakingas asmuo yra Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, nes kaltinamasis padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą(identifikuotą) transporto priemonę(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1d. 1p.). Tokiu būdu, dėl žalos padarymo atsiradus kaltinamojo V. M., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinei atsakomybei, biuras yra įpareigotas mokėti išmokas fiziniams amenims, kaip nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jiems eismo įvykio metu patirtai ir dokumentais pagrįstai turtinei žalai, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, atlyginti draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 1 str.

„ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija “ 11 str. 1d. 2p., 2 str. „ Įstatymo įsigaliojimas “ 3p.)).

Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad AB „ Lietuvos draudimas “ administravo eismo įvykio bylą, už Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą prisiimdamas prievolinę atsakomybę dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo(b.l. 43-45, t. 2). Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu draudikų biurui pateiktus ir surinktus dokumentus, vadovaujantis LR Draudimo įstatymo nuostatomis ir LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, buvo atlikta nuostolių sureguliavimo procedūra ir apskaičiuotos draudimo išmokos, priimant sprendimus išmokėti nukentėjusiems tretiesiems asmenims pinigines sumas padarytai žalai atlyginti, kurios buvo pervestos į nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke(b.l. 43-45, 49-51, t. 1).

Kadangi eismo įvykio bylą administravusi draudimo įmonė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas trims iš nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų D. K., T. B. ir G.-S. B. pilnai atlygino jiems nusikaltimu padarytą žalą, ko pasekoje vienai iš nukentėjusiųjų D. K. buvo visiškai patenkinti jos byloje keliami turtiniai reikalsvimai, šių nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl jiems nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transport priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini, vienos iš nukentėjusiųjų D. K. keliamus turtinius reikalavimus atmetus ir kaltinamojo V. M., kaip eismo įvykį sukėlusio asmens, atžvilgiu(LR BPK 115 str. 1d.). Tuo tarpu nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu be jau pervestos draudimo išmokos draudimo bendrovė dar liko įsipareigojusi atlyginti eismo įvykio metu šios nukentėjusiosios patirtą ir ekspertų paskaičiuotą dokumentais pagrįstą turtinę žalą sugadintų skaitmeninio fotoaparato „ Canon EOS1000D “, mobilaus ryšio telefono

„ Nokia 6500 Classic “ ir eismo įvykio metu dėvėtų drabužių vertei atlyginti(b.l. 43-45, t. 2). Kadangi eismo įvykis įvyko po 2009m. gruodžio 11d., o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500.000 eurų dėl žalos turtui, iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios L. K. naudai yra papildomai priteistina eismo įvykio metu pastarajai padarytos turtinės žalos dalis bendroje 1.464,24 Lt.(vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių litų ir 24 ct.) sumoje (LR CK 6.263 str. 2d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 1 str. „ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija “ 11 str. 1d. 2p.).

Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas(LR CK 6.254 str. 2d.), likusi neatlyginta nukentėjusiesiems padarytos žalos dalis turėtų būti priteistina tik iš kaltinamojo V. M., kaip dėl autoįvykio kalto asmens. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu du iš nukentėjusiųjų T. B. ir G.-S. B. sumažino savo keliamus ieškininius reikalavimus atitinkamai dėl neturtinės žalos(nukentėjusysis T. B.) ir turtinės žalos(nukentėjusysis G.-S. B.) atlyginimo, o kaltinamasis V. M. sutiko atlyginti nukentėjusiesiems L. K. ir T. ir G.-S. B., dviems pastariesiems sumažintų ieškininių reikalavimų ribose, visą likusią draudimo bendrovės neatlygintą žalą, šių trijų nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikštų ir neatlygintų civilinių ieškinių dalis yra priteistina iš kaltinamojo V. M. LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys bendrai 14.282,10 Lt.(keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų ir 10 ct.) sumai turėtoms eismo įvykio metu buvusių sužalotų nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 37-43, t. 1).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui(minėto įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 1 str. „ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija “ 19 str. 10d.). Kadangi 2011m. rugsėjo 30d. kaltinamojo V. M. vairuoto traktoriaus „ LTZ-55A “, valst. Nr.0369 VI, civilinė atsakomybė nei vienoje draudimo bendrovėje eismo įvykio dienai draustas nebuvo, valstybės turėtas nukentėjusiųjų gydymo išlaidas visiškai vienas pats privalo atlyginti tik kaltinamasis V. M., kaip dėl autoįvykio kaltas asmuo LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.280 str. 1d. pagrindu, o Valstybinės ligonių kasos byloje keliami ieškininiai reikalavimai Lietuvos Respublikos transport priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visų nukentėjusiųjų interesus baudžiamojoje byloje pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovavo advokatė A. F.(b.l. 68, 93, 110, t. 1, b.l. 7, t. 2). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiųjų atstovė-advokatė pateikė teismui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas, iš kurių matyti, kad visų nukentėjusiųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje yra 670,- Lt.(šeši šimtai septyniasdešimt litų ir 00 ct.)(b.l. 57-60, t. 2). Kadangi nukentėjusiųjų atstovė-advokatė prašo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atstovaujant nukentėjusiųjų L. K., D. K., T. B. ir G.-S. B. interesus baudžiamojoje byloje, pripažinti proceso išlaidomis, o patys visi nukentėjusieji tarnybos sprendimais yra 100 procentų atleisti nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jos yra išieškotinos iš kaltinamojo V. M., kaip dirbančio ir pajamų turinčio asmens, dėl kurio kaltės buvo sukeltas eismo įvykis(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 106 str. 2d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. M. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. M. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo V. M. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, ši norma yra taikytina ir neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju. Sankcijoje už veiką, numatytą LR BK 281 str. 6d., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Visgi, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, visų nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu išreikštą liberalią poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. M. taikymo ir įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne darbinės ar profesinės veiklos srityje, o kaltinamasis V. M. yra dirbantis asmuo, kuris, kaip nevedęs asmuo, gyvena kartu su savo garbaus amžiaus ir ligotais tėvais, yra charakterizuojamas teigiamai(b.l. 145-146, 159-161, 164-167, t. 1, b.l. 47-48, t. 2), teismas laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam V. M. paskyrus sankcijoje už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui yra tikslinga paskirtinos bausmės vykdymą atidėti(LR BK 75 str. 1d.). Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam V. M., jam yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai(LR BK 75 str. 2-3d.d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis V. M. praeityje jau vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už transporto priemonė vairavavimą neblaiviame stovyje(b.l. 143, t. 1), o jam inkriminuojamą veiką kaltinamasis vėl padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, uždraudimą naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, įstatymo leidėjui nustačius tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis šiomis teisėmis(LR BK 68 str. 1d.), todėl, atsižvelgiant ne tik į paties kaltinamojo V. M. asmenybę, bet ir nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, kaltinamajam, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, yra paskirtinas uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones, šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrus didesnę nei įstatymo numatytos galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d., 68 str.).

Kaltinamojo V. M. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, LR BK 67 str. 2d. 1p. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams. LR BK 75 str. 2-3d.d. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam V. M. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti iki 2012m. gruodžio 31d. imtinai atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytos ir likusios neatlygintos turtinės žalos dalį, iš kurios nukentėjusiajai L. K.-619,40 Lt.(šešių šimtų devyniolikos litų ir 00 ct.) sumoje, nukentėjusiajam T. B.-150,- Lt.(vieno šimto penkiasdešimties litų ir 00 ct.) sumoje ir nukentėjusiajam G.-S. B.-1.600,- Lt.(vieno tūkstančio šešių šimtų litų ir 00 ct.) sumoje; b) įpareigoti be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, o darbo praradimo atveju, užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, iš kaltinamojo V. M. paimtą vairuotojo pažymėjimą. Nr. 50368231, išduotą 2004m. vasario 26d. Vilniaus VPK, iki paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo naudotis specialia teise, t.y. atėmimo teisės vairuoti kelių transporto priemones, taikymo pabaigos perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. M., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, 619,40 Lt.(šešių šimtų devyniolikos litų ir 00 ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3.180,- Lt.(trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties litų ir 00 ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo,-1.464,24 Lt.(vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių litų ir 24 ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai likusiai draudimo įmonės įsipareigotai ir neatlygintai turtinės žalos daliai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. K. baudžiamojoje byloje keliamus ieškininius reikalavimus tiek kaltinamojo V. M., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, tiek ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. M., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, 150,- Lt.(vieno šimto penkiasdešimties litų ir 00 ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2.000,- Lt.(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje keliamus ieškininius reikalavimus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Nukentėjusiojo G.-S. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. M., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, 1.600,- Lt.(vieno tūkstančio šešių šimtų litų ir 00 ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje keliamus ieškininius reikalavimus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. M., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, 14.282,10 Lt.(keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų ir 10 ct.) sumą turėtoms nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti, o valstybinės institucijos reikalavimą dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. 670,- Lt.(šešis šimtus septyniasdešimt litų ir 00 ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, atstovaujant nukentėjusiųjų L. K., D. K., T. B. ir G.-S. B. interesus baudžiamojoje byloje, kaip proceso išlaidų, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nukentėjusiajam-pil. G.-S. B., gyv. Laimės gt. Nr. 16, Kauno m., o daiktinį įrodymą-traktorių „ LTZ-55A “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. A. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.